Garsiujų Palangos dušinių istorija: šalies Konstitucija nustumta į šalį

Alvydas ZIABKUS, "Lietuvos rytas", 2022-10-19
Peržiūrėta
3639
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Lrytas.lt nuotr.
Lrytas.lt nuotr.

Žmonės suglumę: tai, kad Palangoje, pajūrio kopose, skandalingosios dušinės yra pastatytos teisėtai, nustatė prokuratūra, bet ne teismas, nors pagal Konstituciją teisingumą vykdo tik teismai.

Teisiniais argumentais pagrįstas abejones dėl dušinių statybos teisėtumo kėlusi Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija (NNTVA) vis atsimušdavo į neįveikiamą sieną.

Visose teismų instancijose šiai visuomeninei organizacijai buvo atsakyta, kad pagal galiojančius teisės aktus teismai negali vertinti prokurorų nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą. 

Asociacija nieko nepešė ir Konstituciniame teisme, kurio buvo paprašyta įvertinti, ar viešojo intereso gynimo klausimais teismų kompetenciją ribojantis Prokuratūros įstatymas atitinka šalies Konstituciją.

Palikta dviprasmybė 

Asociacijos vadovo, vienos didelės gamybinės Kauno įmonės savininko Valdo Matulio teigimu, perskaičius Konstitucinio teismo sprendimą atsisakyti nagrinėti NNTVA prašymą jam taip ir nepaaiškėjo, kodėl šalies teisinėje sistemoje egzistuoja keista dviprasmybė.

„Kai nustačiusi pažeistą viešąjį interesą prokuratūra kreipiasi į teismą, šis prašymą nagrinėja visus prokuroro surinktus įrodymus vertindamas iš esmės. 

Tačiau kodėl Prokuratūros įstatymas teismams neleidžia vertinti, ar tinkamai buvo taikyti teisės aktai ir objektyviai surinkti visi įrodymai, kai prokurorai neįžvelgia viešojo intereso pažeidimo?“ – klausė V.Matulis.

Tokiais atvejais teismams leidžiama vertinti tik tai, ar prokuroras nepažeidė formalių procedūrų. Bet teismai negali vertinti, ar tyrimas buvo objektyvus, ar buvo apklaustos visos suinteresuotos šalys, ar prokuroras rėmėsi tinkamais teisės aktais ir juos teisingai taikė. 

Tyrė ta pati prokurorė

Vadinamųjų dušinių statybos teisėtumas Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo tirtas tris kartus ir visus tris tyrimus atliko ta pati prokurorė. 

V.Matulis abejojo, ar gali antrą ir trečią kartą tą pačią istoriją tirianti prokurorė ieškoti kitų įrodymų, kurie prieštarautų jos pačios išvadoms. 

Prokuratūra buvo priversta pripažinti, kad dėl pajūrio juostoje atsiradusio statinio aplinkosaugos klausimais visuomenei atstovaujanti nevyriausybinė organizacija gali skųsti prokuratūros nutarimus. 

Tačiau prokurorei nusprendus, kad NNTVA nėra susijusi su galimo viešojo intereso pažeidimu, asociacijai pateikė ne patį nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą, o prokurorės nuožiūra atrinktus motyvus. 

Nors Prokuratūros įstatyme pasakyta, kad teismui skundžiamas prokuroro nutarimas, o ne jo aprašymas.

„Ar ne keista, kad viešojo intereso galimo pažeidimo klausimu pritariant jos vadovams teisingumą Lietuvoje nustatė viena apygardos prokurorė, bet ne teismas?“ – svarstė visuomenininkas. 

Klausimas – be atsakymo 

Todėl taip ir liko neaišku, ar prokuratūra tinkamai tyrė aplinkybę dėl dušinių rekonstrukcijai valstybės griežtai saugomoje pajūrio juostoje savivaldybės išduoto leidimo statybai teisėtumo. 

NNTVA teisininkų įsitikinimu, tam turėjo būti gautas Vyriausybės pritarimas.

„Net ir sutinkant su prokuratūros išvadomis, kad pajūrio kopose buvo rekonstruojamos sovietmečiu ten buvusios ir seniausiai išnykusios dušinės, baigus rekonstrukcijos darbus ten ir turėjo atsirasti visuomenines paslaugas teikiančių dušinių pastatas. 

Tačiau vietoj dušinių buvo pastatytas visai kitos – poilsio paskirties pastatas. Todėl jis turėjo būti prilygintas naujai statybai, kuriai privalomas Vyriausybės pritarimas“, – aiškino asociacijai atstovaujantis advokatas Rimantas Jonynas. 

Prieštaringi faktai 

Pasak advokato, yra ir daugiau akis badančių faktų, kurie taip ir liko nepaneigti.

Pavyzdžiui, ankstesnis dušinių savininkas 2007 metais jas savavališkai pradėjo statyti kaip naują viešbučio paskirties pastatą ir netgi bandė gauti valstybės institucijų pritarimą. 

Supratus, kad Aplinkos ministerija viešbučio atsiradimui pajūrio juostoje prieštarauja, jau įpusėto naujo statinio beveik nepakitęs projektas buvo pavadintas dušinių rekonstrukcija, kuriai leidimą Palangos savivaldybė išdavė 2014 metų pabaigoje. 

Tačiau šie vienas kitam prieštaraujantys faktai tyrimą atlikusiai prokurorei nesutrukdė nustatyti, kad dušinių rekonstrukcija esą prasidėjusi jau 2007-aisiais, o po septynerių metų ji tik buvo įteisinta. 

Teisėsaugos nesudomino ir kitas asociacijos atskleistas skandalingas faktas.

Notarine sutartimi naujai savininkei buvo parduoti du objektai: Nekilnojamojo turto registre buvusios senųjų dušinių pamatų liekanos ir neįregistruota pradėta statyba, kuri vėliau buvo tęsiama jau kaip dušinių rekonstrukcija. 

Prokurorai – be kontrolės 

Šiuos klausimus NNTVA kėlė prokurorų nutarimus skųsdama teismams, tačiau visuomenininkų skundai buvo atmetami. 

Apeliacinio skundo netenkinęs Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad, pagal Prokuratūros įstatymą, teismas tikrina tik tai, ar tyrimo metu prokuroras nepadarė proceso normų pažeidimų, tačiau teismas esą neturi teisės vertinti prokuroro išvadų teisėtumo. 

Ar teismai turi teisę vertinti viešojo intereso pažeidimo neįžvelgusių prokurorų atliktą tyrimą? Ar net ir esant aiškiems prokuroro padarytiems tyrimo trūkumams teismas gali įpareigoti juos ištaisyti?

Net du kartus NNTVA kasacinio skundo nepriėmusios skirtingų sudėčių Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos nutarė, kad toks išaiškinimas teisės taikymui Lietuvoje didelės reikšmės neturės. 

Buvo prašoma išaiškinti 

Tuomet asociacija kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydama ištirti, ar kai kurios Prokuratūros įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. 

Anot NNTVA, su viešojo intereso gynimu susijusiose bylose ribodamas teismų kompetenciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiami Konstitucijos suteikti teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą. 

Viešojo intereso galimo pažeidimo procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu.

Nors apie galimą viešojo intereso pažeidimą prokuratūrą informavusiems asmenims įstatymas suteikia teisę skųsti prokuroro sprendimus, neleidžiant susipažinti su atlikto tyrimo medžiaga bei pačiu prokuroro priimtu sprendimu, tokia teisė yra suvaržoma. 

Konstitucinio teismo buvo prašoma išaiškinti, ar ši Prokuratūros įstatymo norma neprieštarauja konstitucinei asmens teisei nevaržomai kreiptis į teismą.

Nagrinėti atsisakė 

Bet Konstitucinis teismas nagrinėti visuomeninės asociacijos prašymą atsisakė. 

Devynių teisėjų kolegija nusprendė, kad prašydama ištirti Prokuratūros įstatymo atitikimą Konstitucijai pareiškėja iš esmės nesutinka su dėl jos priimtais teismų sprendimais ir juose pateiktu ginčijamo teisinio reguliavimo aiškinimu. 

Kolegija konstatavo, kad Konstitucinis teismas nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai, ir neturi įgaliojimų persvarstyti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti teismų sprendimų. Taip pat paaiškinta, kad Konstitucinis teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, kuriuos sprendžia konkrečią bylą nagrinėjantis teismas.

Kokį interesą gina šalies teisingumas? 

NNTVA vadovas Valdas Matulis 

„Toks Konstitucinio teismo sprendimas mus nuvylė. Mes juk neprašėme persvarstyti mūsų skundus atmetusių teismų sprendimus. 

Visa ši dušinių istorija atskleidė ydingas Prokuratūros įstatymo nuostatas, kurios, mūsų manymu, riboja Konstitucijos garantuojamą visuomenės dalyvavimą ginant viešąjį interesą ir net varžo jos suinteresuotumą dalyvauti šiame procese. 

Prašydami Konstitucinio teismo išaiškinimo siekėme palengvinti Lietuvos piliečiams ir visuomeninėms organizacijoms viešojo intereso gynimą ateityje.

Šiame procese dalyvauti galinčioms visuomeninėms organizacijoms daromos įvairios kliūtys. Pavyzdžiui, joms taikoma apskundimo senatis, nors prie dokumentų neprieinantys visuomenininkai apie galimą teisės pažeidimą dažniausiai sužino per vėlai. Viešojo intereso gynimo procese pati visuomenė ir taip išstumta į užribį, o tuo naudodamiesi prokurorai teisę ir teisingumą taiko subjektyviai ir atsirinktinai. 

Sprendžiant, ar yra pažeistas viešasis interesas, ar ne, įstatymu prokurorui suteikiama absoliuti laisvė, kurią riboti uždrausta net konstituciniam teisingumo garantui – teismui. 

Susidaro toks įspūdis, kad prokurorams buvo liepta sutramdyti Druskininkų vadovą Ričardą Malinauską, todėl Vijūnėlės istorijoje prie tvenkinio buvo surasta ir viską nulėmusi kurortų apsaugos zona.

Panašu, kad Palangos atveju prokurorams buvo pasakyta apginti dušines, todėl tu savo argumentais nors kuolą ant galvos tašyk – net įstatymu saugoma pajūrio juosta negalėjo paklibinti jų nusistatymo dėl dušinių teisėtumo.“

Jūsų komentaras:

PUTINAS 2022-10-23 07:32 (IP: 141.101.77.42)
Durnių laivo prokuroryną paėmiau be karo.

Taip pat skaitykite

Žmonės suglumę: tai, kad Palangoje, pajūrio kopose, skandalingosios dušinės yra pastatytos teisėtai, nustatė prokuratūra, bet ne teismas, nors pagal Konstituciją teisingumą vykdo tik teismai.


Ginčas dėl Palangos kopose vietoj sovietmečiu buvusių dušinių pastatytos privačios vilos teisėtumo nutrūko Aukščiausiajame teisme – jis atsisakė nagrinėti visuomenininkų skundą.


Iki šiol tik viena kryptimi teisėsaugos stumtas ginčas dėl Palangos kopose išdygusių vadinamųjų dušinių statybos teisėtumo lėtai pajudėjo atgal – Vilniaus apygardos teismas bylą įpareigojo nagrinėti iš naujo, rašoIki šiol tik viena kryptimi teisėsaugos stumtas ginčas dėl Palangos kopose išdygusių vadinamųjų dušinių statybos teisėtumo lėtai pajudėjo atgal – Vilniaus apygardos teismas bylą...


 Palangos Kurhauzo salėje birželio 23 dieną, 18 valandą, liepos 25 dieną, 18 valandą, ir rugpjūčio 21 dieną, 18 valandą, bus rodomas muzikinis operetės spektaklis „Išsipildžiusios svajonės istorija“.


Visi 60 Lietuvos merų raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, išsakydami poziciją, jog šalies gyventojai privalo turėti galimybę gauti viešąsias paslaugas,nesiekiant pelno.


Jaunieji šauliai nepabijotų ginti savo šalį

Rasa GEDVILAITĖ, 2017 03 23 | Rubrika: Miestas

Tuo metu, kai šiuolaikinis jaunimas dažnai pliekiamas dėl pasyvumo, nenoro daugiau pajudėti ir pomėgio leisti laiką prie kompiuterių, jaunieji šauliai griauna visus šiuos stereotipus – jie drąsiai imasi aktyvios veiklos, keliauja į ilgus žygius, lavina savo ištvermę ir mokosi, kaip reiktų ginti savo šalį, jeigu jai kiltų grėsmė. Paklausti, ar regėtume...


Šeštadienį, birželio 14-ąją, Palangoje paminėta Gedulo ir vilties diena. Po Šv. Mišių Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, plazdančių vėliavų vedama palangiškių, kuriems 1941-aisiais prasidėjusi tautos kančios istorija – ne vien datos ir sausi faktai, eisena pro skaudžius įvykius menančią Senąją vaistinę, kur 1944-1951 m....


Nuostabi kelionė į lyvių šalį

Donatas ŽUOLYS, 2013 09 30 | Rubrika: Miestas

Pažintinėje kelionėje po Latvijos Respubliką, Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo entuziastai aplankė ne vieną įdomią vietovę, pasisėmė patirties ir siūlys Palangos valdžiai, kad mūsų pastebėjimai būtų pritaikyti mūsų kurorte.


Penktadienį vaikų bibliotekoje šurmuliavo miesto darželinukai. Čia buvo surengtas projekto „Penki žingsneliai į kūrybos šalį“ vienas baigiamųjų etapų – vaikų piešinių paroda. Visą praėjusią savaitę miesto darželiuose „Pasaka“, „Ąžuoliukas“, „Nykštukas“, „Gintarėlis“ vykęs projektas mažiesiems...


Tarybos narė prašovė pro šalį

Aistas MENDEIKA, 2009 10 31 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto savivaldybės tarybos narė Sondra Kulikauskienė ryžosi apskųsti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) šių metų gegužės 11 dienos sprendimą, kuriame teigiama, jog ji nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos vengti interesų konflikto, ir... prašovė pro šalį. Spalio 19-ąją Vilniaus apygardos administracinis teismas...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius