„Išvažiavo, o mes likom be vandens“: poilsiniame pastate kambarius išsipirkusiųjų bėdos

Į LRT GIRDI kreipėsi gyventojai, Šventojoje išsipirkę kambarius poilsio paskirties pastate. Žmonės sako, kad didžiąją dalį kambarių supirkę verslininkai, pasibaigus vasaros sezonui, užsuka vandenį ir nebeįmanoma atvykti pailsėti. Verslininkai teigia, kad palaukia, kol kaimynai pasidžiaugia pajūriu, ir tik vėliau užsuka vandenį.

Vanduo iš čiaupo nebėga nuo rugsėjo pabaigos. Tai – poilsio paskirties pastatas, išparduotas atskirais kambariais, keletas kambarių – pavienių asmenų, didžioji dalis – trumpalaike nuoma užsiimančių verslininkų. 20 metų čia kambarį turinti, kitame mieste gyvenanti moteris sako – kada panorėjusi į pajūrį atvykti negali.

„Tie, kurie turi čia daugiausia kambarių ir nuomoja, užsukdavo tą vandenį spalio gale, paskui su metais truputėlį vis anksčiau, anksčiau ir anksčiau ir prieš porą metų išvis užsuko rugsėjo pradžioj. Dabar treti metai va tokia konfliktinė situacija“, – teigia tokio kambario savininkė.

Tokiuose pastatuose šildymo nėra, tad vanduo užsukamas, kad žiemą neužšaltų ir nesprogtų vamzdžiai. Pasak moters, verslininkai privatizavo ir vandens apskaitos mazgo patalpą.

„Jie vieninteliai turi sutartį su „Palangos vandenim“ ir mes atsiskaitom už tuos įvadinius skaitiklius, kuriuos jie patys pastatė mums, jiems tiesiai grynais pinigais. Jie baigė nuomot kambarius, užsuko ir išvažiavo, o kad mes likom be vandens – jiems neįdomu“, – aiškina kambario savininkė.

Verslininkai sako patalpą su apskaitos mazgu pirkę, nes ankstesnis jos savininkas esą vandenį užsukdavo bet kada. Dabar su kitais bendrasavininkiais, kurių buvusioje poilsinėje yra net keliolika, esą pavyksta susitarti.

„Visiems tinka ir su visais susitariam, ir visi dėkingi, kad mes šitą darbą atliekam, kad mes konservuojam žiemai. Po rugsėjo 1-osios ten niekam nereikia to vandens, visi išvažiuoja, užkonservuoja savo patalpas“, – tikina kambarių savininkė Danuta Zubrienė.

Pasak „Palangos vandenų“ vadovo, tokioje situacijoje bendrovė padėti negali – sutartys sudarytos seniai su pirmaisiais savininkais arba turinčiais daugiausia kambarių. Techniniai sprendimai galimi, bet jie brangūs.

„Galėtų viso pastato savininkai susitarę darytis bendrą namo vidaus tinklų projektą ir gavę mūsų technines sąlygas įsirenginėt normalią apskaitą, tinkamą pagal įstatymus. Tokiu atveju mes galėtume sudaryt sutartis su kiekvienu savininku, vartotoju atskirai ir tada niekas jiems nereguliuotų to vandens tiekimo“, – nurodo „Palangos vandenų“ direktorius Virgilijus Beržanskis.

Problema aktuali visiems kurortams – daugybė poilsio paskirties pastatų buvo privatizuota, poilsinių niekas neadministruoja. Aplinkos ministerija jau pateikė Vyriausybei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pataisų projektą, kuriame numatoma dar labiau išplėsti galimybę nekilnojamojo turto savininkams steigti bendrijas. Pasak ministerijos atstovų, ir šioje situacijoje bendruomenei geriausia steigti bendriją.

Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt