Istorikas dr. M. Nefas atveria karaliaus Mindaugo paslaptis ir jo įtaką šiandien

Palangos tiltas, 2024-07-05
Peržiūrėta
474
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

ytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas
ytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas

„Apie karalių Mindaugą turėtų žinoti ne tik kiekvienas istorikas, bet ir kiekvienas Lietuvos pilietis. Žinoma, neapsiriboti vien tik vardo žinojimu, juk Karalius Mindaugas – viena kertinių mūsų šalies istorijos asmenybių, jis yra mūsų valstybės kūrėjas, ir šį faktą dažnai užmirštame“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas.

Liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, ir Valstybės dieną, kiekvienais metais švenčia lietuviai visame pasaulyje. Ši šventė neatsiejama nuo karaliaus Mindaugo vardo. Pasak istoriko M. Nefo, apie 1238-1240 metus Lietuvą jau galime vadinti valstybe, kuriai vadovavo Mindaugas. Tačiau ji dar nebuvo pripažinta to meto tarptautinės bendruomenės. Tad Mindaugas nusprendė nuvesti to link.

Koks buvo karaliaus Mindaugo asmenybės paveikslas? Istoriko M. Nefo teigimu, niekas neabejoja, jog jis buvo ryžtingas valdovas. „Mindaugas į vieną valstybę vienija pagonišką visuomenę, kurioje krikščionybė vertinama itin blogai. Nepamirškime, Lietuvos visuomenę puolė krikščioniškieji ordinai, todėl žmonių požiūris į tuos, kurie ateidavo dievo vedami, buvo neigiamas. Be to, didžiulę įtaką turėjo senasis lietuvių tikėjimas. Nepaisant to, Mindaugas suprato, kad reikia ryžtingų sprendimų, priėmė krikštą, iš popiežiaus gavo karaliaus karūną ir žengė į Vakarų Europą. Lietuva valdant Mindaugui tampa ne tik valstybe, bet ir gauna karalystės statusą, tiesa, trumpam.“, – pasakoja istorikas.

Puoselėti identitetą reikia nuo mažens

Istorikas džiaugiasi, jog prieš daugiau nei penkiolika metų gimusi tradicija liepos 6-osios vakarą giedoti Tautišką giesmę visame pasaulyje – išliko. Ir pats M. Nefas su šeima mini šią svarbią šventę: „Tai viena iš tų dienų, kai jaučiu dar didesnį ir svarbesnį susitapatinimą su valstybe. Dažnai tenka vesti šventinį renginį ar pasakyti sveikinimo kalbą, su šeima nepraleidžiame vėliavos pakėlimo ceremonijos S. Daukanto aikštėje, o vakare artimųjų ir draugų rate giedame Tautišką giesmę. Norisi, kad mūsų vaikai, augdami ir matydami tokį pavyzdį, turėtų tokį pat tvirtą ryšį su valstybe, kaip ir jų tėvai bei artimieji“.

Šįkart Valstybės dieną vainikuos šimtmečio Lietuvos dainų šventės koncertas. Dainų šventėje ir pats M. Nefas yra dalyvavęs net keturis kartus. Mokyklos ir vėlesniais laikais jis atstovavo Anykščių tautinių šokių ansambliui „Gojus“, studijų metais – dainų ir šokių ansambliui „Šviesa“. Pasak istoriko, įspūdžiai iš Dainų šventės išlieka visam gyvenimui. „Pagrindinė Dainų šventės emocija – bendruomeniškumas. Tai lydi visos šventės metu: pradedant repeticijomis, bendru gyvenimu sostinės mokyklos salėje, baigiant koncertu. Prisimenu, vieno Ansamblių vakaro metu lietus pylė kaip iš kibiro, bet mūsų ūpas buvo begalinis, mes tryškome džiaugsmu ir vasariškos audros neišsigandome. Tąkart susikoncentravome į pasirodymą, koncertų metu vyravo vienybė ir bendrumo jausmas“, – prisiminė dr. M. Nefas.

Pasak ilgamečio istorijos mokytojo, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo dr. Mindaugo Nefo, nuo mažens turime puoselėti savo tapatybę, kalbėti apie valstybę, išsaugoti papročius bei istoriją. Istorikas įsitikinęs, kad iniciatyvūs ir pilietiški žmonės, susibūrę į bendruomenes ir organizacijas, gali padaryti proveržį visuomenėje. „Džiaugiuosi, jog universitete dirbdamas su studijų programos „Mokomojo dalyko pedagogika: istorijos ir geografijos pedagogika“ studentais galiu išgirsti apie jų sugalvotas pilietines iniciatyvas, apie jaunimo bendruomenes regionuose ir jų daromus teigiamus paveikius pokyčius. Žmonės neabejingi savo šaliai, ar gali būti kas nors geriau?“, – tvirtina M. Nefas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Liepos 6-oji žymi Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą ir šalies valstybingumo pradžią. Ši diena primena svarbius istorinius įvykius, kurie įtvirtino Lietuvos vietą Europos žemėlapyje. Dabar tai ypatingas laikas, kai galime džiaugtis savo tautinėmis vertybėmis, kultūra ir bendruomenės dvasia.


Apie karalių Mindaugą turėtų žinoti ne tik kiekvienas istorikas, bet ir kiekvienas Lietuvos pilietis. Žinoma, neapsiriboti vien tik vardo žinojimu, juk Karalius Mindaugas.


1791 metais danų Petersenų šeimos pradėtas gaminti plytas – net karaliaus rūmų statyboms jos buvo naudotos! – įvertino ir Palangoje ne vieną išskirtinį pastatą suprojektavęs architektas Donatas Rakauskas. 


Gruodžio 19 d. Šventosios mokyklos bendruomenė rinkosi aktų salėje, kur vyko adventinė popietė ,,Kalėdų paslaptis”. 


Lietuvos nacionaliniam muziejui priklausantis Palangoje esantis Jono Šliūpo muziejus atveria duris po kapitalinio remonto. Šis istorinis pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, vertingas objektas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai.


Jau daug metų Palangos kultūrinis gyvenimas neįsivaizduojamas be „Palangos orkestro“. Kokia šio pučiamųjų orkestro populiarumo paslaptis, kalbamės su jo vadovu Vygantu Rekašiumi.


Nuo š.m. balandžio 29 d. Viešoji įstaiga Antano Mončio namai-muziejus vėl atveria duris lankytojams.


Gegužės 22 d. Palangoje įvyko nepakartojamai šiltas ir turiningas renginys. Tai trečiasis ciklo „Palangiškiai – Palangai” koncertas. Palangos dukra pianistė Audronė Juozauskaitė atsivežė „namo” Liudą Mikalauską (bosas) ir sausakimšoje Kurhauzo salėje atliko programą „Karolio Voitylos paslaptis”.


Nuo pirmadienio, po vidurnakčio, į Palangą atvykstantys autobusai suks į naująją autobusų stotį, įsikūrusią Klaipėdos pl., prie Statoil degalinės. Iškilmingas naujosios stoties atidarymas įvyks šiandien, penktadienį, 11 valandą, tad pageidaujantiems palangiškiams dar nevėlu atvykti į ceremoniją ir patiems dalyvauti šiame renginyje.


Šv. Velykoms besirengiančioje Palangoje duris atveria Velykų bobutės trobelė, kurioje mažieji bus mokomi ne tik pasirinkti margučiams dažyti tinkamų žolelių bei marginti kiaušinius, bet ir savo rankomis pasigaminti velykinių suvenyrų. Šventinę nuotaiką skleis ir Botanikos parko darbuotojų rengiama puokščių paroda-pardavimas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius