Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas: „Ši vasara – išskirtinė“

Paklaustas, kuo šių metų vasara išskirtinė Palangos gelbėtojams, jų vadas Jonas Pirožnikas išpoškino nedvejodamas: lig šiol jos nebuvo! – Kai manęs kas nors paklausia, kiek kartų per šį sezoną kėlėm raudoną vėliavą, atsakau, ir kiek kartų – geltoną. Raudoną – kai maudytis buvo draudžiama, geltoną – kai pavojinga. O tokių dienų ir buvo daugiausiai, nes daug lietaus, vėjų, bangų, duobių, srovių. Vandens temperatūra šokinėja. Pavyzdžiui, trečiadienį vakare – 15-os laipsnių, o ketvirtadienį jau 20. Ir tokie staigūs kitimai dabar būdingi visame pasaulyje.

– O kuo ši vasara kitokia poilsiautojų prasme – gal atvažiuoja sąmoningesni, drausmingesni, atsakingesni, labiau reaguoja į gelbėtojų perspėjimus? 

– Naujausiais duomenimis, praėjusį sekmadienį apie 14 val. Nemirsetos paplūdimyje, prie kempingo, nuskendo vyras. Iki tol keturis poilsiautojus Palangoje pavyko išgelbėti. Vienas jų, 1992 metais gimęs panevėžietis, neįsivertino jėgų, pailso beplaukdamas pasižiūrėti užmestų žvejybos tinklų.

Pasakysiu taip: visokių žmonių visada buvo, yra ir bus. Antai gal prieš porą savaičių du neblaivūs iš pažiūros 22–26-erių vyrai iš mandrumo į jūrą sugalvojo įšokti nuo tilto. Gerai, kad gelbėtojai ištraukė. Turėdamas progą pabendrauti, aš pats vieno paklausiau, ko jis čia taip išsidirbinėja, juolab girtas? Gyrėsi, kad parvažiavo atostogų, kad pinigų turi – ko negerti? – esą kitą savaitę grįš vištų pešti ar žuvų skusti į Airiją, kur uždarbiauja. Kai tokio intelekto žmonės neturi kuo daugiau pasigirti, tai išgarsėti siekia bent taip.

– Turbūt vis dar tenka drausminti ir kopose alkoholį gurkšnojančius, keliančius triukšmą? Ar dažnai į pagalbą kviečiatės policiją? 

– Skirtingai negu ankstesniais metais, paplūdimiuose pareigūnai nepatruliuoja – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Palangos policijos komisariato vadovai teigia, kad patiems jų trūksta. Tad mūsų paslaugoms – tik Bendrasis pagalbos centras, kai reikia, policijos sulaukiame paskambinę numeriu 112. Tačiau paatvirausiu, kad skambinam retai, nes neturim tikslo rašyti administracinės teisės pažeidimų protokolų ir būtinai nubausti – su viešosios tvarkos pažeidėjais pirmiausia bandom susitarti gražiuoju, tiesiog paprašom, kad išeitų iš paplūdimio.

– Kiek daugiau nei prieš savaitę Lietuvą sukrėtė žinia apie Melnragės paplūdimyje Klaipėdoje nuskendusį 7-erių ukrainietį berniuką, kurį, kaip teigiama, prižiūrėjo mažametis brolis, nors kopose deginosi mama. Ar Palangos gelbėtojams tenka susidurti su situacijomis, kada vaikai suaugusiųjų paliekami likimo valiai?

– Tikrai daug vaikų blaškosi be priežiūros. Gelbėtojai dirba prevencinį darbą – stengiasi prižvelgti, kad mažamečiai nebristų per giliai į jūrą. Būna, kad paima už rankos, veda, ieško – kur ta mama? O ji pamačiusi iš tolo šypsosi, mojuoja, esą nieko čia tokio, viskas gerai, juk mato!.. Bet taisyklės yra taisyklės – negalima palikti jūroje vaiko vieno, suaugęs žmogus visada turi būti šalia. Įsivaizduokit, jeigu nelaimė, – kaip suspėtų atbėgti taip greitai? Gelbėtojai, bandantys tėvus paprotinti, neretai savo adresu išgirsta ir piktų komentarų, atsikalbinėjimų, net grasinimų.

– Sezono pradžioje viešai prabilote apie tai, kad turite bėdų dėl bepiločio drono, kurį vos prieš porą metų įsigijote už šiek tiek daugiau negu 10 tūkst. eurų. Ar jis jau pataisytas?

– Galvojome, kad sugedo, buvome išsiuntę į Vokietiją gamintojui patikrinti. O paaiškėjo visai kita priežastis – Palangoje yra blokuojama GPS sistema. Tokiu atveju skraidyklę pakėlę ją prarastume – nevaldoma kur nors atsitrenks arba nukris ne ten, kur reikia. Liūdna – tas dronas per keletą sekundžių nuskraidindavo gelbėjimo ratą, kad skęstantis žmogus galėtų išsilaikyti, kol vandens motociklu atskubės gelbėtojai. 

– Kiek gelbėtojų Palangos, Šventosios paplūdimiuose zuja šį sezoną? 

– Šiek tiek mažiau negu pernai, kai vasara buvo geresnė, – 48. Bet, jeigu prireiktų, komandą papildyti galėtų dar 6. Apie 30 procentų gelbėtojų yra patyrę senbuviai, o kiti apmokyti, visus, kokių reikia, kursus baigę naujokai – daugiausia studentai, sportininkai, plaukikai. Jie patruliuoja važiuodami sausumos, o per ilguosius savaitgalius, jeigu poilsiautojų srautai būtų labai dideli, – ir sunku pakrante prasibrauti, – vandens transportu. Šią vasarą didesnį srautą žmonių kol kas regėjome tik per „Aurum“ lenktynes, kurios vyko liepos 16–19 dienomis.

– Greitai 20-a valanda vakaro, o jūs vis dar esate Gelbėjimo stotyje. Ar ir vadovai tiek ilgai dirba?

– Namo grįžtu ir 22, ir 23 valandą, iš ryto šeštą kasdien ir vėl mane čia matytumėt. Aš nežiūriu nei į grafiką, nei į valandas – svarbiausia užtikrinti poilsiautojų saugumą.

– Jūsų sūnus Kajus taip pat yra gelbėtojas. Vadinasi, „užkrėtėte“ savo pavyzdžiu?

– Tai turbūt jau penktoji tokia sūnaus vasara. Jam buvo pusė metų, kai su šeima iš Kauno atsikraustėme gyventi į Palanga. Kajus užaugo čia, prie jūros. Šiemet ISM universitete Vilniuje anglų kalba jis baigė tarptautinio verslo ir komunikacijos bakalaurą, dabar ruošiasi magistrantūros studijoms. Kur toliau nuves gyvenimo keliai, – matysime. O apie gelbėtojo darbą... Gaila, kad dabar jis išvykęs, būtų galėjęs pats papasakoti – yra išgelbėjęs žmonių.

Audronė Griežienė 

Pajūrio naujienos