100 dienų Seime įveikęs Mindaugas Skritulskas – apie valstybės investicijas vykdomas pagal politinius susitarimus „po stalu“ ir žinybų atsakymus „apie nieką“

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-03-08
Peržiūrėta
943
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Seimo narys Mindaugas Skritulskas
Seimo narys Mindaugas Skritulskas

Vasario 20 dieną suėjo šimtas dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas bei konservatorių ir liberalų Vyriausybė. Ta proga Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Seimo narys, išrinktas Mėguvos vienmandatinėje rinkimų apygardoje, atvirai atsakė į įvairius „Palangos tilto“ klausimus.
–Kaip jums atrodo pirmosios šimtas dienų Seime?
–Jau spėjau apsiprasti. Tačiau, žinoma, tokio jausmo – „man jau viskas aišku“ tikrai neturiu.
–Ką reikšmingo jau pavyko šiam Seimui nuveikti?
–Rudens Seimo sesija realiai truko tik apie vieną mėnesį, daugiausia buvo svarstomi praėjusios kadencijos parengti įstatymų projektai, tvirtinamas šių metų biudžetas, Vyriausybė, Seimo komitetai. Spėjau su kolegomis pateikti porą įstatymo projektų, Seimo rezoliucijų. Daugiau pavyko nuveikti Ekonomikos komitete. Kas būtent aktualu Palangai, šiame komitete buvo svarstomas Šventosios uosto atstatymo klausimas bei Palangos oro uosto rekonstrukcija. Komitetas vienbalsiai nutarė siūlyti Vyriausybei Šventosios uostą įtraukti į strateginių priemonių planą bei numatyti oro uosto kilimo takų rekonstrukcijai lėšų. Pavyko suburti Lietuvos Pajūrio bičiulių 25 Seimo narių grupę. Jos posėdžio metu su Pajūrio regiono merais aptarėme aktualijas. Artimiausiu metu ketinu jai pristatyti Kurortų ir kurortinių teritorijų įstatymo projektą, kurį planuoju teikti Seimui svarstyti pavasario sesijos metu.
–O kas kol kas nepavyko? Kodėl?
–Gal to, kas turėjo įvykti, bet neįvyko, nėra.
–Dalį šimto dienų Seimas dirbo nuotoliniu būdu. Ar jums tai buvo išbandymas?
–Tai man nėra kažkas neįprasta, tačiau, prisipažinsiu: gyvas bendravimas yra kur kas malonesnis.
–Ar COVID-19 pandemija didžiąja dalimi lėmė Seimo darbotvarkę per pirmąjį šimtą kadencijos dienų? Kokie reikšmingiausi sprendimai dėl pandemijos ir pagalbos gyventojams ir verslui buvo priimti?
–Reikia pastebėti, kad didžiausias krūvis kovoje su pandemija tenka ne Seimui, bet Vyriausybei, kuri yra atsakinga už priemonių įgyvendinimą. Seimas tik tvirtindamas biudžetą numatė lėšas, savo kompetencijos ribose vykdo parlamentinę kontrolę.
–Opozicija per šimtą darbo dienų taip ir nesugebėjo susivienyti ir išrinkti bendro lyderio. Vadinasi, jūsų darbui niekas nekaišioja kojos?

–Taip, kol kas nėra aiškaus opozicijos lyderio, labiau pastebimi nesutarimai tarp pačios opozicijos frakcijų.
–Seimas panaikino Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę. Kaip jūs balsavote šiuo klausimu? Kaip jūs apibūdinate P. Gražulį – kaip žmogų ir politiką?
–Balsavau už, kadangi Seimo nario neliečiamybė jį gali saugoti tik išimtinais atvejais, kuomet jis gali būti persekiojamas dėl politinių motyvų. Šiuo atveju, taip nėra, tad į visus pateiktus įtarimus Seimo narys turėtų atsakyti kaip ir bet kuris eilinis pilietis.
Įtarimai turi būti patvirtinti, arba atmesti. P. Gražulį vertinti kaip žmogų man – sunku. Jo gerai nepažįstu, o kaip politikas jis yra labiau šoumenas, gerai žinantis viešųjų ryšių subtilybes, gebantis atsidurti dėmesio centre ir nebūtinai dėl savo, kaip Seimo nario, nuveiktų konkrečių darbų.
Kolega Petras dažniausiai naudoja kelis naratyvus, kurie neretai patys yra kontraversiški, turint omeny pačio politiko elgseną, gyvenimo būdą. Nors, reikia pripažinti, tai kažkam vis dar daro įspūdį.
Pavyzdžiui, pasisako už tradicinę šeimą ir prieš gėjus, nors nesantuokiniai jo vaikai ir neseni nuotykiai Palangoje mažai ką bendro turi su tvirta šeima, o pasirodymas su apsinuoginusiu jaunuoliu per Kultūros komiteto posėdį vykusį virtualiai kelia gana „makabriškų“ minčių.
Kolega Petras pasisako už vargstantį žmogų, bet pats viešumoje siejamas su stambiu koldūnų verslu, kažkaip neypatingai tai dera su kukliu gyvenimu. Siekdamas teisybės ir teisingumo, kartu sulaukęs įtariamų dėl padarytų nusikalstamų veikų, sutikite, atrodo ganėtinai įdomiai.
–Ar jau spėjote persimesti nors pora žodžių ar nuodugniau pasikalbėti su visais 140 Seimo narių, jūsų kolegų?
–Daugumą kolegų pažįstu, žinau, tačiau su kiekvienu artimiau pabendrauti dėl objektyvių priežasčių nespėjau.
–Kokius konkrečius darbus jums jau pavyko padaryti Kretingos, Palangos ir Klaipėdos rinkėjams?
–Teko aptarti su Susisiekimo, Aplinkos, Energetikos ministrais aptarti aktualius klausimus dėl Šventosios jūrų uosto, Palangos oro uosto, dėl krantotvarkos priemonių įtraukimo į Vyriausybės priemonių planą. Tai pat tris kartus kreipiausi į Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl susisiekimo ir eismo saugumo sąlygų Klaipėdos rajone. Kitą savaitę planuojame su kolega Antanu Vinkumi susitikti su Vydmantų parapijos klebonu Karoliu Petravičiumi, vietos bendruomenės atstovais dėl bažnyčios ir bendruomenės centro statybų klausimu.
–Ėmėtės iniciatyvų: kreipėtės į naujai paskirtą Energetikos ministrą Dainių Kreivį siūlydamas didinti nešališką valstybės instituciją pagalbą vartotojams vykstant mažmeninių elektros kainų reguliavimo liberalizavimui bei vartotojams renkantis nepriklausomą elektros tiekėją. Kokio atsakymo sulaukėte?
–Gavau ministro atsakymą, kas ir kada bus daroma šiuo klausimu. 2021 metų Seimo Pavasario sesijai bus pateiktas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektas dėl sklandesniam elektros rinkos liberalizavimo II-ojo etapui reikalingų teisinio reguliavimo pakeitimų; paraleliai rengiami poįstatyminių teisės aktų patobulinimai (Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės; Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašas; papildomų garantijų socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams taikymo tvarkos aprašas) įgyvendinant nuostatas dėl vartotojų duomenų atvėrimo elektros nepriklausomiems tiekėjams; greitesnių ir paprastesnių procedūrų pasirenkant ir (ar) keičiant nepriklausomus tiekėjus, aiškesnių sutarčių sudarymo ir vartotojo informavimo elektros energijos kainų reguliavimo buitiniams vartotojams panaikinimo.
–Su Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku, vicemere Audrone Balnioniene bei administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskiene aptarėte Klaipėdos rajono susisiekimo, švietimo, kultūros ir sporto infrastruktūros svarbiausius projektus, kuriems turėtų būti didesnis ne tik rajono savivaldybės, bet ir valstybės dėmesys. Ar sprendimų yra po šio virtualaus aptarimo?
–Svarbu buvo aptarti ir žinoti svarbiausias aktualijas, kurias galėtume spręsti suvieniję jėgas. Kitas svarbus dalykas, bandau kelti visoje Lietuvoje aktualią problemą – per menką dėmesį augančioms priemiesčių gyvenvietėms, kuriose trūkstą saugių eismo sąlygų, darželių, mokyklų. Savo gyventojų skaičiumi kai kurios gyvenvietės prilygsta miestams, tačiau per 30 metų Lietuvoje buvo pastatyta tik viena nauja mokykla augančioje Balsių gyvenvietėje, nors neretai švaistomos lėšos į nykstančių kaimų mokyklų renovacijas. Yra pavyzdžių – dalis renovuotų mokyklų dėl vaikų stygiaus vėliau buvo uždarytos. Priežastis – valstybės investicijos yra vykdomos pagal politinius susitarimus „po stalu“, bet ne atsižvelgiant į objektyvius demografinius, ekonominius, socialinius kriterijus. Todėl matau prasmę tai keisti.
–Kreipėtės į Susisiekimo ministrą ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovą dėl Klaipėdos rajono gyvenviečių problemų. Pavyzdžiui, dėl gatvių infrastruktūros, kuri užtikrintų eismo saugumą įrengimo Slengiuose ir 13 metų nesprendžiamos problemos – patogesnio patekimo į Aukštkiemius (Žaliąjį slėnį). Kokio atsakymo sulaukėte?
–Kalbant apie saugaus eismo sąlygas Slengiuose, tikiuosi, kad pavyks rasti sprendimus dar šias metais. Sunkiau bus išspręsti patogesnį patekimą į Aukštkiemius. Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos jau gavau atsakymą, kuris yra „apie nieką“. Rankų nenuleidau: parašiau antrą paklausimą, reikalaudamas pateikti aiškius kriterijus, kuriais remiantis yra finansuojami tokie susisiekimo projektai. Man pagrįstai kelia abejonių dėl tokių susisiekimo gerinimo priemonių finansavimo objektyvumo.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais LAKD finansavo tunelio įrengimą 55 km magistraliniame kelyje Kaunas – Vilnius, argumentuojant, kad viena gyvenvietė yra padalinta į dvi dalis. Bet toje gyvenvietėje yra vos keli namai, o tunelis kaip tyčia atsirado būtent tuo metu, kai toje vietoje atsirado vienos įmonės kartodromas. O Aukštkiemiuose (Žaliąjame slėnyje) nepalyginama situacija: gyvena ne keli gyventojai, bet greitu metu tikėtina, kad gyvens tūkstantis žmonių. Tad, matant tokius „prioritetus“, minčių kyla įvairių. Sulaukęs papildomo atsakymo, svarstysiu, ar neverta kelių finansavimo kriterijų nustatymo klausimą teikti nagrinėti Seimo audito komitete.
–Jūsų iniciatyva, buvo svarstomas ir Šventosios valstybinio jūros uosto atkūrimo klausimas. Buvo akcentuota, kad šio svarbaus valstybės objekto atkūrimo klausimas neturėtų gultis ant vienos Palangos miesto savivaldybės pečių. Ką dar reikia padaryti, kas Šventosios uosto atkūrimas vyktų nuosekliai ir turėtų tinkamą finansavimą?
–Norint atstatyti Šventosios jūrų uostą, reikia sutelkti valstybės ir savivaldybės institucijų jėgas ir pastangas. Būtent todėl inicijavau šį klausimą svarstyti Seimo Ekonomikos komitete, kreipiausi į Aplinkos ministrą, kad įtrauktų savo kompetencijos ribose priemonių plane bangolaužius ties Šventosios upės žiotimis, kurie pasitarnautų sprendžiant aplinkos apsaugos problemas, t.y. nešamo smėlio sulaikymui. Aplinkosaugos projektams finansuoti galima tikėtis ne tik Lietuvos biudžeto, bet ir ES lėšų. Taip pat ketinu inicijuoti Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimus, kurie, kaip parodė praktika, yra būtini.
–Dainių Želvį, savo bendrapartietį, netrukus paskirsite savo padėjėju Palangoje. Kodėl? Juk jau turite vieną padėjėją kurorte?
–Turiu vieną padėjėją, jauną perspektyvų teisininką, kuris dirba pusę etato – turiu omeny Albertą Martinaitį, dar puse etato dirbti į pakviečiau Dainių Želvį, kuris turi didelę gyvenimišką ir politinę patirtį. Tokiu būdu bandysiu apjungti jaunatvišką energiją ir gyvenimišką bei politinę patirtį į vieną etatą. Artimiausiu metu visuomeniniais pagrindais neatlygintinai sutiko padėti Kretingos rajono savivaldybės teisininkas Algimantas Gedvilas.
–Kokie įdomūs įstatymo leidybos projektai laukia Seime pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 dieną ir baigsis birželio 30 dieną?
–Žinoma, man įdomūs, ir Palangos miestui aktualūs tie įstatymai, kuriuos planuoju artimiausiu metu teikti: Kurortų ir kurortinių vietovių bei Šventosios jūrų uosto įstatymų projektai. Labai tikėtina, kad visuomenės dėmesio gali sulaukti dėl Administracinių nusižengimo kodekso pakeitimai, kurių esmė – veika numatyta Baudžiamame kodekse: nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtų perkelta į Administracinių nusižengimų kodeksą. Kitaip tariant, tokia veika būtų ir toliau draudžiama, bet nebūtų jai taikoma baudžiamoji atsakomybė bei, matyt, vienos lyties partnerystės įteisinimas, jei tokios iniciatyvos bus. Be įstatymo leidybos planuoju birželio mėnesį Seime surengti palangiškių gintaro meistro Algio Pociaus ir fotografo Aldo Kazlausko parodą skirtą Palangos prijungimo į Lietuvos Respublikos sudėtį paminėjimui. Parodoje bus eksponuojami iš gintaro pagaminti gražiausi Palangos objektai, jų nuotraukos.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šventosios jūrų uosto atstatymo darbams uždegta žalia šviesa – šiandien, kovo 16 d., pasirašyta žvejybos infrastruktūros sukūrimo rangos darbų sutartis. Ją parašais patvirtino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir UAB „Plungės lagūna“ vykdomasis direktorius Povilas Batavičius. Planuojama, kad darbai...


Šiandien, kovo 13 d., aplinkos ministrui Simonui Gentvilui Palangos miesto savivaldybėje miesto meras Šarūnas Vaitkus ir savivaldybės administracijos atstovai pristatė Šventosios jūrų uosto atstatymo planus bei diskutavo apie galimybes ieškoti finansavimo vienam iš pagrindinių uosto statytos etapų – molų statybai.


Kovo 11-osios išvakarėse Palangą pasiekė puiki žinia – šiandien, trečiadienį, Šventosios jūrų uosto atstatymo projektas įtrauktas į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo priemonių planą. Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus trečiadienio, kovo 10-osios, vakarą pasidžiaugė žinia savo socialinio tinklo Facebook paskyroje.


Vasario 20 dieną suėjo šimtas dienų, kai dirba naujai išrinktas Seimas bei konservatorių ir liberalų Vyriausybė. Ta proga Mindaugas Skritulskas, TS-LKD Seimo narys, išrinktas Mėguvos vienmandatinėje rinkimų apygardoje, atvirai atsakė į įvairius „Palangos tilto“ klausimus.


Ne vienerius metus aviaciniais degalais prekiavęs palangiškis Arūnas Pranckevičius laimėjo Savivaldybės konkursą Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovo pareigoms užimti. Kokius iššūkius jis regi? Kokias užduotis jam kelia Savivaldybė? Apie tai – „Palangos tilto“ interviu.


Nuo vasario 3 d. Palangos miestos savivaldybės įmonė Šventosios jūrų uostas (ŠJU) turi naują direktorių, Arūną Pranckevičių.


Vakar neeiliniame tarybos posėdyje pagaliau patvirtintas Šventosios jūrų uosto detalusis planas. Pritarus šiam svarbiam tiek Šventajai, tiek valstybei dokumentui, uosto direkcija teiks paraišką dėl techninės dokumentacijos rengimo, kainuosiančio apie 8 mln. Lt, finansavimo ES paramos lėšomis.


Antradienį, rugpjūčio 9-ąją, miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas pristatė Šventosios jūrų uosto detalųjį planą. Miesto taryba šį planą tvirtins rugsėjo mėnesį.


Parengta Šventosios jūrų uosto galimybių studija

„Palangos tilto“ informacija, 2010 05 28 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę miesto meras Vytautas Stalmokas, Administracijos direktorius Valerijus Kuznecovas ir vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dalyvavo techninės tarybos posėdyje, kur UAB „Ardanuy Baltic“, Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingeneria“ atstovė Lietuvoje pristatė Šventosios jūrų uosto galimybių studiją.


Šventojoje Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas, Palangos miesto savivaldybės meras Vytautas Stalmokas su savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Kuznecovu bei laikinuoju miesto vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, dalyvaujant Šventosios seniūnui Eugenijui Čilinskui, aptarė Šventosios...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius