Į tiesų „Palangos tilto“ klausimą, ar kitais metais ves TS-LKD Palangos skyrių į naujus savivaldybės Tarybos rinkimus, Šarūnas Vaitkus, Palangos miesto meras, neatsakė

Linas JEGELEVIČIUS, 2022-02-09
Peržiūrėta
1881
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangos meras Šarūnas Vaitkus
Palangos meras Šarūnas Vaitkus

Į tiesų „Palangos tilto“ klausimą, ar kitais metais ves Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyrių į naujus savivaldybės Tarybos rinkimus, Šarūnas Vaitkus, TS-LKD Palangos skyriaus pirmininkas ir Palangos miesto meras, neatsakė. O paklaustas, ar jam, ilgamečiam TS-LKD nariui ir buvusiam partijos vicepirmininkui, komunikacija su dabartiniais partijos vadovais, nėra ne tik lengva, o atvirkščiai – sunki, vengė tiesaus atsakymo: „Pirmiausia, mano partija yra Palanga.“ Per pastaruosius 10 metų Palangą yra aplankę visi Vyriausybių vadovai – tik ne TS-LKD Premjerė Ingrida Šimonytė kol kas. „Komunikacija su dabartine Vyriausybe taip pat vyksta – kaip pavyzdį galiu paminėti lėšas, skirtas Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai. Žinoma, kartais pozicijos tam tikrais klausimais išsiskiria, tačiau nuomonių skirtumas yra normalu,“ – „Palangos tiltui“ sakė Š. Vaitkus.

Kas jus jau džiugina naujų metų pradžioje?

–Didžiausia sėkmė – kad kartu su kurorto bendruomene pavyko išsaugoti sanatorinė gydymą Palangoje, o kartu – ir 100 darbo vietų „Pušyne“.

 –Buvo pranešta, kad sanatoriją „Pušynas“ perims Sveikatos apsaugos ministerija. Ar jau žinote, kaip ir kada tai įvyks? Ar nesikeis „Pušyno“ medicininių paslaugų profilis?

–Džiugu, kad su visuomenės pagalba pavyko atstovėti ir išsaugoti „Pušyną“ – visi drauge pasiekėme, kad ši sanatorija nebūtų privatizuota, kad būtų išsaugotas ne tik sanatorinis gydymas, bet ir apie šimtas darbo vietų. Per šiuos metus turi būti sutvarkyti dokumentai, ir ši įstaiga bus perduota Sveikatos apsaugos ministerijai bei su visa turima infrastruktūra ir čia dirbančiais žmonėmis išliks kaip sanatorinį gydymą teikianti įstaiga. Sveikatos apsaugos ministerija veikiausiai šią sanatoriją perduos vienai iš Klaipėdos ligoninių ir įstaiga tęs savo veiklą. 

Man atrodo, kad Vidaus reikalų ministerijos ir jos ministrės Agnės Bilotaitės atsisakymas sumanymo perduoti „Pušyną“ Turto fondui po didelio visos Palangos bendruomenės ir jūsų asmeninio spaudimo – ne tik didelis jos, kaip ministrės, pralaimėjimas, bet ir pralaimėjimas visos valdančiosios TS-LKD partijos, kurios nariais jūs abu esate. Ar jums kitaip tai atrodo? Ar jau turėjote progą su ministre pasikalbėti po tokio jos atsitraukimo dėl „Pušyno“? Ką jai pasakėte? O jei dar nekalbėjote, ką jai trumpai jai dabar pasakytumėte?

–Aš šią situaciją vertinu kitaip – ne kaip kieno nors pralaimėjimą, o kaip visų palangiškių, Savivaldybės tarybos laimėjimą. Džiaugiuosi, kad miesto Taryba ir kurorto bendruomenė buvome išgirsti, ir „Pušynas“ su čia teikiamomis sanatorinėmis bei sveikatinimo paslaugomis yra išsaugotas. 

Kokie didesni infrastruktūros darbai numatyti Palangoje šiais metais?

–Vienas iš svarbiausių šių metų darbų be abejonės yra Šventosios uosto statyba. Šiemet metais bus užbaigtas šiuo metu vykdomas Šventosios uosto statybos etapas – bus įrengta žvejams reikalinga infrastruktūra. Tai – labai svarbus darbas, kadangi priekrantės žvejai galės patogiau ir saugiau užsiimti žvejyba, naudotis modernia žvejams reikalinga įranga.

Dar vienas palangiškių lauktas projektas – buvusios „Smilčių“ mokyklos pastato rekonstrukcija. Šiais metais numatoma atlikti didžiąją dalį visų numatytų darbų: apšiltinti pastato fasadą, pakeisti langus bei duris, atnaujinti stogą, įrengti šilumos punktą bei įvesti šilumos trasas, viduje suformuoti naujas patalpas. Atnaujintas buvusios mokyklos pastatas bus naudojamas visuomeninėms reikmėms – įgyvendinę projektą turėsime bendruomenės namus. Čia įsikurs kurorto bendruomenė – dalis patalpų bus skirta neįgaliesiems, meno kolektyvams „Banguolis“, „Bočiai“ ir kt., šiame pastate taip pat įsikurs Švietimo pagalbos tarnyba, Trečiojo amžiaus universitetas. 

Jaunimui šiemet taip pat turime gerų žinių – jau netrukus prasidės Jaunimo ir savanorystės centro statyba. Tikimės, kad dar šiais metais jaunuolius pakviesime ir į įkurtuves. Moderniame Jaunimo ir savanorystės centre jaunuoliai galės prasmingai leisti laisvalaikį – vykdyti renginius, rengti projektus, dalyvauti jiems įdomiose veiklose. Šiame centre ir šalia jo numatyta įrengti aktyvaus poilsio zonas, darbo vietas nevyriausybinėms organizacijoms, patalpą konferencijoms bei seminarams organizuoti. Čia taip pat bus organizuojamas Palangos bendruomenės narių užimtumas, telkiami savanoriai ir skatinama savanorystė, vykdoma projektinė veikla. Svarbu ir tai, kad naujajame centre bus laukiami ir senjorai – tarp skirtingų kartų atstovų vyks betarpiškas bendravimas. 

Šiais metais imsimės ir dar vienos jaunimo svajonės įgyvendinimo – parengsime ekstremalaus sporto aikštyno techninį projektą ir pradėsime darbus. Modernus naujas ekstremalaus sporto aikštynas bus įrengtas šalia Sporto arenos. Čia numatoma įrengti tris važinėjimo zonas: vieną daugiafunkcinę, skirtą riedutininkams, riedlentininkams bei BMX dviračiams, antrąją – riedučiams ir riedlentėms, trečia – BMX dviračiams.  

Taip pat šiais metais pradėsime rengti muzikos ir meno namų statybos techninį projektą – šis pastatas išdygs už Koncertų salės. Esame užsibrėžę tikslą parengti lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, S. Vainiūno meno mokyklos bei Pradinės mokyklos sutvarkymo techninius projektus, Šventosios švyturio pritaikymo turizmui techninį projektą. 

Šiais metais bus baigti miesto kapinių plėtros darbai. Įgyvendinus šį projektą, Palangos miesto kapinėse atsiras 627 papildomos kapavietės, kurių kiekvienoje – po 2 laidojimo vietas. Išplėsti numatyta ir naujosiose kapinėse esantį kolumbariumą – įrengti analogiškus jau esantiems 5 vienpusius pilko granito kolumbariumo blokus su 90 nišų (jose bus galima talpinti 360 urnų) bei 2 apvalius kolumbariumus su 80 nišų (jose bus galima talpinti 320 urnų). 

Džiaugiuosi, kad miesto rankose pavyko išlaikyti „Auską“ – šiuo metu rengiamas detalusis planas, o ateityje šioje vietoje atsiras gydyklos bei globos namai. 

Istorijos ir kultūros gerbėjus pradžiugins paminklas Prezidentui Antanui Smetonai, kurį pastatyti planuojama šiais metais. Jis kurortą papuoš Birutės alėjos skvere, grafų Tiškevičių laikų vilų apsuptyje, šalia buvusios A. Smetonos vasaros rezidencijos – vilos „Baltoji“, esančios J. Basanavičiaus g. ir Birutės al. sankirtoje. 

Dėmesys, kaip ir kasmet, bus skiriamas ir miesto gatvėms – šiuo metu vyksta miesto gatvių apšvietimo modernizavimo darbai. Šiais metais numatoma rekonstruoti J. Janonio gatvę bei užbaigti Vėžių gatvės statybos darbus. Šiuo metu vykdomos J. Janonio gatvės rekonstrukcijos darbų viešųjų pirkimų procedūros, darbus planuojama atlikti dviem etapais. Pirmuoju numatyta sutvarkyti J. Janonio gatvės atkarpą nuo Senojo Turgaus g. iki Jūratės g., antruoju etapu bus rekonstruota likusi gatvės dalis – atkarpa nuo Jūratės g. iki Gintaro g. J. Janonio gatvės rekonstrukciją planuojama baigti šiais metais. Bus tvarkomos ir kitos miesto gatvės. 

Didelė dėmesį šiemet skirsime daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų sutvarkymui, numatyta ir daugiau miestui svarbių darbų.

Ar po Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės apsilankymo Palangoje pajudėjo Palangos gimnazijos aktų salės ir stadiono renovacijos finansavimo klausimai?

–Pirmiausia noriu priminti, kad praėjusios kadencijos Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio, žengė istorinį žingsnį ir skyrė didelę dalį finansavimo, reikalingų Palangos senosios gimnazijos kapitaliniam remontui. Dėka minėto finansavimo, Senoji gimnazija, kuri remonto nebuvo mačiusi jau daug metų, yra visiškai atsinaujinusi ir pagražėjusi. Tačiau dar reikia lėšų gimnazijos stadiono ir aktų salės renovacijai. 

Kol kas oficialaus atsakymo iš Švietimo, mokslo ir sporto ministrės šiuo klausimu nesame gavę. Tačiau nesėdime rankų sudėję – siekdami finansavimo Senosios gimnazijos stadiono renovacijai, šiuo metu rengiame paraišką 2022 metų Sporto rėmimo fondo lėšoms (sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba  sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai, remontui) gauti. Ieškoma finansavimo šaltinių ir aktų salės remontui. 

Kokius žingsnius žengė Palangos miesto savivaldybė, kad Palangos senoji gimnazija būtų įtraukta į šalies „Tūkstantmečio mokyklų“ programą? Ar Palanga turės savo „tūkstantmečio“ mokyklą?

–LR švietimo, mokslo ir sporto ministras 2022 m. sausio 31 d. pasirašė įsakymą, kuriuo patvirtino „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Šios programos tikslas – iki 2030 metų kiekvienoje savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymosi sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Laukiamas pokytis – lygiaverčių ugdymo(si) sąlygų sudarymas ir mokinių pasiekimų atotrūkių mažinimas, visoje šalyje atveriant šiuolaikiškas, vaikų įvairovei ir jų poreikiams atviras mokyklas, kurios, veikdamos tinklaveikos principu, padės stiprėti ir kitoms savivaldybėse esančioms mokykloms, ypatingą dėmesį skiriant vadovų bei pedagoginių darbuotojų kompetencijoms stiprinti ir įtraukiojo ugdymo sistemoms mokyklose sukurti. 

„Tūkstantmečio mokyklų“ programoje gali dalyvauti savivaldybės, kai jos teritorijose esančiose mokyklose mokosi ne mažiau kaip 1000 pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių. Taip pat keliamos sąlygos, kad savivaldybėse, įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų" programą, turi dalyvauti ne mažiau kaip 3 mokyklos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių. Palangos miesto savivaldybėje yra trys mokyklos, kurios atitinka šiuos kriterijus - Senoji gimnazija, „Baltijos“ pagrindinė mokykla ir V. Jurgučio progimnazija.

Savivaldybė, norėdama dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus: turėti patvirtintą bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos planą (2021-2025 metų arba 2022-2026 metų), parengtą paskutinių metų (t. y. 2021 metų, jei planuoja dalyvauti I atrankos etape, o jei vėliau – 2022 metų) Savivaldybės pažangos ataskaitą bei Savivaldybės taryba iki 2022 m. kovo 31 d. turėtų priimti sprendimą dėl sutikimo dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Jeigu savivaldybė iki 2022 m. kovo 28 d. „Tūkstantmečio mokyklų“ programos vykdytojui (programos vykdytojas yra ESFA) pateiks šiuos dokumentus, tuomet per 3 mėn. (iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos) reikės parengti Savivaldybės pažangos planą ir jį suderinti su ekspertais. Terminai yra itin glausti. Savivaldybėje vykdomos programos terminas – ne trumpiau kaip 24 mėnesiai ir ne ilgiau kaip 36 mėn. Pažangos planui įgyvendinti savivaldybei gali būti skirta maksimali lėšų suma – 1,5 mln. eurų.

Kaip ir minėjau, 3 Palangos miesto savivaldybės mokyklos galės dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje (Senoji gimnazija, „Baltijos“ pagrindinė mokykla ir V. Jurgučio progimnazija). Yra ypač svarbu, kas bus suplanuota ir numatyta įgyvendinti Savivaldybės pažangos plane – dėl to dar reikės susitarti. Svarbu, kad mokyklų planuojamos veiklos būtų tobulinamos visose šiose 4 srityse: lyderystės, įtraukaus ugdymo, kultūrinio ugdymo ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) ugdymo. Mokyklų veikla turės būti grindžiama tinklaveikos principu. Svarbu pažymėti, kad įgyvendinus „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, visos ugdymo įstaigos ateityje galėtų naudotis bendromis mokslo bazėmis, bendradarbiauti kitais būdais. Palanga iš dalies atitinka iškeltus kriterijus, tad sieksime, kad būtų įtraukta į I šios programos etapą, gavę Savivaldybės tarybos pritarimą, teiksime paraišką dalyvauti „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. 

Seimas pernai neskyrė lėšų Šventosios uosto molų statybai.  Kodėl? Kodėl, jūsų nuomone, nėra supratimo ir palaikymo, kad Šventosios uosto atstatymas atitinka ne tik Palangos, Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies ekonominius ir rekreacinius interesus? 

–Negalėčiau teigti, kad visi Seimo nariai visiškai nepalaiko Šventosios uosto molų statybos darbų idėjos – praėjusių metų pabaigoje grupė parlamentarų siūlė numatyti molų statybai reikalingą finansavimą.

Šventosios uosto atstatymo idėją labai palaiko Seimo Lietuvos pajūrio bičiulių grupė, kurios pirmininkas yra palangiškis Mindaugas Skritulskas, taip pat – Seimo Ekonomikos komitetas, vadovaujamas Kazio Starkevičiaus, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis praėjusių metų pabaigoje taip pat pateikė pasiūlymą, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, 2022 metais skirti 12 mln. eurų sumą vienam iš Šventosios jūrų uosto rekonstrukcijos etapų – molų įrengimo darbams. Labai gaila, kad šie siūlymai liko neišgirsti ir jiems buvo nepritarta, tačiau rankų nenuleisime – ieškosime kitų galimybių bei sieksime, kad Šventosios uosto statybos projektas vis dėlto virstų realybe. O šiais metais darbo dar turime – reikia užbaigti II uosto statybos darbų etapą. Kitąmet vėl teiksime prašymą valstybės biudžete numatyti finansavimą molų statybai. 

Beje, paskutinio pasitarimo su premjere Ingrida Šimonyte metu Ministrė Pirmininkė pasiūlė suburti specialistus, kurie įvertintų visą su molų statyba susijusią medžiagą. Kol kas tokia darbo grupė dar nėra sudaryta, laukiame jos. 

Juolab tai keista, kad TS-LKD, kurios narys ir buvęs partijos vicepirmininkas jūs esate, yra valdančioji, tad jūsų komunikacija su partijos vadovais turėtų būti itin lengva. O gal ji nėra lengva, o atvirkščiai – sunki? Kodėl?

–Pirmiausia, mano partija yra Palanga. Man nesvarbu, kokiai partijai priklauso Ministras Pirmininkas – darbingai bendravau ir su visų buvusių Vyriausybių vadovais: tiek su Andriumi Kubiliumi, tiek su Algirdu Butkevičiumi, tiek su Sauliumi Skverneliu. Džiaugiuosi, kad jie suprato Palangos kaip didžiausio šalies kurorto svarbą Lietuvos kontekste ir labai padėjo spręsti Palangai aktualius klausimus. Jiems padedant, per dešimtmetį mūsų miestas labai pasikeitė.

Komunikacija su dabartine Vyriausybe taip pat vyksta – kaip pavyzdį galiu paminėti lėšas, skirtas Palangos oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai. Žinoma, kartais pozicijos tam tikrais klausimais išsiskiria, tačiau nuomonių skirtumas yra normalu.  

Ingrida Šimonytė yra pirmoji premjerė, kurios Palangai dar nepavyko pamatyti čia, didžiausiame šalies kurorte. Ar tik dėl įtemptos geopolitinės padėties ir COVID pandemijos? Rasa Jakilaitienė, premjerės atstovė spaudai, buvo sakiusi „Palangos tiltui“ prieš Naujuosius metus, kad premjerę galima tikėtis pamatyti Palangoje sausį. Už lango – jau vasaris, o Vyriausybės vadovė kol kas Palangos neaplankė. Vis dar tikitės ją pamatyti Palangoje? Ar esate ją pakvietęs asmeniškai Palangą aplankyti?

–Seimo narys Mindaugas Skritulskas yra pakvietęs Premjerę Ingridą Šimonytę atvykti į Palangą. Kol kas Ministrės Pirmininkės darbotvarkėje šis vizitas dar nėra suderintas, tačiau šios kadencijos Vyriausybė dar turi trejus metus. Manau, kad tuomet, kai Premjerė susiplanuos vizitą į pajūrį, ji apsilankys ir Palangoje. Tačiau šiuo metu, manau, valstybėje yra svarbesnių klausimų bei iššūkių.

Jeigu Premjerė I. Šimonytė atvyktų, į kokias problemas, su kuriomis susiduria Palanga, pirmiausia atkreiptumėte jos dėmesį?

–Šiuo metu svarbiausias darbas – tęsti Šventosios uosto statybos darbus. Tad pagrindinis prašymas Vyriausybei būtų užtikrinti, kad uosto statybos darbai nesustotų.

Kokie darbai Šventosios uoste numatyti šiais metais? Iš kokių lėšų jie bus atlikti?

–Darbai Šventosios uoste nesustos – šiais metais bus įgyvendintas antrasis uosto statybos darbų etapas: bus pastatytas valčių priedangos pastatas, slipas valtims nuleisti į vandenį su gerve, įrengtos krantinės, lauko inžineriniai tinklai, rekonstruota Prieplaukos gatvė, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujintas Prieplaukos gatvės apšvietimas. Darbai finansuojami Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, Palangos miesto savivaldybės biudžeto ir Kelių priežiūros ir plėtros programos  lėšomis.

Ar pavyko apginti Palangos miesto baseiną nuo Konkurencijos tarybos? Kitais žodžiais tariant, ar dar yra grėsmė, kad jis bus perduotas privačiam operatoriui?

–Konkurencijos taryba sausio 13 d. planuotą skelbti sprendimą įpareigoti Savivaldybę perduoti Palangos baseiną koncesininkams yra nukėlusi. Lauksime galutinio sprendimo, ir jei jis netenkins, ginsime Savivaldybės poziciją įstatymų numatyta teismine tvarka. Dėsime visas pastangas, kad Savivaldybės argumentai būtų išgirsti, ir kad Palangos miesto baseinas, kuriame teikiamos ir sveikatinimo paslaugos, kur sudarytos puikios sąlygos Palangos mokiniams nemokamai dalyvauti plaukimo pamokose, o Sporto centro auklėtiniams – plaukimo treniruotėse, išliktų kurorto bendruomenės rankose. 

Apie Konkurencijos tarybos priimta sprendimą informuosime tiek Palangos bendruomenę, tiek ir visos Lietuvos visuomenę. 

Ar jums aišku, ką Seimas nuspręs dėl merų įgaliojimų? Kas jums būtų nepriimtina?

–Kol kas nėra aišku, ką dėl mero įgaliojimų nuspręs Seimas – joks projektas dar nėra pateiktas. Kuomet tai bus padaryta, susipažinsime su projektu, aptarsime Lietuvos savivaldybių asociacijoje ir galėsime išsakyti nuomonę šiuo klausimu.

 –Po partijos „Vardan Lietuvos“ steigiamojo suvažiavimo Palangoje, jūs savo įraše Facebook sakėte: „Sulaukiau nemažai skambučių ir žinučių su klausimu, ar aš dar neįstojau į Palangoje įsteigtą naująją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“. Tad, ar įstojote į ją? O gal įstosite? 

–Sulaukiau nemažai skambučių ir žinučių su klausimu, ar aš neįstojau į įsteigtą naująją Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, kurios steigiamajame suvažiavime dalyvavau svečio teisėmis kaip Palangos vadovas ir sakiau sveikinimo kalbą. 

Kreipdamasis į dalyvius akcentavau, jog steigiamasis bet kurios partijos suvažiavimas yra svarbus įvykis ne tik vienos konkrečios politinės jėgos, bet ir visos šalies politiniame gyvenime. Naujai susikūrusiai partijai linkėjau tiek šiandien, tiek ir ateityje, priimant sprendimus, niekuomet nepamiršti pamatinių žmogiškųjų vertybių, išlaikyti aukštą politinę kultūrą, o svarbiausia – visuomet matyti ir girdėti žmones, rūpintis Lietuvos piliečių gerove. 

Aš visada sakiau, tai pakartojau ir steigiamojo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ suvažiavimo metu, jog Palanga ir aš, kaip kurorto vadovas, esame dėkingi trims skirtingoms partijoms atstovavusiems šalies Premjerams, kurie itin prisidėjo, kad mūsų kurortas per pastaruosius dešimt metų pasikeistų neatpažįstamai ir dabar būtų ant didžiulės sėkmės bangos. Tai pavyko pasiekti, nes mūsų planus, o kartais net tiesiog svajones palaikė bei padėjo įgyvendinti Premjerai Andrius Kubilius, Algirdas Butkevičius ir Saulius Skvernelis. 

Dėkodamas už pagalbą mūsų kurortui, A. Butkevičiui ir S. Skverneliui įteikiau Palangos grąžinimo Lietuvai 100 – mečio medalius už nuopelnus Palangai. Gražu ir simboliška, kad padėkoti buvusiems Premjerams galėjau būtent Palangoje. Tų žmonių, kurie padeda ar padėjo Palangai, niekada neišsižadėsiu, ir nesvarbu, kokiai politinei partijai jie priklauso ar priklausys ateityje. 

Aš tikrai džiaugiuosi, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ savo steigiamajam suvažiavimui pasirinko mūsų kurortą, kviečiu ir kitas politines jėgas savo renginiams rinktis mūsų miestą, kuriame yra ir salių, ir viešbučių, ir puikūs restoranai ar kavinės su savo virtuvių virtuozais. Jau nekalbant apie pajūrį, kur tiek vasaros, tiek žiemos vėjai išpučia nereikalingas emocijas ir padeda pamatyti labiau realistinį vaizdą. 

Palanga visada buvo svetinga savo svečiams ir visada džiaugiasi kiekvienu savo svečiu, nes Palangos svečias partiškumo neturi. 

Kokias visuomenės sveikatos programas planuoja įgyvendinti Palangos miesto savivaldybė, kad padėtų gyventojams sėkmingiau susidoroti su COVID padariniais – stresu, lėtinių ligų užleidimu? Ar tikite, kad šiais metais pasaulis, ir Lietuva, įveiks COVID?

–Deja, užsitęsusi pandeminė situacija turėjo įtakos emocinei gyventojų sveikatai. Siekiant padėti Palangos gyventojams įveikti šiuo nelengvu laikotarpiu kilusius iššūkius, Palangos miesto visuomenės sveikatos biuras organizuoja įvairias veiklas, skirtas psichikos sveikatai stiprinti, lėtinių ligų prevencijai – individualias ir grupines psichologo konsultacijas, darbuotojų psichikos sveikatos stiprinimo mokymus, siūlo priklausomybės konsultanto paslaugas, įvairius užsiėmimus, skatinančius rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, organizuojami užsiėmimai jaunimui savižudybės intervencijos temomis. 

Kadangi fizinio krūvio metu organizme didėja „laimės hormonų“ gamyba, jie slopina stresinę reakciją ir sukelia ramią euforijos būseną, todėl visus metus Visuomenės sveikatos biuras siūlo skirtingas fizinio aktyvumo veiklas įvairaus amžiaus ir įvairaus fizinio pajėgumo žmonėms. 

Jaunimo psichinei, emocinei sveikatai ir jos gerinimui taip pat skiriamas didelis dėmesys. Tai – viena iš prioritetinių ir ilgalaikių savivaldybėje plėtojamų jaunimo politikos krypčių. Atvirojoje jaunimo erdvėje reguliariai vykdomi užsiėmimai, organizuojamos diskusijos šia tema, glaudžiai bendradarbiaujama su mokyklų psichologais, Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru. Jaunimo reikalų koordinatorius dalyvauja tarptautiniame projekte „Mental health of youth: Non- formal education to improve the mental health“, skirtame būtent jaunimo psichinės sveikatos stiprinimo galimybių identifikavimui, kurį įgyvendina VšĮ Politikos tyrimų ir analizės institutas. Projektas leidžia partneriams Norvegijoje, Lietuvoje ir Latvijoje dalytis gerąja patirtimi bei metodais darbo su jaunimu ir psichikos sveikatos srityje įgyvendinant įvairius darbo su jaunimu formatus, organizuojant neformalųjį ugdymą ir teikiant klinikinės psichologijos paslaugas.

 

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 9 ir 12 dalimis, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-41 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1 punktu, 47.1 ir 48.1 punktais, sušaukiu 10-ojo šaukimo Palangos miesto...


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 9 ir 12 dalimis, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T2-41 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1 punktu, 47.1 ir 48.1 punktais, sušaukiu 10-ojo šaukimo Palangos miesto...


„Dėkoju maltiečiams už savanorystę ir pagalbą tam, kam jos labiausiai reikia. Savitarpio pagalba yra tas veiksmas, kuris palaimina aukojantį žmogų. Junkimės į maltiečių šventinę misiją. Kasdien, kiekvienu tvariu žingsniu telkimės į tvirtą bendruomenę, aukokime ir ištieskime pagalbos ranką vienišiems seneliams. Šiandien kartu su maltiečiais ir savanoriais  po Šv. Mišių,“ – Palangos meras...


Konservatorių partijos viršūnėms prakalbus apie pirmalaikius rinkimus kaip priemonę užgesinti vadinamąjį „čekučių skandalą“, nerimas bei nepasitenkinimas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose auga.


Trečiadienį, balandžio 26 d., šaukiamas pakartotinis pirmasis dešimtojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdis. Jame visiems 21 Tarybos nariams ir merui teks prisiekti iš naujo. Kaip jau skelbta, praėjusį pirmadienį, balandžio 17 d., Palangos miesto dešimtojo šaukimo savivaldybės taryba jau rinkosi į pirmąjį savo posėdį, jame prisiekė ir naujosios kadencijos vietos politikai, ir...


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ 1 punktu (su vėlesniais pakeitimais), 34 ir 116.1...


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. T2-217 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ 1 punktu (su vėlesniais pakeitimais), 34 ir...


„Taip atrodytų naujoji būsimų savivaldybių valdžia, jei tokią įstatymo pataisą  palaimintų Seimas,“ – savo Facebook paskyroje įrašą antradienį, vasario 22 d., paliko Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.


Į tiesų „Palangos tilto“ klausimą, ar kitais metais ves Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyrių į naujus savivaldybės Tarybos rinkimus, Šarūnas Vaitkus, TS-LKD Palangos skyriaus pirmininkas ir Palangos miesto meras, neatsakė.


Į tiesmuką „Palangos tiltas“ klausimą, ar kitais metais ves Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Palangos skyrių į naujus savivaldybės Tarybos rinkimus, Šarūnas Vaitkus, TS-LKD Palangos skyriaus pirmininkas ir Palangos miesto meras, neatsakė.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius