Garsiajai „Auskai“ gresia vaiduoklio likimas? Savivaldybė pasirengusi nuomai, bet tendencijas stebintieji atkerta – verslas į tokį planą rankų nekiš

***, 2021-04-13
Peržiūrėta
1656
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Nuotrauka: Vila „Auska“ / J.Deveikio/LRT nuotr.
Nuotrauka: Vila „Auska“ / J.Deveikio/LRT nuotr.

Neseniai atkakliai kovojusi dėl legendinės vilos „Auska“ perėmimo Palangos valdžia nusprendė objektui paieškoti nuomininkų. Tiesa, mintis išnuomoti vilą jau sulaukė kritikos – neabejojama, kad numatytos ne itin palankios nuomos sąlygos verslininkų nesudomins, o anksčiau garsus pastatas bus pasmerktas vaiduoklio likimui. Kurorto valdžia tokių minčių neprisileidžia ir tvirtina – ieškodama nuomininko stengiasi išvengti situacijos, kai vila, kol bus nuspręsta, kuo galėtų pasitarnauti visuomenei, stovėtų tuščia.
Dar pernai Palanga atkakliai kovojo, kad legendinė sovietmečio nomenklatūros vila „Auska“ nebūtų privatizuota ir atitektų miestui.
Baimintasi ne dėl to, kad Lietuva praras šį simbolinį objektą, o kad vietoj jo visai netoli jūros išdygs privačios vilos ir didelė teritorija taps visiškai uždara.
Dabar vila yra perduota Palangos savivaldybei.
Tiesa, kol kas tiksliai neaišku, kas bus daroma su šiuo objektu, – speciali studija pirmuosius atsakymus turėtų pažerti artimiausiais mėnesiais.
„Auska“ miestui atiteko kartu su nuomos sutartimi, kuri galios iki šių metų gegužės. Palangos savivaldybės taryba nusprendė jai pasibaigus pastate vėl leisianti šeimininkauti konkursą, kuris bus paskelbtas netrukus, laimėsiantiems nuomininkams.
„Laukti gegužės 1 dienos, perimti raktus ir pastatą užrakinti būtų neefektyvu ir neūkiška, todėl Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė trumpalaikį sprendimą – skelbti naują konkursą, kuris būtų dviem sezonams, kol bus rengiama techninė dokumentacija. Techninė dokumentacija – techninis projektas ir detalusis planas“, – dėstė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Mero teigimu, pastebėta, kad šiuo metu žemės sklypas, kuris suformuotas prie „Auskos“, yra per didelis. Todėl šį sklypą reikėtų padalyti detaliuoju planu ir didžiąją dalį miškų grąžinti valstybei arba apie 15 hektarų teritorijos atiduoti Birutės parkui.
„Tas dokumentų parengimas, kadangi savivaldybė yra viešoji institucija ir turi vadovautis viešųjų pirkimų įstatymais – detaliojo plano nupirkimas, techninio projekto parengimas, – reikalauja laiko“, – motyvus, grindžiančius sprendimą vilai ieškoti naujo nuomininko dvejiems metams, dėstė Š. Vaitkus.
Numatoma, kad vilą savivaldybė išnuomos dvejiems metams, taip pat yra galimybė nuomos terminą pratęsti dar tiek pat. Skaičiuojama, kad naujasis šeimininkas už objektą per metus turės sumokėti apie 120 tūkst. eurų – maždaug 10 tūkst. eurų per mėnesį.
Toks kurorto valdžios sprendimas bent laikinai gyvenimui prikelti anuomet garsią ir aukštiems pareigūnams atostogų oaze tapdavusią vilą atrodo abejotinas tiek kai kuriems politikams, tiek verslininkams.

Apgyvendinimo paslaugas kurorte teikiantys verslininkai abejoja, ar vilos „Auska“ nuomos konkursas sulauks dėmesio jau vien dėl verslui siūlomų sąlygų.
„Kiek yra tekę susidurti su tokiais apgyvendinimo objektų nuomos konkursais, tai dalyviai visada prašo ne mažiau kaip 5 metų veiklos su galimybe prasitęsti tokiam pačiam laikotarpiui, kadangi visi vertina investicijas, kurių reikės atėjus“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė.
Teigiama, kad dvejiems metams ryžtis pradėti veiklą tokiame objekte galėtų tik labai aiškią strategiją, kaip greitai šį objektą išnaudoti, bei lojalių klientų ratą turintis juridinis vienetas.
„Tai nestandartinis objektas – labai daug žemės, teritorijos, o kambarių labai nedidelis skaičius. Faktas, kad kambariai nesugeneruos tiek pajamų, kad jų užtektų nuomos mokesčiui. Reikia labai aiškios ir konkrečios vizijos, kaip išnaudoti tuos plotus. Tikriausiai renginiams turėtų būti patrauklu“, – aiškino kurorto verslininkų atstovė.
Abejojama ir tuo, ar „Auska“ tokia, kokia yra dabar – alsuojanti sovietmečio dvasia, – būtų patraukli poilsiautojams ir taptų populiariu objektu dabartinėje Palangoje.
„Šio objekto savininkams, šeimininkams ar administratoriams, jeigu nieko nekeistum, konkuruoti būtų sudėtinga. Žmonės yra linkę pažinti naujus objektus, ieško naujovių, komforto, patogumo, šiuolaikiškumo. Tas objektas savotiškai įdomus ir tikrai gali turėti savo klientų, rasti nišą rinkoje, bet reikia labai geros idėjos“, – tikino I. Valaitienė.
Nors Palangos valdžia ir džiaugėsi iš viešojo pardavimo aukciono išgelbėjusi „Auską“, aiškėja, kad tokius veiksmus palaiko ne visi kurorto politikai.
„Aš manau, kad čia miestui gal ir nevertėjo kištis. Kita vertus, keistai atrodo ir valstybės politika, kai atiduoda į Turto banką“, – teigė Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Eugenijus Simutis.
Jis neabejoja, kad žinant, koks šiuo metu verslas yra agresyvus, objektas būtų greitai parduotas ir vietoj vilos visai šalia jūros iškiltų daugiabučiai. Vis dėlto manoma, kad sprendimas perimti vilą buvo skubotas, mat tai gali tapti našta kurorto biudžetui.
„Palangoje yra konservatoriai, bet elgiasi kaip socialdemokratai – kuo daugiau valstybės, savivaldybės turto. Ir visa tai reikia išlaikyti iš biudžeto. Logikos čia nematau. Verslas būtų pastatęs tą baseiną ir nereikėtų savivaldybei sukti galvos, būtų pastatę ir kitus objektus, o dabar viskas gula savivaldybės biudžetui. Sunkmetis ateina ir savivaldybei. Dabar biudžetas nesurenkamas taip, kaip norėtųsi, kaip buvo anksčiau. Tokia ir logika – imame viską sau, viską išlaikysime iš biudžeto“, – aiškino politikas.
Akcentuojama ir tai, kad kol nebus objekto nuomininko, statinio priežiūra guls ant miesto pečių.
E. Simučio nuomone, vertinant tai, kad tik dabar rengiama speciali studija, atsakysianti į klausimą, kaip būtų galima panaudoti statinį, akivaizdu, kad garsiai dėl vilos kovojusi ir ją perimti norėjusi Palangos valdžia nė neturėjo vizijos, ką su perimtu dideliu objektu darys.

„Vizijas pradėti įgyvendinti reikia ne tada, kai perėmei turtą. Viziją reikia turėti anksčiau. Reikia turėti kelias vizijas, ką ten galėtum įgyvendinti“, – tai, kad veiksmus būtina planuoti iš anksto, akcentavo E. Simutis.
Palangos tarybos narys abejojo ir kiek anksčiau išsakytomis mintimis „Auską“ paversti senelių namais, mat tokiu atveju objektą reikėtų rekonstruoti, o tam prireiktų nemažų investicijų.
„Auska“ virs vaiduokliu?
Politikas antrino ir verslininkams – vargu ar bus norinčiųjų išsinuomoti vilą.
„Beveik 99 proc. garantuoju, kad konkursas neįvyks, nes kaina yra ne tokia. Prieš tai verslininkams galbūt reikėjo labiau pasirodyti – tokia vieta, ten važiuodavo turtingi žmonės. Verslas turėjo viziją. Dabar jokios vizijos nėra. Dabar sugalvoti viziją ir sumokėti beveik 120 tūkst. eurų per metus – mano galva, tai niekur neveda ir tikrai nesusimokės, ir neišsinuomos“, – dėstė E. Simutis.
Tarybos narys neslėpė apie laikino šeimininko ieškančią „Auską“ kalbėjęs su verslininkais ir sužinojęs, kad bent kol kas verslo perspektyvų čia neįžvelgiama.
Konkursui neįvykus, tikėtina, vilos nuomininko būtų bandoma ieškoti ir vėl, procesas įstrigtų, o „Auska“ virstų tiesiog pastatu vaiduokliu.
Visiškai kitokios nuomonės dėl vilos „Auska“ likimo laikosi Palangos meras Š. Vaitkus. Jis nėra linkęs objektui prognozuoti pastato vaiduoklio likimo.
Vaiduokliu būtų tapusi tada, jeigu valstybė būtų privatizavusi.
Mero teigimu, nuomos kaina nustatyta pagal savivaldybių ir valstybės turto disponavimo tvarką, tačiau tikroji kaina paaiškės po nuomos konkurso, mat jį laimės didžiausią kainą, tačiau ne mažesnę, nei nustatyta, pasiūlęs konkurso dalyvis.
120 tūkst. eurų metams vilos nuomos kaina, pasak Palangos mero, buvo nustatyta ir pastarąjį dešimtmetį.
Š. Vaitkus ragino neužsiimti mėginimais nuspėti ateitį ir tuo, ar verslininkus sudomins galimybė išsinuomoti „Auską“, geriau palaukti nuomos konkurso.
„Konkursas jau netrukus bus paskelbtas, visiems viešai prieinamas ir visi gali domėtis, žiūrėti. Noriu padėkoti valstybei, kad ji šio objekto neprivatizavo, kad jis išsaugotas ateities kartoms ir tarnaus visuomenės poreikiams“, – teigė Š. Vaitkus.
Akcentuojama, kad vila savivaldybei perduota tam, kad čia būtų vykdomos visuomeninės funkcijos. Vadinasi, apgyvendinimo paslaugos negalės būti teikiamos.
Jau dabar bus keliamas klausimas dėl galimybės nugriauti „Auską“ juosiančią tvorą ir šią teritoriją atverti visiems.
Nors abejojama, ar objektui pavyks rasti laikinus šeimininkus, meras įsitikinęs, kad vila pastatu vaiduokliu netaps.

„Vaiduokliu būtų tapusi tada, jeigu valstybė būtų privatizavusi. Būtų atsiradę labai daug privačių vaiduoklių su uždaromis tvoromis ir privačiais kotedžais. Taip tikrai būtų buvę. Šiuo atveju savivaldybė turi teigiamų pavyzdžių – kempingas, koncertų salė, teniso kortai. Nė vieno vaiduoklio nėra atsiradę. Visi turi funkciją, veikia ir užtikrina visuomenės poreikius“, – tvirtino Š. Vaitkus.

Radvilė Rumšienė
LRT.lt žurnalistė
Nuotrauka: Vila „Auska“ / J.Deveikio/LRT nuotr.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos merui pasipiktinus dėl galimai neteisėtų statybų Kunigiškių paplūdimyje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) teigia, jog sklypo detalųjį planą, leidusį statybas, suderino delsiant tai padaryti savivaldybei, kaip numatė įstatymai.


Palangos centre vystomas projektas „Smilčių namai”, kuriame poilsio apartamentai bus iš anksto pritaikyti nuomai. Skaičiuojama, kad šiuose apartamentuose iš nuomos gautos pajamos gali siekti vidutiniškai 10 000 eur per metus ir grąžinti apie dešimtadalį būstui skirtos investicijos.


Skaitau miesto Tarybos nario Eugenijaus Simučio pasisakymą (kalbama apie lrt.lt straipsnį „Garsiajai „Auskai“ gresia vaiduoklio likimas? Savivaldybė pasirengusi nuomai, bet tendencijas stebintieji atkerta – verslas į tokį planą rankų nekiš“ , kurį „Palangos tiltas“ perspausdino – aut.) ir savo akimis netikiu – pasirodo, Vyriausybei...


Neseniai atkakliai kovojusi dėl legendinės vilos „Auska“ perėmimo Palangos valdžia nusprendė objektui paieškoti nuomininkų. Tiesa, mintis išnuomoti vilą jau sulaukė kritikos – neabejojama, kad numatytos ne itin palankios nuomos sąlygos verslininkų nesudomins, o anksčiau garsus pastatas bus pasmerktas vaiduoklio likimui. Kurorto valdžia tokių minčių...


Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai kreipėsi į šalies Konkurencijos tarybą prašydami pradėti tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės veiksmų. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų valdytojus vienijančiai organizacijai kilo pagrįstų įtarimų, kad kurorto savivaldybė galimai proteguoja savo valdomos įmonės „Palangos...


Palanga pasirengusi kitąmet kurorte vyksiančiam Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatui – konstatuota birželio 26 d. vykusio susitikimo su Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos (EBBA) prezidentu Ulfu Rozenbergu ir generaliniu sekretoriumi Koru Niehofu metu. EBBA atstovai Palangoje lankėsi norėdami su organizatoriais – „Palangos orkestro“ atstovais...


Palangos miesto savivaldybės biudžeto planas 2014 m. buvo įvykdytas 102 procentais – viršplaninių pajamų praėjusiais metais gauta 1,6 mln. litų. Šios lėšos pateko į 2015 m. miesto biudžetą bei bus panaudotos Savivaldybės paimtų paskolų investiciniams projektams finansuoti grąžinimui.    


Į Kurorto šventę kviečianti Palanga pasirengusi pasitikti vasarą

„Palangos tilto” informacija, 2013 05 16 | Rubrika: Miestas

Savaitgalį, gegužės 17-19 dienomis, į Kurorto šventę pakviesianti Palanga jau pasirengusi priimti poilsiautojus. Sutvarkytas miestas, išvalyti ir vasarai parengti paplūdimiai bei kultūrinių renginių gausa – taip savo svečius pasitinka Lietuvos kultūros sostinė. Pasak Palangos turizmo informacijos centro (TIC) direktoriaus pavaduotojos Egidijos Smilingienės, tai, jog...


„Mes pavargome būti namo-vaiduoklio, kuris niekam nepriklauso ir kuriuo niekas nesirūpina gyventojais. O dar pasiekė gandai, kad šalia rengiami sklypų detalieji planai. Ir nors tikslių žinių neturime, būgštaujame, kad galime likti ir be privažiavimo prie keturių laiptinių“, – sako Kretingos gatvės 57 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojai.


„Snoriukų“ likimas neaiškus

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2012 01 12 | Rubrika: Miestas

Nacionalizuotas „Snoro“ bankas buvo sukūręs didžiausią Lietuvoje mažmeninę klientų aptarnavimo infrastruktūrą. Uždarius banką, užsidarė ir klientų pamėgti mažieji „snoriukai“, kurių visoje šalyje yra net 230. Koks bus jų likimas – kol kas neaišku.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius