Interneto duomenų vartojimas karantino metu rekordiškai kilo ir Palangoje – čia jis augo 30 procentų
Karantinui pasibaigus, lietuviai neskuba grįžti į biurus ir toliau aktyviai bendrauja nuotoliniu būdu – skambučių srautas į „prieškrizinį“ lygį negrįžta ir vis dar yra 15 proc. didesnis nei prieš karantiną, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys. Mobiliųjų duomenų vartojimas bendrovės tinkle taip pat išlieka beveik 40 procentų aukštesnis. Tokiems pokyčiams įtakos greičiausiai turi pasikeitę gyventojų darbo įpročiai ir karantino metu atrastos naujos bendravimo, mokymosi bei pramogų formos.
Telefonu kalbame daugiau nei prieš karantiną
Po karantino skambučių kiekis „Bitės“ tinkle kiek žemesnis nei pandemijos metu, tačiau į prieškarantininį lygį taip ir negrįžo – šiuo metu yra beveik 15 proc. didesnis nei karantino pradžioje.
„Tokiai tendencijai įtakos gali turėti tai, kad nemažai įmonių Lietuvoje darbuotojams vis dar leidžia visą ar bent dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu. Verslui atsigaunant ir darbo apimtims grįžtant į prieškarantininį lygį, tiesioginio bendravimo poreikis išlieka, todėl natūralu, kad skambučių kiekis yra aukštesnis nei įprastai. Tiesa, ši kreivė po truputį leidžiasi žemyn – spėjame, kad žmonėms sugrįžus į biurus ilgainiui balso paslaugų vartojimas taip pat sugrįš į įprastą lygį“, – sako Gintas Butėnas, „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.
Karantino metu skambučių skaičius „Bitės“ tinkle išaugo beveik 40 proc. – netekę gyvo bendravimo galimybės ir rūpindamiesi artimųjų emocine ir fizine sveikata, žmonės ėmė aktyviau naudoti nuotolinių pokalbių priemones. Augo ne tik skambučių, bet ir kitų bendravimo platformų – „Viber“, „Zoom“, „Whatsapp“, „Messenger“ – naudojimas. Joms aptarnauti skirtas duomenų srautas padidėjo net 450 procentų.
Stabiliai auga mobiliųjų duomenų vartojimas
Karantino metu beveik 10 proc. išaugo ir mobiliųjų duomenų vartojimas „Bitės“ tinkle, kuris, skirtingai nei skambučių kiekis, stabiliai auga nuolatos ir į prieškarantininį lygį jau vargu ar besugrįš.
„Mobiliųjų duomenų suvartojimas įprastai nuolat ir stabiliai auga – panašu, kad šiemet ši tendencija taip pat išliks ir metų pabaigoje skaičiuosime 35 proc. didesnį mobiliųjų duomenų augimą nei pernai. Šiuo metu, karantinui pasibaigus, jis maždaug 6 proc. didesnis nei karantino pradžioje“, – pasakoja G. Butėnas.
Padidėjusiam duomenų vartojimui įtakos turi prasidėjęs vasaros atostogų sezonas, kurio metu atostogaujantys moksleiviai ir dirbantieji telefonuose pranaršo gerokai daugiau.
Be to, eksperto teigimu, karantino metu vartotojai buvo priversti ieškoti naujų bendravimo ir pramogų formų internete, tad ir pandemijai baigiantis aktyviai jas vartoja – susiformavo nauji įpročiai.
Tinklo užimtumo paveikslas – visiškai kitoks
Karantino metu bene labiausiai „Bitės“ tinklo apkrovos didėjo užmiestyje, o krito – didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje. Panašu, kad Vilniaus ir Kauno gyventojai karantiną ar saviizoliaciją rinkosi leisti sodybose Aukštaitijoje ir Dzūkijoje, o Klaipėdos miesto gyventojai – aplink uostamiestį esančiuose rajonuose bei sodų bendrijose.
„Išryškėjo tendencija, jog visų didžiųjų miestų gyventojai karantino išvyko leisti už miesto ribų, rodo mūsų tinklo apkrovimo duomenys. Klaipėdos ir Kauno rajonuose duomenų augimas reikšmingas jau nuo kovo 16 d., jau pirmąją Lietuvoje paskelbto karantino dieną, o pačiuose miestuose srautas šiek tiek mažėjo“, – sako G. Butėnas.
Tikėtina, jog Vilniaus vartotojai saviizoliaciją rinkosi leisti sodybose, pavyzdžiui, Molėtų rajone – čia buvo stebimas net 59 proc. duomenų srauto augimas. Duomenų vartojimas karantino metu kilo ir Palangoje – čia jis augo 30 procentų.
Apskritai šalies pajūrio kurortai užtikrintai lyderiavo tinklo apkrovų prasme, nors lietuviai laiką rinkosi leisti ir kitose šalies vietose. Pavyzdžiui, Ignalinos rajone duomenų vartojimas augo 63 procentais, o Zarasų rajone pasiektas visų laikų duomenų naudojimo rekordas.
„Karantino metu Neringoje stebėjome net 156 proc. duomenų vartojimo augimą. Toks srauto intensyvumas yra gana unikalus šiam metų laikotarpiui ir prilygsta birželio mėnesiui. Panašus aktyvumas fiksuojamas tik praėjusių metų vasaros sezono pradžioje. Tiesa, sezono įkarščio – liepos mėnesio – pikas nebuvo pasiektas“, – pasakoja G. Butėnas.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Lietuvoje internetu kasdien naudojasi daugiau nei 83 proc. gyventojų. Nenuostabu, kad persiunčiamų mobiliųjų duomenų kiekis šalyje nuolatos kyla.
Žygimantas Mauricas: šiemet didmiesčiuose būstų kaina augo 20 procentų, o Palangoje – net 43 procentus.
„Palangos tilto“, l.rytas.lt inf., 2021 10 04 | Rubrika: Miestas
„Įdomūs dalykai vyksta ne tik nekilnojamo turto ir būsto rinkoje, bet ir ekonomikoje. Tokių dalykų nesame matę niekada anksčiau. Atsiranda įvairių pagundų, kad krizė atėjo ir beveik praėjo, bet tik nedaugelis tą krizę pajuto. Kodėl tai įvyko? Mes turėjome „K“ raidės formos krizę, aš vadinu tai „krokodilo“ krize – t. y. BVP nuosmukis buvo rekordinis išsivysčiusiose valstybėse, tačiau gyventojų...
Birželis Palangą nustebino ne tik alinančia kaitra, bet ir tokiu vasaros metu dar neregėtu prie jūros besiveržiančių poilsiautojų srautu. Jie suvartojo čia rekordinį geriamojo vandens kiekį, sumokėjo rekordiškai daug už automobilių parkavimą ir išmetė kurorte rekordiškai daug šiukšlių.
Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo...
Kalbant apie būstą pajūryje pasvajoja ne vienas lietuvis, o jau antruoju veiklas ir keliones apribojančiu karantinu pasižymintys metai, ko gero, daugeliui tampa paskata šią svajonę pagaliau paversti realybe. Tad kaip pajūrio nekilnojamojo turto rinka pasitinka ieškančius būsto investicijai, poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui? Kaip pastebi „Capital Palanga“ NT brokerė...
Nemokama pagalba Palangos, Šventosios gyventojams karantino metu
2020 12 02 | Rubrika: Miestas
Maisto produktų, medikamentų, higienos ir (ar) kitų būtinų prekių nupirkimo ir (ar) pristatymo paslauga, pagalba sumokant mokesčius Palangos, Šventosios gyventojams. Paslauga bus teikiama 1 kartą per savaitę, skiriant iki 2 valandų asmeniui per dieną. Paslaugos gali būti teikiamos asmenims, priklausantiems didesnės rizikos grupei susirgti sunkia COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos)...
Interneto duomenų vartojimas karantino metu rekordiškai kilo ir Palangoje – čia jis augo 30 procentų
"Palangos tilto" informacija, 2020 06 29 | Rubrika: Miestas
Karantinui pasibaigus, lietuviai neskuba grįžti į biurus ir toliau aktyviai bendrauja nuotoliniu būdu – skambučių srautas į „prieškrizinį“ lygį negrįžta ir vis dar yra 15 proc. didesnis nei prieš karantiną, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys. Mobiliųjų duomenų vartojimas bendrovės tinkle taip pat išlieka beveik 40 procentų...
Švelninant karantino sąlygas atnaujinamos bibliotekų darbo sąlygos – leidžiama naudotis kompiuterių, interneto ir kitų skaityklų paslaugomis.
Palangos pašto viršininkė Modesta Mėliūnienė: "Laiškanešiai dabar - kaip psichologai, bet per namo slenkstį karantino metu nežengia" (VISAS STRAIPSNIS))
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 04 01 | Rubrika: Miestas
Laiškanešiai išnešioja ne tik socialines išmokas, pensijas, leidinius bei siuntinius, tačiau nemokamai dalijo ir Savivaldybės atspausdintas skraujutes miestelėnams, kaip gyventi karantino metu. Vienintelis miesto laikraštis "Palangos tiltas" kalbėjosi su "Lietuvos pašto" Palangos skyriaus viršininke Modesta Mėliūniene.
Už 2 500 eurų parduodama Palangos interneto svetainė www.palangoje.info
"Palangos tilto" informacija, 2020 02 24 | Rubrika: Miestas
Populiari miesto interneto svetainė www.palangoje.info ieško pirkėjo - parduodama už 2 500 eurų.