Į Palangą grįžta tarpukario karikatūristo Kagano kūryba: atidaryta šaržų paroda

Palangos Jono Šliūpo muziejuje pristatyta pirmoji paroda, skirta litvako karikatūristo Lazario Kagano gyvenimui ir kūrybai.

Originalai ir kopijos – Lazario Kagano karikatūros ir šaržai sugrįžo į Palangą. Žinoma, pirmoji tarpukario karikatūristo paroda vyko ne daktaro Jono Šliūpo namuose.

Nijolė Laužikienė, Jono Šliūpo muziejaus direktorė, pasakoja, kad būtent nuo Palangos miesto prasidėjo menininko kūrybos kelias.

„Tai Kagano sugrįžimas į Palangą beveik po šimto metų, nes 1932 metais Kaganas surengė savo pirmąją parodą Palangos progimnazijoje“, – tikina ji.

L. Kagano biografija spalvinga ir dinamiška, kaip ir to meto istoriniai įvykiai. 1910 metais L. Kaganas gimė Sedoje, Pirmojo pasaulinio karo pradžioje tėvai emigravo į Rusiją. Lietuvai tapus nepriklausomai, Kaganų šeima grįžo ir apsigyveno Kaune. L. Kaganas ėmėsi piešimo, jaunam dailininkui sekėsi šaržai ir karikatūros, ėmė klostytis karjera. Gyvenimas nutrūko 1941 metais Latvijoje, likimas nežinomas.

Pasak parodos kuratorės dr. Evelinos Bukauskaitės, menininkas šaržus kūrė keliems laikraščiams, o jie tuo metu buvo itin paklausūs.

„Kalbant apie Lietuvos periodinę spaudą, karikatūra buvo numeris vienas, nes dėl techninių galimybių fotografija vėlavo. Tai buvo apmokamas darbas, nes dailininkui tarpukario metu nebuvo lengva. Pagrindiniai laikraščiai, kuriuose jis dirbo, buvo „Lietuvos aidas“ ir „Sekmadienis“. Galima daug jo darbų rasti ir laikraštyje „Mūsų sportas“, nes sportas buvo jo arkliukas ir mėgstama tema“, – pasakoja ji.

L. Kaganas buvo individualistas, dirbo vienas, išsiskyrė saikinga satyra ir versliu požiūriu į kūrybą. Siekė išgarsėti užsienyje. Publika jį mėgo, o kritikai vertino prieštaringai.

„Kaip Kaganą prisimena J. Tumas-Vaižgantas iš pirmosios parodos 1932 metais, jis buvo labai šaunus vyrukas, kuris kalbėjo lietuviškai“, – sako E. Bukauskaitė.

Anot J. Šliūpo muziejaus direktorės, tarp mėgstamiausių L. Kagano šaržų – ne tik sporto ir kultūros veikėjai, bet ir politikų veidai.

„Satyros ir inteligencijos dermė, jis neperžengdavo ribos“, – tikina N. Laužikienė.

Parodos kuratorei pavyko surinkti beveik 40 originalių darbų, dalis atkurta iš periodinės spaudos.

„Mes pasirinkome ir panašų eksponavimo būdą, kurį galima rekonstruoti pagal išlikusias autentiškas nuotraukas. Parodai parengėme specialų bukletą, kuriame tie šaržai yra sunumeruoti, kad atkartotų parodos lankymą, kurį galėjo patirti parodų lankytojai prieš šimtą metų, kai kūrė L. Kaganas“, – pasakoja E. Bukauskaitė.

Parodos atidarymo dalyviai namo išsinešė karikatūristo sukurtus šaržus. Anot karikatūristo ir iliustruotojo R. Vaitkaus, L. Kaganas piešė teptuku, pieštuku ir plunksna.

„Pagrindinė priemonė buvo tušas. Jis jaunas išėjo, daug sukūrė darbų, jo stilistika greita, buvo talentingas, o talentas atsiranda bedirbant. O žmonėms tuo metu labai reikėjo humoro“, – tikina jis.

Palangos svečiai iki gegužės galės mėgautis karikatūrų ir šaržų ekspozicija, kuri sukonstruota pirmosios Kagano parodos pavyzdžiu.

Agnė Bukartaitė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt