Ekshumavo kūną, kad nutapytų portretą

Palangos tiltas, 2022-11-14
Peržiūrėta
1281
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ekshumavo kūną, kad nutapytų portretą

Vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus salių, parodoje „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, eksponuojami portretai, kuriuose vaikai vaizduojami kaip neatsiejama šeimos dalis. Dailės kūriniai, praėjus šimtmečiams, leidžia suprasti, kaip žmonės gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – juose matyti tuo metu vyravusi mada, grupiniuose portretuose atsispindi šeimos tarpusavio santykiai, požiūris į vaikus, atskirų asmenų padėtis visuomenėje, papasakojama daugelis kitų, kartais nūdienos žmogų ir šokiruojančių istorijų. Vienas iš tokių kūrinių – Pranciškaus Smuglevičiaus 1789 m. nutapytas „Prozorų šeimos portretas“.

P. Smuglevičius buvo vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų, pradėjusių tapyti grupinius portretus. Manoma, kad jį paskatino turtingas globėjas Karolis Prozoras (1759–1841), užsakęs nutapyti savo mirusio tėvo, Vitebsko vaivados, Kauno seniūno, Babtyno ir Panevėžiuko dvarų savininko Juozapo Prozoro (1723–1788) portretą. Kūrinys turėjo būti skirtas mirusiojo atminimui pagerbti, pavaizduojant jį tarp liūdinčios šeimos.

P. Smuglevičius vaizduojamus asmenis tapė iš natūros. Tuo tikslu velionio šeima 1789 m. pavasarį suvažiavo į Liubliną, kur tuomet dirbo dailininkas. Paveiksle pavaizduoti velionio sūnūs – Lietuvos kariuomenės generolas majoras Ignotas Prozoras ir Lietuvos stovyklininkas Karolis Prozoras su žmona Liudvika ir vaikais – dukterimi Marijona ir sūnumi Juozapu (berniukas nutapytas paveikslo kairiajame kampe, vilkintis suknelę). Šeimos portrete pavaizduoti ir velionio dukrų sutuoktiniai: Stanislovas Jelskis, Lietuvos kariuomenės tautinės kavalerijos pulkininkas, vedęs Rožę Prozoraitę, bei Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinys Londone Pranciškus Bukota, Barboros Prozoraitės vyras. 

Iš šeimos laiškų matyti, kad paveikslo tapyba iki smulkiausių detalių buvo kruopščiai aptarta. Dailininkas, užsakovų pageidavimu, paveikslą sukomponavo taip, kad vaizdų visuma išreikštų gedulą ir liūdesį dėl mylimo žmogaus mirties. Velionis pavaizduotas centre, medalione. Alegorinė kompozicija turėjo rodyti mirusiojo dorybes ir drąsą, tikėjimą pomirtiniu gyvenimu bei sielų prisikėlimu. Portrete Karolis Prozoras ranka rodo į užrašą ant medžio kamieno, kuriame išdrožtos specialiai poetui Pranciškui Karpinskiui (Franciszek Karpiński) užsakytos eilės, aukštinančios velionio dorybes.

Neseniai dailės istorikai atrado dar vieną neįtikėtiną šio paveikslo istorijos detalę: pasirodo, P. Smuglevičius susidūrė su kliūtimi tapydamas velionio Juozapo Prozoro, kuris turėjo būti pavaizduotas paveikslo centre, portretą. Šeima neturėjo jo atvaizdo ir dailininkas nežinojo, kaip velionis atrodė. Norėdama kuo didesnio vaizdinio tikslumo, šeima leido ekshumuoti prieš metus mirusio tėvo kūną, kad dailininkas galėtų nutapyti jo portretą. 

Prozorų šeima žinoma kaip Babtyno dvaro puoselėtoja. Šį dvarą Kauno rajone Prozorai įsigijo 1697 m. ir savo rankose išlaikė 100 metų. Be to, kad buvo puoselėjamas Babtyno ansamblis, pastatyti mūriniai rūmai ir lobyno pastatėlis, Vitebsko vaivada, Kauno seniūnas ir Babtų seniūnijos valdytojas Juozapas Prozoras 1781 m. Babtuose mecenavo naują bažnyčią.

„Prozorų šeimos portretas“ šiandien saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje. Valdovų rūmų muziejuje, parodoje „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ šį kūrinį, kaip ir daugelį kitų retų eksponatų, bus galima apžiūrėti iki 2023 m. sausio 15 dienos.

 

Valdovų rūmų muziejaus informacija

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kretingos kraštas vilioja gamtos grožio ir  žmogaus kūrybos harmonija. Ilgėjančios dienos, skaisčiai šviečianti saulė ir pagaliau atėjęs  pavasaris vis dažniau kviečia pasimėgauti grynu oru ir išjudinti per žiemą sustingusį kūną.


Vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus salių, parodoje „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, eksponuojami portretai, kuriuose vaikai vaizduojami kaip neatsiejama šeimos dalis. 


Penktadienio pavakare Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams buvo pranešta apie Palangoje iš jūros ištrauktą nebegyvos moters (g.1972 m.) kūną.


Kai vienoje susirašinėjimo programėlėje mano mobiliajame telefone ilgiau nei dieną nesublykčioja 20 metų baltarusio, Ukrainos kariuomenės samdinio Dzmitrijaus Lisičiko vardas, sunerimstu. „Ar esi gyvas?“ – neapleidžia mintis. Kai paskutinį kartą kalbėjomės liepos viduryje, Dzmitrijus didelių naujienų man neturėjo. Skaitykite visą straipsnį laikraštyje „Palangos tiltas.“


Ilgą laiką visuomenėje sklandžiusios socialinės nuostatos pamažu keičiasi – vis dažniau pabrėžiama, kad ne tik itin lieknas kūnas yra vienintelis grožio etalonas ir gali būti mylimas.


Policijos departamentas informuoja apie sausio 3-ąją (pirmadienį) Palangoje rastą mirusio vyro kūną.


Ne kartą esate girdėję, kad sportas yra sveikata, o nuolatinės treniruotės stiprina ne tik patį kūną, bet ir protinę veiklą. Sportuojantys žmonės jaučiasi žvalesni, labiau pasitiki savimi, turi daugiau energijos. Ruduo yra pats metas dailinti savo kūną ateinančiai vasarai, o tai galima daryti net keliais būdais. Vieni renkasi subalansuotą mitybą, kiti sportą, treti ir tą, ir tą. Vieni...


Palangoje nėra kada nuobodžiauti net ir apniukus orams – kurorto gyventojai bei poilsiautojai raginami aktyviai leisti laisvalaikį, atrasti ir išbandyti save bei tobulėti pasineriant į siūlomas įvairias nemokamas sportines veiklas, vykdomas viešosiose miesto erdvėse.   


Vasarą J. Basanavičiaus gatvė Palangoje yra įvairių pasiūlymų, pramogų, atrakcijų turgus. Joje poilsiautojų pagundos tyko kas žingsnį. Ar įsigyti savo portretą, ar pasidaryti laikiną tatuiruotę, ar skaniai pavalgyti, ar nueiti į linksmus atrakcionus? O galbūt išbandyti viską? O ką atostogautojų marga minia ir pati promenada reiškia tiems, kurie lieja čia prakaitą ir vilioja...


Parkūro propaguotojai mokosi valdyti kūną ir nugalėti baimę

Ernesta Butkutė, Palangos Senoji gimnazija, 2010 11 30 | Rubrika: Miestas

Dar neteko susidurti su žodžiu „parkūras“? O jei ir pasitaikė, ko gero, ne kiekvienas žino, kas tai yra. Ši sąvoka kilusi iš prancūzų kalbos – parcour – distancija, kliūčių ruožas – ir apibūdinama kaip sportinė veikla – daugybės fizinių sugebėjimų mišinys, mokėjimas puikiai valdyti savo kūną. Parkūras – savo kūno judesių kontroliavimas ir jų pritaikymas įvairiose savo gyvenimo situacijose....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius