Gelbėtojų vadas – apie laukiantį sezoną ir iššūkius: neteko svarbaus įrankio

Prasidėjus gelbėjimosi sezonui – nauji iššūkiai ir pajūryje dirbantiems gelbėtojams. Klaipėdoje ir Palangoje jau budi gelbėtojai, kurie visą vasarą rūpinsis poilsiautojų saugumu krante ir vandenyje. Tiesa, daug didesnio turistų srauto, o kartu ir darbo gelbėtojams tikimasi Lietuvą pagaliau pasiekus didesnei šilumai.

Ir nors gyventojų sąmoningumas auga, vis dar atsiranda tokių, kurie su gelbėtojų keliamomis ir maudynes draudžiančiomis vėliavomis nesutinka, o gelbėti į pavojingas bangas brendančius šiemet gali būti kiek sudėtingiau, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. 

„Turim truputį bėdų. Dronas mūsų negalės skraidyti su gelbėjimo ratu, tai truputį nusivylėmė, kad blokuojama GPS sistema“, – apie plačiai nuskambėjusius GPS trikdžius kalbėjo gelbėtojų vadas. 

Dronas, pridūrė jis, galėdavo greitai pristatyti gelbėjimo ratą skęstančiajam – tai ženkliai palengvindavo darbą ir suteikdavo skubią pagalbą. 

Visgi vilties J.Pirožnikas dar nepraranda, o pagalbos efektyvesniam gelbėtojų darbui numatyta ir daugiau. 

„Kameras ant posto statysime būtent į jūrą su dirbtiniu intelektu, kuri atskirs, kada žmogus skęsta ir pan. Šitą bandome daryti. 

Dėl drono kalbėjome su gamintojais. Pirkome iš vokiečių, jiems nusiųsime, gal pavyks pakeisti, kad valdytume be GPS signalo, tiesiog pagal kamerą matydami, kur skrenda. Dar nėra visiško nusivylimo“, – pridūrė jis. 

Gelbėtojo darbas – ne visiems 

J.Pirožnikas sako, kad gelbėtojai, kitaip nei kai kurie įsivaizduoja, nėra sezonui į pajūrį pailsėti atvažiuojantys jaunuoliai. 

„Turime daug metų dirbančių senbuvių – ir 4, ir 5, ir 6 metus. Tai žmonės, kurie pasiruošę, praėję, baigę visus kursus, pirmosios pagalbos kursus. Kai gauname naujus gelbėtojus, sudėtingiau – darome atranką. Atėjusiems būna labai sunku. 

Būna tokių, kurie ateina, pamato tą darbą, kad reikia ir plaukti mokėti, ir prabėgti, ir gaivinti, tada sako ai, ne, galvojau, kad bus televizijoje – sėdėti, žiūrėti, kalbinti. Taip nėra pas mus. Darbas tikrai labai sunkus, atsakingas ir mes į tai atsižvelgiame. Bendraujame, duodame pildyti anketą, užduodame klausimų, kad patikrintume, ar žmogus turi loginį mąstymą“, – darbo subtilybes dėstė J.Pirožnikas. 

Anot jo, užpernai į vieną vietą kandidatavo 4, o šiemet – jau 3 gelbėtojai. „Padarėme atranką, padarėme ir rezervą, pasakėme, palaukite, kol ateis liepa, rugpjūtis, kai poilsiautojų bus daugiau. Priimame papildomų etapų, žiūrime, kur žmonių srautas didesnis. Būna, kad paplūdimyje tiek pilna žmonių, kad keturratis arba džipas negali pravažiuoti, tai viską tenka atlikti vandens transportu – ir nukentėjusius, ir saulės smūgį gavusius, ir lūžius gavusius transportuojame juo“, – pridūrė gelbėtojas. 

Poilsiautojai – kultūringesni

„Yra gera tendencija – einame į priekį, bet atsiranda visokių žmonių. Jei procentaliai – 85 proc. viskas gerai, tačiau 15 proc... Jeigu paplūdimyje būna pusė milijono žmonių, tai suprantat, atsiranda visokių žmonių, visokių nuomonių. Siūlo ir raštelį parašyti, kad mes už juos neatsakome – jie eina maudytis. „Jeigu aš nuskęsiu – tau nieko nebus“, sako. Jau kada įstojome į ES, o jie vis dar ieško juodos vėliavos. 

Mes aiškiname, kad mes neturime juodos vėliavos, pagal ES yra raudona ir geltona vėliava. Raudona maudytis griežtai draudžia, geltona – pavojinga“, – dėstė J.Pirožnikas. 

Ir nors kultūra keičiasi, o poilsiautojai vis dažniau ne tik patys elgiasi atsakingai, bet ir kitus paprotina, yra problema, kuri gelbėtojus kamuoja jau ne vienus metus. 

„Jei ir nėra gelbėtojų, paskambina, pasako, kad vartoja alkoholį, kad atsiveda gyvūną ne į tą paplūdimį. Jeigu mums nepavyksta susitarti su poilsiautoju, kviečiame policiją, nors to be reikalo ir nedarome. Matome, jei pavyksta išspręsti problemą be pareigūnų, darome tai. Jei vartojo alkoholį – prašome palikti paplūdimį. Tai vieša vieta, vartoti, reklamuoti alkoholį griežtai draudžiama“, – priminė gelbėtojas ir pridūrė, kad būtent alkoholis pajūryje jau ne pirmus metus – dažna bėda. 

O štai dėl maudynių, neslepia J.Pirožnikas, su gelbėtojais kartais pavyksta susitarti. 

„Žmonės sako, atvažiavau į Palangą, trys dienos atostogų ir papuoliau, kad toks oras – raudona vėliava. Mes darome išimtį. Visada sakau, kad jei žmogus dėvi gelbėjimosi liemenę, nenuskęs. Gaus kelis gurkšnius vandens, bet nenuskęs. 

Būna, pasiprašo, ar galime prie kranto, 1–2 metrai, gulėt ant seklumos, kad taškytų bangos. Viskas gerai. Tačiau būna, pamatome, kad brenda į jūrą, sugrąžinam atgal. Paaiškinam, kad ne tik gali nuskęsti, bet ir rodo blogą pavyzdį kitiems poilsiautojams, todėl, kad poilsiautojai, pamatę vieną nuėjusį, eina iš paskos“, – kalbėjo gelbėtojas. 

„Žinių radijas“