ES parama – gerai, bet politikų žinios apie ją – menkos ar su įtarimų gaidele

Kad eilinių žmonių žinios apie Europos Sąjungos paramą dažniausiai apsiriboja trafaretiniu pasakymu „pinigų davė Europos Sąjunga“, nieko nuostabaus –dauguma žmonių apie Sąjungos paramą sprendžia pagal renovuojamas mokyklas ar rekonstruojamas gatves. Tačiau iš politikų, juolab savivaldybės Tarybos narių, suprantama tikėtis gilesnių žinių apie ES paramos panaudojimą, projektus, jų „virtuvės“ ypatumus. Bet, pasirodo, ne vieno Palangos miesto politiko, nuo kurio sprendimų dažnai priklauso ES lėšų pritraukimas, žinios apie europinę paramą miestui yra ne ką didesnė nei eilinio žmogaus. Kiti apie ES paramą kalbinti politikai siekiant jos įžvelgė vos ne sąmokslą ir tik keletas politikų galėjo išsamiau papasakoti apie ją.

Apie ES paramą – pagal „Comenius“ projektą

Žodžio kišenėje paprastai neieškanti ir dėl to kitų kolegų gerbiama Palangos miesto Tarybos narė Salomėja Slaboševičienė prisipažino, kad „specialiai Europos Sąjungos parama nesidomi, o ją pastebi pagal konkrečią naudą miestui – rekonstruojamą Botanikos parką, įrengtus dviračių takus ir mokyklų renovacijas“.

„Prieš išeidama į pensiją ne vienus metus dirbau „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktore, o paskutiniu metu – direktoriaus pavaduotoja, todėl, suprantama, kad, kalbant apie ES paramą, pirmiausia apie ją sprendžiu pagal tai, kaip ji palietė mokyklos gyvenimą. Mūsų mokykla dalyvavo ES mokyklų remiame  projekte COMENIUS – mūsų mokiniai ir mokytojai pagal ją vyko į kitas šalis, sėmėsi patirties. Tai – labai naudinga patirtis. Aš pati asmeniškai neprisidėjau prie šio projekto veiklos,“ – sakė S. Slaboševičienė.

Anot politikės, jai sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar Palanga efektyviai panaudoja Europos Sąjungos paramą, nes ji „pasikliauna specialistais, kurie tuo užsiima“.

Tarybos narė nė kiek neabejoja ES paramos reikalingumu – skaitydama apie ją ji dažnai prisimena Druskininkų pavyzdį.

„Ko gero, kalbant apie sėkmingiausią ES paramos panaudojimą, visiems pavyzdys tapo Druskininkai. Nežinau, kodėl kurortas, su kuriuo Palanga dažnai lyginama, taip sėkmingai ja pasinaudojo. Svarstau, kas tai lėmė: Druskininkų mero Ričardo Malinausko priklausymas socialdemokratų partijai, ar jo, kaip mero, didelis aktyvumas ir strateginis mąstymas. Manau, kad Palanga turėtų sekti Druskininkų pavyzdžiu įsisavindama ES paramą. Drįstu teigti, kad mūsų savivaldybės vadovai yra šiek tiek arogantiški kalbėdami apie socialdemokratų vyriausybių laimėjimus. Jeigu jie tokie nebūtų, galbūt buvo galima į Palangą pritraukti daugiau strateginių investicijų. Bet, kartoju, man sunku spręsti, nes niekada specialiai nesidomėjau ES paramos apimtimis Palangoje ir kitose savivaldybėse“, - teigė į pensiją išėjusi moteris.

„Kol neprireikė, nesidomiu“

Tarybos narė „tvarkietė“ Nijolė Petkutė prisipažino, kad, kalbant apie ES paramą Palangai ar Kretingai, kurioje pašnekovė dirba Karo prievolės specialiste, „skaičių nežino, nes nelabai jais domisi.“

„Apie Europos Sąjungos paramą Palangoje ir Kretingoje sprendžiu pagal tai, kaip ir visi eiliniai žmonės – kiek objektų renovuota, kaip infrastruktūra gerėja. Žinau, kad Palangoje vyrauja turizmo infrastruktūros projektai, Kretingoje  - žemės ūkio. Man gražu pasižiūrėti, kaip gražiai Europos Sąjungos lėšomis buvo sutvarkytas kelias Klaipėda – Palanga. Visiems – akivaizdi nauda. Man niekada asmeniškai neteko kreiptis ES paramos, bet žinau, kad ją lengviausiai gauti dirbantiems žemės ūkyje,“ – sakė N. Petkutė.

Ji nesiėmė spręsti apie ES lėšų panaudojimo Palangoje efektyvumą teisindamasi informacijos stoka.

„Aš pasikliaunu ta linkme dirbančiais specialistais,“ – teigė politikė.

Parama ne nuo savivaldybės priklauso?

Ilgametis Palangos Tarybos narys, buvęs savivaldybės administracijos direktorius ir dabartinis mero pavaduotojas Rimantas Garolis teigė, kad ES parama, projektais „pagal rangą“ tenka domėtis beveik kiekvieną dieną, bet vicemeras prisipažino, kad jam iki šiol „daug neaiškumų dėl jos skyrimo“.

„Iki dar visai neseniai sakiau, kad parama priklauso ne nuo savivaldybės pastangų, o dažnai nuo visai nesuprantamų dalykų. Ypač anksčiau, kai ES parama buvo skirstoma ne pagal regionus. Kol parama buvo skirstoma tokia tvarka, paramos išvis gal negavome penkis metus. Situacija tapo normalesnė, kai parama buvo pradėta skirstyti per apskritis – maždaug nuo 2007-ųjų metų. Žinoma, kai kuriems projektams, pavyzdžiui, mokyklų renovacijai europiniai pinigai buvo skirstomi pagal atskiras programas – ne pagal regionus,“ – teigė R. Garolis.

Jis nenorėjo sutikti su Tarybos narės išsakyta nuomone, kad valdžiažmogių arogancija sutrukdė pritraukti daugiau europinių lėšų, kai Vyriausybė buvo socialdemokratų.

„Valdžios tęstinumas – labai teigiamas dalykas siekiant ES lėšų. Per metus atsiranda asmeniniai kontaktai, kurie labai svarbūs,“ – teigė politikas.

Pasak jo, pritraukiant ES lėšas, svarbiausia darbuotojų, kurie tuo užsiima, kompetencija. Jų mokėjimas prieiti prie europinių pinigėlių, tinkamai ir laiku paruošti projektus – svarbiausia dalis.

„Džiugu, kad mūsų Ekonominės plėtros skyriaus darbuotojai dirba labai kvalifikuotai,“ – pagyrų savo pavaldiniams negailėjo valdininkas.

Palanga nesugeba pritraukti „kietųjų“ projektų

Buvęs savivaldybės administracijos direktorius, Tarybos narys Šarūnas Vaitkus tvirtino nuolat besidomįs ES lėšų pritraukimu ir projektų įgyvendinimu mieste. Pripažindamas jų svarbą miesto infrastruktūrai jis pažėrė kritikos dabartinei valdžiai:

„Nors savivaldybės vadovai giriasi efektyviu ES lėšų panaudojimu, bet derėtų pasakyti, kad Palanga iki šiol nesugebėjo pritraukti didesnių taip vadinamų „kietųjų“ projektų – daugiausiai įgyvendiname smulkius projektus su sąlyginai nedideliu europiniu finansavimu. Kad kurortas iki šiol neturi itin Palangai svarbių infrastruktūros objektų, pavyzdžiui, modernios kultūros ir sporto salės, šiuolaikinio plaukimo baseino, yra didelė dabartinės valdžios darbo spraga,“ – teigė Š. Vaitkus.

Jis apgailestavo, kad kai kurie anksčiau paruošti ir ketinti įgyvendinti dideli projektai, jų tinkamai „nesukoordinavus“, liko neįgyvendinti ar jų vykdymas nusitęsė.

„2005-ais metais buvo paruoštas Botanikos parko renovacijos techninis projektas ir galimybių studija – buvo kalbama apie 25 milijonus litų vertės projektą. Tačiau buvo gauta tik 419 tūkstančių litų techniniam planui ir galimybių studijai parengti. Vėliau pakeitus projekto sąlygas, negalėjome projekte dalyvauti,“ – sakė politikas.

Dar anksčiau, svarstant apie ES lėšų panaudojimą, nepavyko miesto stadione pastatyti daugiafunkcinio sporto komplekso, nors reikalinga dokumentacija jam buvo parengta.

„Kalbant apie ES lėšų pritraukimą ir panaudojimą, „kietuosius projektus“, projektų koordinavimą ir infrastruktūros plėtrą, Palanga neabejotinai atsilieka nuo savo varžovo – Druskininkų. Yra apie ką pagalvoti,“ – teigė konservatorius.