Japonų netekties ašaros ir skausmas ne visų palangiškių širdis virpina

Ugnė RAUDYTĖ, 2011-03-20
Peržiūrėta
2236
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Japonų netekties ašaros ir skausmas ne visų palangiškių širdis virpina

Stichinės nelaimės Japonijoje kraupūs padariniai nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Tragedijos atodūsiai pasiekė ir Palangą, tačiau jie, regis, nelabai sujaudino net ir gerai Palangos visuomenei žinomų palangiškių. Laimei, paprastų palangiškių širdys – ne ledinės.

 

Ketina pradėti nuo mokyklų

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija turi ir Palangos skyrių, kuriame jau daug metų darbuojasi palangiškė Liucija Kniukštienė. Ji prisipažino dar nespėjusi supažindinti palangiškių su Raudonojo Kryžiaus iniciatyva, bet nuo kitos savaitės sukrus.

Moteris nuo ateinančio pirmadienio ketina tartis su Palangos mokyklų direktoriais, klasių auklėtojais dėl pagalbos nukentėjusiems Tekančios Saulės šalyje.

Moteris sakė, kad nežino, kiek konkrečiai palangiškių atsiliepė į Raudonojo Kryžiaus pagalbos šauksmą. „Tam yra skirta bendra sąskaita, kuria naudojasi visos Lietuvos žmonės. Nuoširdžiai tikiu, kad ir Palangoje atsiras žmonių, kurie parems japonus ne tik dviem ar penkiais litais, tačiau ir didesnėmis sumomis“,- sakė L. Kniukštienė.

Ji ketina kitą savaitę apsilankyti miesto mokyklose ir paraginti mokytojus ir moksleivius paaukoti tragedijos ištiktiesiems Japonijoje.

 “Manau, kad tikrai atsiras daug moksleivių, kurie geriau vieną dieną nepavalgys, o paaukos bent du litus. Vaikų širdys visada būna nuoširdžios ir kupinos gailesčio kitiems. Turbūt ne vieną ne tik mes, bet ir tėvai bus paskatinę paaukoti”,- kalbėjo L. Kniukštienė.

Anot jos, pagalbos Japonijai savanoriais gali tapti kiekvienas palangiškis. Tereikia kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją Palangoje.

Reaguodama į stichinę nelaimę Japonijoje, visuomeninė organizacija (VO) „Gelbėkit vaikus“ taip pat pradėjo lėšų rinkimo kampaniją, skirtą vaikams, nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotame krašte. Per pirmąją visuomeninės organizacijos (VO) „Gelbėkit vaikus“ lėšų Japonijos vaikams rinkimo parą lietuviai suaukojo 70,2 tūkstančių litų.

 

Vieni remia, kiti – ne

Klaipėdos miesto savivaldybė atidarė specialią banko sąskaitą, į kurią galima pervesti pinigų ir taip paremti nuo žemės drebėjimo ir cunamio nukentėjusius Kudži miesto (Japonija) gyventojus. Klaipėda yra pasirašiusi draugystės ir bendradarbiavimo sutartį su Kudži.

 „Tokias sąskaitas yra ne taip paprasta atidaryti - reikia ne tik noro, bet ir Tarybos sprendimo. Būtinai pasidomėsiu, kaip Klaipėdoje vyko procedūra, galbūt kažką panašaus pavyks padaryti ir Palangoje“,- kalbėjo Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Bronius Martinkus.

Palangos verslininkai taip pat neliko abejingi japonų nelaimei. Verslininkas Artūras Timukas sakė, kad nurodytais numeriais išsiuntė jau labai daug žinučių. „Net neskaičiavau kokiai sumai“,- kalbėjo A. Timukas.

Poilsio namų „Baltija“ direktorius Raimondas Karčiauskas siunčia nurodytas pagalbos žinutes, jau pervedė pinigų į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos sąskaitas.

Tačiau Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintaras Sičiūnas sakė, kad neragina kurorto restoranų ar viešbučių savininkų remti nukentėjusiuosius Japonijoje. „Nieko neraginu ir pats neremiu“,- trumpai atsakė G. Sičiūnas. O paklaustas, kodėl neremia, taip pat atsakė trumpai: „Neturiu laiko“.

Palangos poliklinikos direktorius Egidijus Rimkus taip pat prisipažino neskatinąs savo darbuotojų remti japonų: „Tai - kiekvieno asmeninis reikalas. Jei nori – remia, jei nenori- neremia. Aš taip pat neremiu“- kalbėjo E. Rimkus. „Tiesiog mano toks požiūris“, -pridūrė neaiškindamas.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus gruodžio 6 d. 17 val. kviečia į vieno eksponato parodos atidarymą „Reglamentuota palangiškių ir poilsiautojų kasdienybė“.


Palangos miesto savivaldybės II aukšto fojė ketvirtadienį atidaryta palangiškių ir šventojiškių darbų paroda „Palanga – mano miestas“. Tai – tradicinis renginių ciklo „Palangos dienos“ renginys, bendrai veiklai suburiantis ne profesionalius menininkus, o kūrybinių gabumų turinčius paprastus kurorto gyventojus.


 Trečiadienį, rugsėjo 29 d., 14 val. Savivaldybės pastate, antrojo aukšto fojė bus atidaryta palangiškių kūrybos darbų paroda „Palanga – mano miestas“, skirta Palangos grąžinimo Lietuvai 100-mečiui.


Palangos meras Šarūnas Vaitkus antradienį, birželio 22 dieną, kreipėsi į visus Palangos ir Šventosios gyventojus, ragindamas neužmiršti brangiausio turto – savo sveikatos – ir skiepytis nuo koronaviruso.


Palangos miesto gyventojai savaitgalį kviečiami minėti Laisvės gynėjų dieną bei aktyviai prisijungti prie sausio 12 d. ir Sausio 13-ąją vyksiančių renginių. Laisvės gynėjų dienai skirti atminimo renginiai prasidės jau sausio 12 d., sekmadienį. “Vilties istorija“ – taip pavadinta istorinė dokumentika, kuri nuo 16 val. iki 18.30 val. sausio 12 d. bus transliuojama LED ekrane...


Lietuvos jaunučių (iki 16 metų) krepšinio rinktinės narė, Europos vicečempionė palangiškė Justė Veronika Jocytė, lydima savo pirmosios trenerės Daivos Mažonienės bei tėvo Alvydo Jocio, penktadienį lankėsi Savivaldybėje bei susitiko su miesto vadovais – meru Šarūnu Vaitkumi, mero pavaduotoju Rimantu Antanu Mikalkėnu bei mero patarėju Pranu Žeimiu.


Netoli jūros, prie Naglio alėjos vykstantys kirtimai pastaruoju metu itin audrino palangiškius. Į redakciją paskambinęs palangiškis Vytautas išreiškė nuogąstavimą, jog dabar palangiškiams išsakyti savo nuomonę jau per vėlu – kirtimas jau baigtas, liko siūruoti daug retesnis pušynas. „Taip, iš tiesų, urėdija padarė vienintelę...


Kodėl ne visų palangiškių balsas pasiekia dangų?

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2014 03 27 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Nuoširdžiai pavydžiu tarybos narei Elenai Kuznecovai. Pavydžiu, kaip žurnalistas, į kurio viešai miesto spaudoje pareikštą nuomonę, aktualiais miesto gyvenimo klausimais valdžiai išsakomas pastabas ar pasiūlymus Savivaldybė privalėtų bent jau kaip nors sureaguoti. Bent jau argumentuotai atsakyti, kodėl tie pastebėjimai ar pasiūlymai nėra priimtini.


Stichinės nelaimės Japonijoje kraupūs padariniai nepaliko abejingų ir Lietuvoje. Tragedijos atodūsiai pasiekė ir Palangą, tačiau jie, regis, nelabai sujaudino net ir gerai Palangos visuomenei žinomų palangiškių. Laimei, paprastų palangiškių širdys – ne ledinės.


Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena. 1941 metų birželio 14-ąją enkavedistų pradėti masiniai lietuvių areštai bei trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą, skaudžiai palietė ir daugelį palangiškių.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius