Kurortai tarpukario Lietuvoje: atskiri vyrų ir moterų pliažai bei tūkstantinės baudos

Palangos tiltas, 2022-01-10
Peržiūrėta
695
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Apie kurortavimo tradicijas rašoma leidyklos „Lapas“ išleistoje dr. Viltės Migonytės-Petrulienės monografijoje „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“. Delfi.lt nuotr.
Apie kurortavimo tradicijas rašoma leidyklos „Lapas“ išleistoje dr. Viltės Migonytės-Petrulienės monografijoje „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“. Delfi.lt nuotr.

Tūkstantinės baudos už draudimo vyrams ir moterims maudytis kartu nepaisymą yra vienas keisčiausių tarpukariu besimezgusios poilsiavimo kultūros atributų. Apie šią ir kitas to meto kurortavimo tradicijas rašoma leidyklos „Lapas“ išleistoje dr. Viltės Migonytės-Petrulienės monografijoje „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“.

Greta kurhauzų, sanatorijų, vilų ir prekyviečių architektūros istorijos, knygoje dėmesys skiriamas ir tokioms kurortų erdvėms kaip pliažai. Ar paupys, ar pajūris – tai poilsiautojų pamėgtos vietos šiltuoju metų laiku, tad prie vandens telkinių buvo gausu žmonių. Atostogoms ar reabilitaciniam gydymui atvykę miestiečiai, siekdami numalšinti nuobodulį, prisigalvodavo įvairiausių pramogų, poilsiaviečių potencialą matė ir vietos verslininkai.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką, kurioje aprašomos poilsiavimo tradicijos Aukštosios Panemunės, Birštono, Girulių, Palangos ir Nidos pliažuose.

„Aukštosios Panemunės kurorto pliaže, kuriame poilsiautojai „atsivežę patefoną šoka, kiti užgerdami dainuoja ar žaidžia su sviediniu, šokinėja“1, 1935 m. prie [kefyro] paviljono numatyta įrengti įvairioms sportinėms veikloms – sakalų gimnastikai, bėgimui, šuoliams į aukštį, šaudymui, plaukimui, irklavimui baidarėmis ir t. t. – skirtą infrastruktūrą2. Tais pačiais metais Birštono pliaže didesniame nei aštuonių šimtų kvadratinių metrų ploto sklype taip pat pastatytas medinis maudyklių paviljonas3, o už jo suprojektuotas parkas. Komplekso svarbą kurortinių veiklų plėtrai iliustruoja ir tai, kad Birštono administracija pastato statybai išleido 15 tūkst. litų4. Vieno aukšto netaisyklingo plano pastatas su labiau išreikšta centrine dalimi ties įėjimu ir atvira terasa nepasižymėjo ištaigingomis architektūrinėmis formomis. Horizontalus abiejų pastato korpusų fasadų skaidymas, kaip ir paviljono dvivėrių durų – artimas saikingai moderniai estetikai. Vis dėlto pastatas stebėtinai pagyvino Nemuno paupį centrinėje kurorto dalyje. Maudynes papildė ir aktyvesnės laisvalaikio veiklos. Apie to meto Birštono pliažą spaudoje rašyta, kad „čia yra puikūs paplūdimiai, kur vandens sporto mėgėjai ištisas dienas tysoja smėlyje“5. Paviljone buvo įrengti persirengimo kambariai, veikė bufetas.

Palankios sąlygos XX a. trečiojo dešimtmečio pliažuose buvo tik prekybininkams paviljonuose, o besimaudantiems poilsiautojams taikyti kur kas griežtesni (padorumo) reikalavimai. Pavyzdžiui, pagal 1923 m. Kauno miesto ir apskrities viršininko Morkaus priimtą privalomą įsakymą (nr. 19), „vyrams ir moterims maudytis kartu draudžiama. Neklausantieji šio privalomojo įsakymo bus baudžiami administraciniu būdu iki 1000 litų pinigais arba vieno mėnesio arešto.“6 Tačiau šioje istorijoje galima įžvelgti ir romantiškų poslinkių. Kaip teigė Kauno poetai, toks būdas netgi įdomesnis, „tuomet jausmai suliepsnoja ir širdis veržiasi kaip patrakus“7.

Romantiška pliažų kultūra bei savita infrastruktūra Lietuvoje tarpukariu paraleliai panemunės kurortams formavosi ir pajūryje. Čia, neretai ir mažesniuose kurortuose, buvo statoma net po kelis paviljonus, pavyzdžiui, 1935 m. plečiant Girulių kurortą pajūryje pradėta statyti antra tokia užkandinė8. Pliažams tapus patrauklia vasaros malonumų vieta, netoliese steigėsi laisvalaikio bei prekybos centrai, formavosi maudymosi tradicijos. Pavyzdžiui, Palangoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą nebuvo bendrų maudyklių: „Tas, kuris būtų anuomet išdrįsęs pageidauti bendro maudymosi, neatidėliojant būtų buvęs išvežtas į bepročių namus arba čia pat nuteistas įmesti į amžinai degančią pragaro ugnį. Vadinasi, anais laikais žmonės buvo nebegėdžiai, geri ir drovūs...“9 1933 m. skelbta, kad dar prieš karą Palangos paplūdimiuose būta gausu persirengimo kabinų. Daugelis jų – medžio lentų, be durų, su suolais ir stalais viduje. Tiesa, baimintis nepadoraus vyrų ir moterų elgesio viešoje vietoje nebuvo pagrindo. Teigta, kad prieškariu, kai pakildavo balta vėliava, į pajūrį rinkdavosi vyrai, o pakilus raudonai vyrai turėdavo kraustytis iš vandens ir skubėti namo. Tada čia viešpataudavo moterys. Gražiosios drąsiai rodydavo savo „klasiškąsias linijas, o Viešpaties nuskriaustosios bei gero peno sudarkytos, slėpdavosi nusirengimo būdelėse“10.

Šiek tiek praplečiant persirengimo kabinų formos raidą, istorijoje aptinkamas įdomus faktas. XVIII a. atsirado11 ir XIX a. pabaigoje Lietuvos (taip pat Rusijos12), kaip ir Vakarų Europos (Šveicarijos13, Prancūzijos14, Didžiosios Britanijos15, Olandijos16 ir kt.) ir Naujosios Anglijos (JAV), pajūrio kurortuose17 paplito persirengimo kabinos, kaip vadinta Lietuvoje, „ant žemaitiškų ratų“ (angl. Bathing machine18): „Jomis maudydavosi ypatingai delikatni ir opūs sutvėrimai. Būdavo taip: sutvėrimas pasisamdo sau tokią būdą, užsidaro joje, o žemaitis, pakinkęs arklį, įveža jį į vandenį.“19 Po kurio laiko būdelėje esantis žmogus pakviečia varovą, kad parvežtų atgal į krantą. Tiesa, užsienyje tuo metu buvo ir prabangesnių įrengimų, tačiau jais naudojosi tik labai turtingi ir kilmingi vasarotojai. Pavyzdžiui, Ispanijoje San Sebastiano kurorte veikęs Karališkasis šaltųjų maudyklių paviljonas (angl. Royal bathing machine), geležinkelio bėgiais įstumiamas į jūrą20, ar prabangus paviljonas Nicos (Prancūzija) prieplaukoje.

Tarpukariu Lietuvos pajūrio pliažuose mobilios jūros karietos jau nebuvo, bet aukštesnio luomo padiktuota pliažo kultūra, tikėtina, išliko. Vietoje mobilių būdelių išilgai kranto driekėsi medinių persirengimo namelių eilė. Tokia pliažo mažoji infrastruktūra buvo būdinga ir kitiems užsienio pajūrio kurortams. Pliaže buvo nuomojamos ir pavėsį teikiančios atskiros būdelės (medinės arba pintos iš vytelių). Kaip matyti, vos per keletą metų įvyko akivaizdi pliažo aplinkos ir poilsio kultūros kaita. Išlaisvėję pajūrio vasarotojai jau galėjo rinktis vyrų, moterų, bendrus pliažus ar nudistų zoną. Viena jų buvo įrengta Nidos kurorto paplūdimyje21.“

Daugiau apie kurortavimo tradicijas ir kurortų architektūrą tarpukariu rasite monografijoje „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“, leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Knygą galima įsigyti leidyklos LAPAS el. knygyne www.leidyklalapas.lt bei šalies knygynuose.

Šaltiniai: 

1. „A. Panemunė“, Lietuvos aidas, 1932 m. gegužės 4 d., p. 5. 

2. „Iš A. Panemunės šaulių būrio darbovietės“, Lietuvos aidas, 1932 m. kovo 29 d., p. 7. 

3. Birštono kurorto maudyklės projektas, 1935 m., LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 565, l. 10. 

4. „Birštone statys moderniškas maudykles“, Lietuvos aidas, 1935 m. vasario 25 d., p. 8. 

5. „Termometras ir Birštono vasarotojai“, Lietuvos aidas, 1938 m. liepos 8 d., p. 6. 

6. Čirčikas, „Aukštosios Panemunės kurortas“, Lietuvos aidas, 1933 m. rugpjūčio 22 d., p. 6. 

7. Daiva Nevardauskienė, Aukštosios Panemunės istorija. Istorinė apžvalga nuo seniausių laikų iki šių dienų, Kaunas: Prix Fixe, 2010, p. 73. 

8. „Plečiasi Girulių kurortas“, Lietuvos aidas, 1935 m. gegužės 17 d., p. 6. 

9. „Palangos maudyklės seniau ir dabar“, Lietuvos aidas, 1933 m. rugpjūčio 18 d., p. 8. 

10. Ibid. 

11. „Курорты“, in: Энциклопедический словарь, Москва: советскaя энциклопедия, 1983, p. 19. 

12. „Сестрорецкий курорт“. Interneto prieiga: http://c8.alamy.com/comp/DRJG1T/people-on-the-beach-at-sestroretsk-russia-DRJG1T.jpg, [žiūrėta 2019 m. gegužės 15 d.].‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬‬ 

13. „Zürich, Switzerland. Travel the world of the 1890–1910s“. Interneto prieiga: http://gearsgogglesnsteam.blogspot.lt/2012_12_01_archive.html, [žiūrėta 2015 m. spalio 2 d.]. 

14. „Mailo les Bains. Sur la plage“. Interneto prieiga: http://postalpicture.blogspot.lt/2010/11/malo-les-bains-france.html, [žiūrėta 2015 m. spalio 2 d.]. 

15. „Brighton Swimming Club“. Interneto prieiga: http://photohistory-sussex.co.uk/TopMensBathingMachinesBtn1890.jpg, [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 20 d.]. 

16. „Victorian Prudes and their Bizarre Beachside Bathing Machines“. Interneto prieiga: https://www.messynessychic.com/2014/04/15/victorian-prudes-beachside-bathing-machines/, [žiūrėta 2020 m. kovo 20 d.].

17. „Sea-Side Etiquette: Bathing Machine“. Interneto prieiga: http://www.victoriana.com/Etiquette/bathingmachine.htm, [žiūrėta 2019 m. spalio 2 d.]. 

18. „Maudyklių aparato“ prototipą XVIII a. pradžioje išrado anglas Benjaminas Beale. Manoma, kad šio mechanizmo masinį naudojimą paskatino 1862 m. Anglijoje priimtas įstatymas, draudžiantis pliaže skirtingos lyties atstovams priartėti daugiau kaip per šešiasdešimt metrų, ir nurodymas, kad „maudyklių aparatų“ savininkai turi nuomoti besimaudantiesiems specialius kostiumus. In: „Benjamin Beale’s Invention for Bathing Machines“. Interneto prieiga: https://janeaustensworld.wordpress.com/tag/beales-bathing-machine/, [žiūrėta 2019 m. rugpjūčio 20 d.]. 

19. „Palangos maudyklės seniau ir dabar“, Lietuvos aidas, 1933 m. rugpjūčio 18 d., p. 8. 

20. „Bathing Cabins“. Interneto prieiga: http://letheatredemoncerveau.blogspot.lt/2013/03/bathing-cabins.html, [žiūrėta 2019 m. spalio 17 d.]. 

21. „Puikios vasarotojų pilys Nidos pajūryje“, Lietuvos aidas, 1938 m. rugpjūčio 20 d., p. 2.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tūkstantinės baudos už draudimo vyrams ir moterims maudytis kartu nepaisymą yra vienas keisčiausių tarpukariu besimezgusios poilsiavimo kultūros atributų. Apie šią ir kitas to meto kurortavimo tradicijas rašoma leidyklos „Lapas“ išleistoje dr. Viltės Migonytės-Petrulienės monografijoje „Weekendų miestai ir priemiesčiai. Kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918–1940) Lietuvoje“.


Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Palangoje nebuvo vyrų tinklinio komandos, kuri atstovautų mūsų puikųjį kurortą.  Lietuvos tinklinio čempionatuose dalyvaudavo merginų ir vaikinų komandos savo amžiaus grupėse, tačiau suburti vyrų tinklinio komandos ilgai nepavyko. Ir pagaliau po daugelio metų į Palangą grįžta vyrų tinklinio komanda – Palangos „Vakarų tinklinis“


Palangoje yra išskirtinė vieta, kur karaliauja vien moterys. Vyrams čia užsukti tiesiog draudžiama, nepaisant to, kad daugelis jų šioje erdvėje slapčia norėtų atsidurti bent akimirkai. Tai – Palangos moterų paplūdimys, kuriame dešimtmečiais veikia margaspalvis vasariškas turgus.


Jūros šaulių vyrų choras susiformavo iš 1981 m. Arvydo Krisiukėno įkurto Palangos kultūros centro vyrų choro. Nuo 1985 m. chorui vadovavo Aloyzas Žilys, o nuo 2008 m. – Edmundas Jucevičius. Dabartinis choro vadovas Rimgaudas Juozapavičius chorą veda nuo 2014 m.


Gerumo niekada nebūna daug, o ypač šiuo slogiu karantino metu. Tačiau būrys Palangos veiklių ir energingų geradarių moterų, susivienijusių į Palangos LIONS moterų klubą, skuba daryti stebuklus – didesnius ir mažesnius. Tiems, kuriems jų labiausiai reikia. „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Palangos LIONS prezidente Raimonda Mitkuviene.


13-metė Justė Jocytė sulaukė dar vieno įvertinimo – kvietimo į Lietuvos moterų krepšinio rinktinę.   


Balandžio 14 d. miesto Kultūros ir jaunimo centro Palangos visuomenei žinomas ir populiarus vyrų choras „Jūros šauliai“ (vadovas Rimgaudas Juozapavičius) dalyvavo Tauragės tradiciniame vyrų chorų ir ansamblių IX-jame festivalyje „Užtraukime, vyrai, dainą“. Šiemet festivalis suskambo dar iki šiol negirdėto darnumo akordais. Kas gi gali geriau...


Palangos „Jūros šaulių“ choras balandžio 3 dieną Tauragėje dalyvavo vieninteliame Lietuvoje vyrų chorų festivalyje „Užtraukim, vyrai, dainą“. Festivalis, kasmet organizuojamas Tauragėje, šiemet rengiamas jau septintąjį kartą, į jį susirinko geriausi šalies vyrų chorai ir vokaliniai ansambliai. Tauragėje susirinko 200 dainuojančių vyrų iš...


Palangos atviros vyrų tinklinio pirmenybės

„Palangos tilto” informacija, 2013 12 16 | Rubrika: Sportas

Pasibaigė 2013 metų Palangos atviros vyrų tinklinio pirmenybės. Šiemet rungtyniavo šešios komandos: Palangos sporto centras, Palangos veteranai, STIHL, „EG Kompiuteriai“, Giruliai ir Kretinga.


Palangos moterų paplūdimyje jau seniai tapo teisėta vien tiktai dailiosios lyties atstovių karaliavimo zona. Anksčiau vyriškiai, patingėję sukti ratą pro miško takelius, dar bandydavo kirsti jiems uždraustą zoną, tačiau ne juokais apšaukti galiausiai įprato į moterų teritoriją šiukštu kojos nekelti.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius