Į pirmą klasę žengti jaunesniam ar pasidžiaugti dar vienais vaikystės metais?

Rasa GEDVILAITĖ, 2017-03-02
Peržiūrėta
548
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Į pirmą klasę žengti jaunesniam ar pasidžiaugti dar vienais vaikystės metais?

Skubančiame pasaulyje vis dažniau tėvai susimąsto, jog paskubinti gyvenimą reikia ir vaikams, tad karts nuo karto kyla diskusijų, gal verta vaikus pradėti leisti į mokyklą anksčiau, dar nesulaukus septynerių. Anksčiau į mokyklą leisti vaikus pasiūlymą pateikė ir dabartinė valdžia. O ar tai yra skatinama, ar peiktina, sunku išgirsti vieningą atsakymą, nuomonių esama įvairių.


Sunkiau adaptavosi mokykloje jaunesni

Tėvams nusprendus, jog vaikas galėtų pradėti lankyti pirmą klasę jaunesnis, būtina, jog specialistai nustatytų, ar vaikas jau subrendęs mokyklai, o gal dar vertėtų metus palaukti ir leisti metais brandesnį.
Kai kurie specialistai įsitikinę, jog išleidus vaiką į mokyklą anksčiau, jam bus padaryta meškos paslauga. Mokslininkų atliktas vienastyrimas parodė, kad vaikai, kurie išėjo į pirmą klasę anksčiau, nei 6m. 3mėn., sudėtingiau adaptavosi mokykloje nei tie, kurie išėjo į mokyklą vyresni. Pasirodo, šiems – jauniausiems klasėje – vaikams prasčiausiai sekėsi laikyti egzaminus ir apskritai jų pažymiai buvo prastesni. Be to, jie dažniau lieka kartoti kurso ir dažniau turi mokymosi sunkumų.
Pasvarstyta, jog vaiką privalu pradėti leisti į pirmą klasę tuomet, kai jis visiškai pasirengęs. Juk, pavyzdžiui, vaiko vaikščioti nepriversi, net jei jam suteiksi visas pagalbines priemones: jis vaikščios tuomet, kai tam tiesiog bus pasirengęs. Taip pat ir su mokykla – kai vaikas bus pasiruošęs, nekils abejonių, o ir mokslai turėtų eitis geriau.
Kai kurie vaikai, pradėję lankyti mokyklą anksčiau, tėvų ir mokytojų sprendimu, lieka kartoti kurso vien dėl savo gerovės. Tam, kad tinkamai būtų įsisavintos žinios.
Vaiko brandumo įvertinimas atliekamas vadovaujantis šiais rodikliais: socialinis-emocinis brandumas (savęs suvokimas ir savigarba, savikontrolė, gebėjimas gyventi greta kitų); intelektinė branda (aktyvus domėjimasis pasauliu, jutimų ir suvokimo brandumas, geri atminties įgūdžiai, probleminio mąstymo pradmenys, išlavėjusi kalba, gebėjimas įsivaizduoti ir bandymas kurti); nuostata ir pasirengimas tapti mokiniu (nusiteikimas eiti į mokyklą, domėjimasis knygomis, pasirengimas rašymui, elementarūs matematiniai vaizdiniai).

Vaikystės metų nesugrąžinsi

Palangos švietimo pagalbos tarnybos, kurioje ir atliekamas vaikų brandumo įvertinimas, direktorė Vilma Želvienė patikino, jog kurorte vienais metais būna daugiau besikreipusių tėvų dėl jaunesnių vaikų pasirengimo mokyklai, o kitais – perpus mažiau. „Sunku pasakyti nuo ko tai priklauso. Tačiau pastebime, jog besikreipiančių būsimų pirmokėlių tėvų skaičius labai „banguojantis“. Pavyzdžiui, užpernai kreiptasi dėl 20 vaikų, pernai – dėl 10“, – sakė tarnybos vadovė.
Paklausta, kiek vidutiniškai vaikų atitinka keliamus reikalavimus ir jie gali lankyti pirmą klasę, direktorė atsakė pasitelkusi šalies statistinius duomenis. Pasak jos, šalyje per metus atliekama apie 1500 būsimų mokinukų vertinimų, iš jų mokyklą pradėti lankyti leidžiama 53 procentams.
„Visada sakau, jog kiekvienas atvejis yra individualus, labai priklauso nuo vaiko socialinės, emocinės brandos, kiek jis subrendęs eiti koja kojon su vyresniais bendraklasiais. O abejojantiems tėvams, ar leisti vaiką į mokyklą, pateikiu tokį pavyzdį: kurie metai prilygs šiems vaikystėms metams. Taip, vaikas anksčiau pabaigs, anksčiau pradės savarankišką gyvenimą, anksčiau pradės užsidirbti, bet kas sugrąžins tuos prarastus vaikystės vienerius metus, jų niekada nesusigrąžinsi. Tėvai vaiko gebėjimus gali padėti realizuoti net ir nepradėjus lankyti mokyklos“, – įsitikinusi Palangos švietimo pagalbos tarnybos vadovė.

Kiekvienas vaikas – skirtingas

Šventosios pagrindinės mokyklos direktorė Valda Šarkienė papasakojo, jog šiais mokslo metais jos vadovaujamoje mokykloje visi pirmokėliai pradėjo lankyti mokyklą būdami septynerių metų (arba septyneri jiems sukako iki kalendorinių metų pabaigos).
„Ar leisti vaiką į mokyklą jau šešerių? Sunku atsakyti vienareikšmiškai. Reikia atsižvelgti į kiekvieno būsimo mokinio individualumą, sveikatą ir norą eiti į mokyklą. Nors dažniausiai eiti į mokyklą jie nori visi. Bet ar tikrai visi tam yra pasirengę? Vaiko pasirengimą peržengti pirmos klasės slenkstį lemia daugelis aplinkybių ir veiksnių – kokia jo fizinė sveikata ir išsivystymas, kaip jis valdo savo jausmus, pyktį, ar moka žaisti draugijoje, dalintis, nekonfliktuoti, ar neturi baimių, ar pasitiki savimi, geba išlaikyti dėmesį, susikaupti, domėtis, tyrinėti, būti savarankiškas (apsirengti, užsirišti batus, susitvarkyti). Vieni vaikai gali būti visapusiškai pasirengę eiti į mokyklą jau šešerių, o kitiems tikrai dar verta metus palūkėti. Prieš apsispręsdami – leisti ar neleisti vaiko į mokyklą sulaukus šešerių metų – tėvai turi gerai pagalvoti, ar jų vaikas subrendęs fiziškai, emociškai, intelektualiai, ar yra socialus. Šešiamečių tėvams reikėtų kreiptis ir į švietimo pagalbos tarnybų specialistus, kurie padėtų jiems priimti teisingą sprendimą“, – teigė V. Šarkienė.
Jos manymu, bet kokiu atveju prieš išleisdami vaiką į pirmą klasę tėveliai patys turėtų iš anksto ruošti „namų darbus“ – mokyti savo atžalas savarankiškumo, higienos įgūdžių, elgesio ir emocijų savikontrolės, atsakomybės, gražaus bendravimo, mokyti patirti sėkmę ir reaguoti į nesėkmes, kartu kurti, pažinti, džiaugtis.

Kuo mažesnis – tuo imlesnis

Panašios nuomonės laikosi ir Palangos lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktorė Ilona Milkontė. „Mano nuomone kiekvienas vaikas yra skirtingas ir skirtingai pasiruošęs eiti į pirmą klasę. Reikia sutikti, kad kuo mažesnis vaikas, tuo jis yra imlesnis. Kad ir „Gintarėlio“ daugelis priešmokyklinukų jau skaito, bet vaikai auga ir ugdymo programos nėra lengvos, todėl daugelis vaikų vėliau susiduria su sunkumais. O jei dar gabus vaikas, tai jam vien mokslų nepakanka, jis nori ir dainuoti, ir šokti, vaidinti ir t.t... O tuo labiau ir pedagogai tiems gabiems mokiniams vis siūlo visur dalyvauti, tai yra atstovauti mokyklai įvairiuose konkursuose. Atėję į darželį buvę mūsų auklėtiniai (pasveikinti pedagogų su rugsėjo 1-ąja ar Tarptautinės mokytojų dienos proga) teigia, kad darželyje buvo geriausia, nors ir miegoti reikėjo. Todėl mano nuomonė – neskubėkime vaikams atimti vaikystės“, – sakė lopšelio-darželio direktorė.

Ministrė siūlymui pritarė

Į parengiamąją klasę – penkerių, o į pirmą – šešerių, –tokį siūlymą pateikė Valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Anot įstatymo pataisos autorių, dabartiniai šešiamečiai gerokai sumanesni nei ankstesnių kartų ir nėra ko jiems iki aštuoniolikos ar devyniolikos trinti mokyklos suole. Tačiau ne visi tėvai, tuo labiau psichologai, pritaria tokiai idėjai. Esą jei vaikas moka rašyti ir skaityti, nebūtinai jis bus pasirengęsemociškai ir psichologiškai eiti į mokyklą. O per anksti pradėjus mokytis, tikima, gali ir noras mokslams prapulti, ir nevisavertiškumo jausmas atsirasti.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė pritarianti, kad daugiau vaikų galėtų lankyti mokyklą nuo šešerių, bet, pasak jos, tai neturi tapti privaloma.
„Sudaryti galimybes vaikui pradėti lankyti mokyklą anksčiau yra tikrai gerai. Ankstesnis ugdymas pasireiškia geresniais pasiekimais, bet tai neturėtų būti daroma prievarta, tokia dažnai yra ir kitų šalių patirtis. Ar vaikas yra pasirengęs pradėti lankyti mokyklą, turi spręsti tiek patys tėvai, tiek psichologai, ugdymo specialistai“, – teigė J.Petrauskienė.
Šiuo metu vaikai į pirmą klasę paprastai pradeda eiti septynerių metų, nors norintieji gali pradėti lankyti mokyklą ir anksčiau.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šalyje apleistų žemių plotas ir toliau stabiliai mažėja – šiuo metu Lietuvoje užfiksuota beveik 45,5 tūkst. apleistų sklypų, arba ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus, o bendras apleistos žemės plotas sudaro 26 tūkst. hektarų (ha), arba taip pat ketvirtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Daugiausia tokių žemių galima rasti Vilniaus rajono, Molėtų ir Utenos rajonuose.  Lietuvoje yra...


Kovo 5 d. nuotoliniu būdu pristatyti 2020 m. Palangos m. PK veiklos rezultatai. Kriminogeninę padėtį Palangoje, apžvelgė policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.


Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyrius informavo „Palangos tiltą“, kad Palangos mieste dėl smurto artimoje aplinkoje 2020 metais buvo pradėti 32, 2019 metais – 42 ikiteisminiai tyrimai; dėl vagysčių 2020 metais kurorte buvo pradėta 111, 2019 metais 100 ikiteisminių tyrimų. Dėl sukčiavimo 2020 metais buvo pradėti 3, 2019 metais – 10...


Palangoje praleistas praėjęs savaitgalis neabejotinai taps vienu iš įsimintiniausiu per visas vasaros atostogas daugiau nei pusei tūkstančio šalies vaikų, kadangi praėjusį šeštadienį jie pirmą kartą pamatė jūrą. Šis susitikimas su Baltija – Palangos miesto savivaldybės dovana vargingiau gyvenančių šeimų vaikams iš visos Lietuvos....


Balandžio 30 d. (sekmadienį) 14 val. Palangos S. Vainiūno meno mokyklos salėje įvyks II respublikinio muzikuojančių šeimų festivalio-konkurso „Gaidų pynė 2017“ Klaipėdos regiono dalyvių koncertas-perklausa. Startavęs praėjusiais metais, festivalis subūrė gausų būrį muzikuojančių šeimų iš visos Lietuvos ir tapo įsimintinu įvykiu tiek dalyviams, tiek...


Skubančiame pasaulyje vis dažniau tėvai susimąsto, jog paskubinti gyvenimą reikia ir vaikams, tad karts nuo karto kyla diskusijų, gal verta vaikus pradėti leisti į mokyklą anksčiau, dar nesulaukus septynerių. Anksčiau į mokyklą leisti vaikus pasiūlymą pateikė ir dabartinė valdžia. O ar tai yra skatinama, ar peiktina, sunku išgirsti vieningą atsakymą, nuomonių esama įvairių.


Palangos Moksleivių klubas tradiciškai visus vakar pakvietė į Advento popietę „Uždekime pirmą Advento žvakę“.


Palanga pirmą vasaros savaitgalį šurmuliuos šokio ritmu

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 05 28 | Rubrika: Miestas

Besikeičianti Palanga kalendorinę vasarą šiemet pasitiks audringu šokių festivaliu „Palangos ritmu 2012“, kurio metu kurorto svečiai galės ne tik pasidžiaugti daugybės šokėjų pasirodymais, bet ir kartu su jais pamiklinti kojas.


Savivaldybės komisija kovai su korupcija turi pirmininką Saulių Simę ir narius, bet jie į pirmą posėdį rinksis tik šią savaitę, ketvirtadienį. Ar gali komisija, kuriai vadovauja vicemeras, o dauguma narių yra tarybos nariai, pjauti šaką, ant kurios visi sėdi?


Lopšelis-darželis „Žilvinas“ – tarsi vaikystės namai

Mokyklos tarybos pirmininkė Rita Nenartėnienė, 2010 06 05 | Rubrika: Miestas

Ramybės ir džiaugsmo atsargos – didžiausias turtas, kurį vaikai išsineša iš vaikystės. Nuoširdžiai stengiamės, kad vaikystė praleista lopšelyje-darželyje „Žilvinas“ taptų  gėrio, grožio, žmogiškumo, jautrumo mokykla. Mylėjome vaikystę, skatinome jos išdaigas, žaidimus, leidome vaikystei subręsti. Pastebėjome, kad vaikai šiame tarpsnyje ieško žmogaus, kuris apgaubtų jų mažutes būtybes...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius