Su kiekviena karta moterys gimdo vis mažiau vaikų, palangiškės – tarp mažiausiai gimdančiųjų

Palangos tiltas, 2022-02-22
Peržiūrėta
1832
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Shutterstock nuotr.
Shutterstock nuotr.

Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje nuolat gyveno 1 302,7 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų, iš jų 76,5 proc. (arba 996,6 tūkst.) buvo gimdžiusios. Jos pagimdė 1 mln. 962 tūkst. vaikų. Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, šio amžiaus moterų sumažėjo 8,3 proc. (117,4 tūkst.), pagimdžiusių moterų – 6,6 proc. (70,7 tūkst.), o pagimdytų vaikų – 11,3 proc. (249 tūkst.).

Palyginti su pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo surašymo, kuris įvyko 2001 m., rezultatais, pagimdžiusių moterų ir pagimdytų vaikų skaičius sumažėjo atitinkamai 13,1 proc. (150,5 tūkst.) ir 19,8 proc. (485,5 tūkst.). 

Gimstamumas mieste ir kaime skiriasi. 689 tūkst. miesto moterų (69,1 proc. visų pagimdžiusių moterų) pagimdė 1 mln. 263 tūkst. vaikų (64,4 proc. visų pagimdytų vaikų). 307,6 tūkst. kaimo moterų (30,9 proc.) pagimdė 699,1 tūkst. vaikų (35,6 proc.). Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, pagimdžiusių miesto moterų sumažėjo 4,3 proc., kaimo – 11,4 proc., jų pagimdytų vaikų skaičius – atitinkamai 6,5 ir 18,7 proc. Palyginti su 2001 m. duomenimis, pagimdžiusių miesto moterų sumažėjo 10,1 proc., kaimo – 19,2 proc., jų pagimdytų vaikų skaičius – atitinkamai 12,8 ir 30,1 proc.

2021 m. surašymo duomenimis, 1 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų teko 1 506 pagimdyti vaikai (2011 m. – 1 557, 2001 m. – 1 607). Daugiausia pagimdytų vaikų 1 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų teko Rietavo (2 019), Pagėgių (1 987), Šilalės rajono (1 977), Skuodo rajono (1 894), Alytaus rajono (1 875) ir Kalvarijos (1 872) savivaldybėse. Santykinai mažai moterų gimdė savivaldybėse, kuriose yra didieji miestai: Vilniaus (1 255), Kauno (1 314), Panevėžio (1 392), Klaipėdos (1 393), Šiaulių (1 405), taip pat Neringos (1 385) ir Palangos miesto (1 459) savivaldybėse.

Aštuonios iš dešimties pagimdžiusių moterų pagimdė vieną arba du vaikus. Miesto moterys dažniausiai buvo pagimdžiusios du (51,9 proc.) arba vieną (34,6 proc.) vaiką. Surašymų duomenys rodo, kad kas dešimtmetį kaimo moterų, pagimdžiusių vieną ar du vaikus, lyginamoji dalis auga. Skirtumas tarp miesto ir kaimo moterų, pagimdžiusių du vaikus, dalies per dvidešimtmetį sumažėjo beveik dvigubai – nuo 9,4 proc. (2001 m.) iki 5 proc. (2021 m.).

Kaimo moterys dažniau gimdo daugiau vaikų nei miesto moterys. Kaimo moterų, pagimdžiusių keturis ir daugiau vaikų, buvo 1,7 karto daugiau negu miesto moterų. Tačiau kaimo moterų, pagimdžiusių 3 ir daugiau vaikų, smarkiai mažėja – 2021 m. jos sudarė 30,4 proc. visų gimdžiusių moterų, 2011 m. ir 2001 m. – atitinkamai 37,3 proc. ir 41,7 proc. 

Moterys iki 29 metų dažniausiai buvo pagimdžiusios po vieną vaiką. Daugiausia du vaikus pagimdžiusių moterų buvo 60–64 metų amžiaus grupėje, 3 vaikus ir daugiau – 70 metų ir vyresnių.

Surašymų duomenimis, 2021 m. vidutinis vienos moters pagimdytų vaikų skaičius sudarė 1,97 vaiko, 2011 m. – 2,07, 2001 m. – 2,13 vaiko. Miesto moterų vidutinis pagimdytų vaikų skaičius išliko beveik toks pats kaip ir 2011 m. – atitinkamai 1,83 ir 1,88. Palyginti su 2011 m. rezultatais, kaimo moterys gimdė mažiau vaikų – vidutiniškai viena kaimo moteris pagimdė 2,27 vaiko, o 2011 m. – 2,47. 2021 m. surašymo duomenimis, didžiausias vidutinis pagimdytų vaikų skaičius buvo Rietavo (2,57), Šilalės rajono (2,56), Pagėgių (2,49), Kalvarijos (2,42), Lazdijų rajono (2,41) ir Skuodo rajono (2,40) savivaldybėse. Mažiausias gimstamumas užfiksuotas miestuose: Vilniuje (1,73 vaiko), Klaipėdoje (1,76), Kaune (1,76), Šiauliuose (1,81), Panevėžyje (1,82), Palangoje (1,87) ir Visagino (1,79) bei Neringos (1,89) savivaldybėse.

Su kiekviena jaunesne karta moterys gimdo vis mažiau vaikų. Moterų, gimusių 1980–1984 m., vidutinis pagimdytų vaikų skaičius nesiekia 2 vaikų, o jauniausios kartos moterų – artimas vienetui. Miesto ir kaimo moterų, gimusių anksčiau nei 1980 m., tai yra 1975–1979 m. gimusiai kartai jau baigus intensyviausią prokreacinės elgsenos periodą (surašymo metu šios moterys buvo 40–45 metų), vidutinis pagimdytų vaikų skaičius mažėjo gana nuosekliai, nežymiai svyruodamas.

Kaimo moterų vidutinis pagimdytų vaikų skaičius mažėjo sparčiau – skirtumas tarp vyriausiųjų (gimusių anksčiau nei 1930 m.) kartos ir 1975–1979 m. gimusios kartos sumažėjo 0,38, o tarp tų pačių miesto kartų – 0,05. Skirtumas tarp vyriausių kaimo ir miesto kartų vidutinio pagimdytų vaikų skaičiaus buvo 0,65, kaimo moterims vidutiniškai pagimdžius 2,62 vaiko, o miesto moterims – 1,97 vaiko. 1975–1979 m. gimusių kaimo ir miesto moterų vidutinio pagimdytų vaikų skaičiaus skirtumas – 0,32, šios kartos miesto moterims vidutiniškai pagimdant 1,92 vaiko, o kaimo – 2,24.

2021 m. surašymo duomenimis, dažniausiai moterys pirmą kartą gimdė 20–24 metų – 48,4 proc. visų pagimdžiusių moterų. Palyginti su 2011 m., pirmą kartą gimdančių tarp 20–24 metų moterų buvo 51,4 proc. Kas trečia pirmą kartą gimdžiusi moteris buvo 25–29 metų (2011 m. pirmą kartą gimdžiusių 25–29 m. moterų buvo 27,9 proc.). Kas dešimta (2011 m. – kas devinta) moteris, gimdžiusi pirmą kartą, buvo 30–39 metų.

Miesto ir kaimo moterys pagal amžiaus grupes ir pirmojo gimdymo metus pasiskirstė netolygiai. Kaimo moterys pirmą kartą gimdo jaunesnės negu miesto. Iš visų pagimdžiusių kaimo moterų būdamos 15–19 metų ir 20–24 metų pirmą kartą gimdė atitinkamai 12,8 proc. ir 52,9 proc., iš visų pagimdžiusių miesto moterų – atitinkamai 7,4 proc. ir 46,4 proc. Iš visų pagimdžiusiųjų tarp miesto moterų pirmą kartą gimdžiusių 25 metų ir vyresnių daugiau nei tarp gimdžiusių kaimo moterų. 2021 m., palyginti su 2011 m., ir kaimo, ir miesto moterys pirmą kartą gimdė būdamos vyresnės.

2021 m. surašymo duomenimis, beveik ketvirtadalis (23,5 proc.) visų 15 metų ir vyresnių moterų buvo nepagimdžiusios nei vieno vaiko (2011 m. – 24,5 proc., 2001 m. – 22,5 proc.). Miesto ir kaimo rodikliai yra panašūs. Negimdžiusių moterų, gyvenančių mieste, – 23,9 proc., kaime – 22,6 proc. (2011 m. atitinkamai – 25,8 proc. ir 21,8 proc.). Daugiau nei pusė (56,6 proc.) negimdžiusių moterų buvo 15–29 metų amžiaus. Negimdžiusių moterų vyresnio amžiaus grupėse mažėja. Tarp negimdžiusiųjų 50 metų ir vyresnių moterų buvo 23 proc. (mieste – 25,1 proc., kaime – 17,9 proc.), 2011 m. jos sudarė 19 proc. (mieste – 19,4 proc., kaime – 17,9 proc.).

ELTA

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

1923 m. rugsėjo 17–23 dienomis įvyko pirmasis visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas. Kad suprastume mūsų šalies per 100-metį padarytą pažangą ir pokyčius, trumpai apžvelgsime šio surašymo rezultatus, didesnį dėmesį skiriant surašymo Kretingos apskrityje rezultatams.


Pernai Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo registruotos 264 santuokos, 162 naujagimiai, 259 mirtys. Šiemet sausio mėnesį susituokė 3 poros, įregistruota 7 naujagimiai ir 28 mirtys, „Palangos tiltui“ pranešė Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Žaneta Žulkuvienė. Užpernai Palangoje gimė 130 kūdikiai...


Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje nuolat gyveno 1 302,7 tūkst. 15 metų ir vyresnių moterų, iš jų 76,5 proc. (arba 996,6 tūkst.) buvo gimdžiusios. Jos pagimdė 1 mln. 962 tūkst. vaikų. Palyginti su 2011 m. surašymo rezultatais, šio amžiaus moterų sumažėjo 8,3 proc. (117,4 tūkst.), pagimdžiusių moterų – 6,6 proc. (70,7 tūkst.), o pagimdytų vaikų – 11,3 proc....


Pradedamas įgyvendinti Dviračių saugyklų/stoginių įrengimo prie Palangos miesto viešųjų įstaigų projektas – sutartis su rangovais jau pasirašyta, darbai prasidės artimiausiu metu.


Tačiau surašinėtojai į gyventojų namus nebeateis. Tradicinis gyventojų ir būstų surašymas, kai gyventojai surašomi juos lankant namuose, tampa istorija. Naujas būdas leis greičiau įvertinti gyventojų skaičių ir sutaupyti valstybės lėšų. Lietuvos statistikos departamentas kas dešimtmetį vykdomą gyventojų ir būstų surašymą atliks naudodamas jau sukauptus...


Šventoji atsinaujina sulig kiekviena diena

Palangos m. savivaldybės informacija, 2014 07 03 | Rubrika: Miestas

Jau kitą savaitę šventojiškiai ir šio kurorto svečiai, eidami vienos iš centrinių – Šventosios gatvės šaligatviais, nebežvilgčios sau po kojomis saugodamiesi, kad neužkliūtų už gerokai nusidėvėjusių plytelių. Palangos komunalininkai baigia kloti naują trinkelių dangą, be to, jau užbaigta pernai pradėta tiesti naujo šaligatvio Mokyklos g....


Artėjant Kovo 11-ajai, Lietuvos nepriklausomybės dienai, ne vienam mūsų kyla klausimas: o kaip aš pats suvokiu šią datą, ką man reiškia valstybė, pilietiškumas, patriotiškumas? Suaugusieji tai supranta ir suvokia vienaip, o jų minčių atspindžius galime išvysti ir laikraščių puslapiuose, ir interneto portaluose. O kaip tai suvokia auganti karta?...


M – tai režisierius Juozas Miltinis. Jis yra pirmoji karta, antroji – jo buvusi mokinė, dabar Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos mokytoja Alma Pronckūnienė, o 3-ioji karta – tai jos dramos sambūrio auklėtiniai. „Tokį pavadinimą dar 1999 metais sukūrė mano pirmoji laida. Kai jau mano auklėtiniai turės savo būrelį, galės pavadinti ketvirtąja...


Niekada nepailstantis ir nuolat kūrybinių minčių kupinas dramos sambūris „M – 3-ioji karta“ nesiilsi net vasarą. Jo vadovė Alma Pronckūnienė įkvepia vaikus įvairiausiems vaidmenims ir pažadina viduje glūdinčius aktorius. Vasarą jie sukūrė du filmukus, kurie mažiesiems aktoriams paliko gilius įspūdžius, o šis jų sunkus triūsas pastebėtas ne tik Lietuvoje. Praėjusią vasarą jų sukurtas...


Socialinis būstas gimdo mįsles

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 08 03 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto valdžiai iki šiol nesugebant spęsti socialinio būsto skyrimo klausimų, pastarųjų ėmėsi Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji pradėjo tirti palangiškės Gitanos Gadeikytės skundą dėl Savivaldybės administracijos atsisakymo ne eilės tvarka išnuomoti jai socialinį būstą ir galimai pažeidžiamas jos trijų nepilnamečių vaikų teises į...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius