Jurginės Palangoje: kai visa Lietuva džiugiai švenčia pavasario pradžią

Palangoje pavasaris prasideda ne kalendoriuje ar gamtos žalumoje, o gyvoje tradicijoje – Jurginėse. Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus“ – Palangos Jurginių šventė, puoselėjama jau daugiau nei tris dešimtmečius ir įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Tai ne tik kultūrinis renginys, bet ir ypatingas patyrimas, kviečiantis sustoti, įsiklausyti ir iš naujo atrasti ryšį su gamta, bendruomene bei savimi. Apie šios šventės prasmę, kaitą ir gyvybę pasakoja festivalio meno vadovė Zita Baniulaitytė.

Jurginių istorija

Jurginės dažnai vadinamos pavasario „atrakinimo“ švente, tačiau ši simbolika šiandien įgauna dar gilesnį turinį. „Gamtos šventė. Žemės šventė. Mūsų pats gražiausias metas Palangoje – tai yra Jurginių laikas. Palanga tuo metu  gražiausia,“ – sako Z. Baniulaitytė. Pašnekovė sako, ši šventė mums primena esminius dalykus: „Kad gamta yra svarbi, man atrodo, mes visi matome ir žinome. Turime mokėti būti kartu, džiaugtis ir vertinti tai, kas yra gamtoje.“ 

Pažvelgus į Palangos istoriją ir tradicijas, matyti, kad Jurginės čia turėjo ypatingą reikšmę nuo seniausių laikų. „Palangiškiams Jurginės visada buvo viena svarbiausių švenčių. Tai patvirtina net archeologiniai kasinėjimai Birutės kalne,“ – pasakoja ji. Jurginių laikotarpis žymėjo naujo ciklo pradžią: „Jurginių laikas yra tas, kai prisimename, kad tai buvo žemdirbystės pradžia. Palangiškiams labai svarbu susitvarkyti savo darželius, savo kiemus tam laikui.“ Su švente buvo susijusi ir gyvulininkystė: „Tai buvo pirmas gyvulių išginimas į lauką. Mes gyvulių nebeturime, bet turime mielus šeimos draugus gyvūnus, su kuriais galbūt malonu išeiti pasivaikščioti ir leisti laiką Palangoje.“

Neatsiejama Jurginių dalis – žirgai, kurie Palangos istorijoje užima ypatingą vietą. „Aplink Palangą yra daug žirgynų. Ir tie mūsų žirgų augintojai kartais galbūt būna truputėlį primiršti, bet tai yra svarbi mūsų kultūros dalis,“ – sako Z. Baniulaitytė. Anksčiau žirgas buvo būtinas žmogaus gyvenime: „Žirgas palangiškiams visada buvo svarbus, nes tai buvo pasienio miestas, pro kurį ėjo svarbūs, toli vedantys keliai.“ Jurginių metu gyvavo ir ypatingi papročiai: „Jurginių laikotarpiu žmonės vesdavo žirgus aplink Birutės kalną, kad jie būtų sveiki ir saugūs.“ Tai buvo ir bendruomeninis reginys: „Net merginos eidavo pažiūrėti į pajūrį, kaip vyrai jodavo maudyti žirgų.“

Jurginės Palangoje turėjo ir stiprų religinį aspektą. „Tai buvo labai garsūs atlaidai, kur suvažiuodavo žmonės iš visų apylinkių – ne tik katalikai, bet ir liuteronai,“ – pasakoja meno vadovė. Pamaldos vykdavo su iškilmingomis eisenomis: „Pamaldos prasidėdavo bažnyčioje, o procesija keliaudavo iki Birutės kalno, kur stovi Švento Jurgio koplyčia.“ Būtent šis istorijos, tikėjimo ir vietos ryšys kuria šventės išskirtinumą: „Ji skiriasi nuo Velykų ar Kalėdų. Tai Palangos Jurginės.“

Atgis Jurgio sakmė

Šių metų balandžio 22–26 d. Palanga vėl kvies pasitikti pavasarį per folklorą, gyvas tradicijas ir išskirtines patirtis. Festivalio programoje – šventinės eitynės su žirgais, folkloro ansamblių pasirodymai, Šv. mišios ant Birutės kalno, Jurgio mugė, vaikų renginiai, žirgų pasirodymai, gamtos ir folkloro sutartinės, didžiulė Šv. Jurgių paroda Palangos kurorto muziejuje bei skiautinių ir paroda po atviru dangumi, susitikimas su skautais, edukacijos, naktišokiai ir Jurginėjimas („Kiaušinienės piknikas“) prie rotondos. Tačiau, kaip pabrėžia Z. Baniulaitytė, svarbiausia čia ne scena, o buvimas: „Eisenos per miestą iki Birutės kalno, folkloro ansamblių susibūrimas – ne sceniniai pasirodymai, o buvimas tradicijoje. Jei atvykai į šventę – dainuok ir šok visur.“

Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Šventojo Jurgio sakmei. „Žinome daug Palangos legendų, bet kai kurios yra primirštos ir nelabai populiarios. Ir kaip nekeista, ne žemaičių, bet latvių užrašyta sakmė apie tai, kad ant Birutės kalno buvo atsiradusi pabaisa – nei tai žvėris, nei tai žuvis, kuri gąsdino visus aplinkinius,“ – pasakoja Z. Baniulaitytė. Legendos atomazga – šviesos pergalė: „Tik šventasis Jurgis, atjojęs ant balto žirgo, ją nugalėjo, ir žmonės tapo laisvi ir laimingi.“ 

Palangos kurorto muziejus surinko nuostabią kolekciją Šv. Jurgių iš visos Lietuvos muziejų, kurie bus eksponuojami specialioje parodoje. „Žmonės galės pamatyti, kaip skirtingose vietovėse vaizduojamas šventas Jurgis, susipažinti su šių meno kūrinių istorija ir simbolika,“ – sako Zita Baniulaitytė. 

Ši istorija šiemet atgims šiuolaikinėje misterijoje „Jurgio legenda“. Ji bus pristatyta prie Palangos gintaro muziejaus, šalia legendomis apipinto Birutės kalno, pasitelkiant šviesas, garsą ir animuotą vizualizaciją medžių lajose. Į kūrybinį procesą įtraukiami ir Palangos moksleiviai: „Vaikai piešė šią sakmę, jų piešiniai bus eksponuojami ant Palangos bažnyčios tvoros, o išraiškingiausi suanimuoti ir panaudoti misterijoje.“ Profesionalūs menininkai šiuos piešinius pavers gyvu reginiu, o pati legenda taps šiuolaikiška patirtimi.

Festivalyje natūraliai ypatingas dėmesys skiriamas vaikams ir jaunimui. „Tai mūsų tradicijų tęstinumas,“ – sako Z. Baniulaitytė. Vaikai dalyvauja edukacijose, susipažįsta su tradiciniais instrumentais, jų skambesiu ir Jurginių papročiais. Vėliau šios patirtys persikelia į gyvą šventę: „Vaikai rinksis į Pasakų parką ir ten pažins Jurginių svarbą, pajus žemės kalbą ir pumpuro judesį.“

Atrasti kitokią Palangą

Jurginės Palangoje – tai lėta, įsiklausymo ir buvimo šventė. „Mes einame į parką, džiaugiamės žaluma, paukščių čiulbėjimu, dainų skambėjimu gamtoje,“ – pasakoja meno vadovė. Skamba skudučiai, dūdmaišiai, ragai, šalia matomi žirgai, o bendruomenė tampa viena visuma. Tai patirtis, kuri leidžia pabėgti nuo skubėjimo ir iš naujo pajusti esaties laiką.

Paklausta, kaip vienu sakiniu pakviestų dar niekada Jurginėse nedalyvavusį žmogų, ji atsako paprastai: „Todėl, kad Palanga Jurginių laikotarpiu - ypatinga.“ Ir priduria: „Ne vasarą. Tikrai ne. Nes vasarą – masė žmonių, o pavasarį čia galima pajusti vienybę su gamta.“ 

Palangos Jurginės – tai galimybė neskubant pasimėgauti pavasarėjančia gamta, pajusti kitokį pajūrio ritmą ir žmogaus ryšį su žeme. Tai šventė, kuri „atrakina“ ne tik pavasarį, bet ir žmogų.

Plačiau programa:

Balandžio 22 d., trečiadienis

14 val. „Jurgi, budink žemę“ – renginys vaikams. Pasakų parke

Balandžio 23 d., ketvirtadienis

10 val. „Žaliosios dirbtuvės“ – edukacija vaikams. Palangos botanikos parko oranžerijoje. Registracija: floristas@botanikosparkas.lt

16 val. „Skautai apie Jurgį ir akmenį“ – renginys šeimoms. Palangos burmistro J. Šliūpo muziejuje. Registracija: j.sliupo.muziejus@lnm.lt

17 val. Šv. Jurgių parodos „Atrakink Šv. Jurgio paslaptis“ atidarymas. Palangos kurorto muziejuje

Balandžio 24 d., penktadienis

9–15 val.  Jurgio mugė. Palangos turguje

10–18 val. Žemės meno konkursas „Jurgio raktai“. Palangos botanikos parko administracijos kiemelyje

10 val. „Žaliosios dirbtuvės“ – edukacija vaikams Palangos botanikos parko oranžerijoje. Registracija: floristas@botanikosparkas.lt

13–16 val. Atverti vartai žirgynuose:  
„JSK Happy Horse“ Registracija: +370 67722155 
VšĮ „Horse and raider“ Registracija: +370 686 12900

15 val. Skiautinių parodos „Jorės vėjyje“ atidarymas.  Palangos kurorto muziejaus kieme

21 val. Jorės naktis: Žemynos grupės koncertas „Kanklių sakmės“ ir L. M. Rėzos užrašytų dainų pasidainavimas. Palangos kurorto muziejuje.

Balandžio 25 d., šeštadienis

8–16 val. Jurgio mugė. Palangos turguje

14 val. Ekskursija žirgyne „Horseland“. Kunkių g. 40, Kunkių kaimas. Registracija: laura@horseland.lt

14 val. Folkloro ansamblių pasirodymai mieste

14 val. Styginių instrumentų ansamblio „Šilko stygos“ koncertas. Palangos viešosios bibliotekos skaitykloje

15.30 val. Eitynės su žirgais. Nuo Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios iki Birutės parko

16 val. Gamtos ir folkloro sutartinė. Birutės parke

17.30 val. Birutės kalno pagerbimas

21 val. Misterija „Jurgio legenda“. Prie Gintaro muziejaus

22 val. „Žirgapolkės“ naktišokiai. Palangos kultūros centro kurhauzo koncertų salėje

Balandžio 26 d., sekmadienis

8–15 val. Jurgio mugė. Palangos turguje

11.30 val. Bėgimas „Pralenk žirgą“. Nuo Žemaičių Alkos iki Birutės kalno. Daugiau informacijos: www.sportpalanga.lt

12 val. Šv. Mišios ant Birutės kalno, prie Šv. Jurgio koplyčios

12.15 val. Bėgimas „Pralenk žirgą“. Nuo Naglio kalno iki Birutės kalno. Daugiau informacijos: www.sportpalanga.lt

13 val. Jurginėjimas. Birutės parke prie rotondos

Festivalio metu: 

E. Virbašiaus kanklių paroda „Nuo skobtinių iki modernių“ Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje;

Skiautinių paroda „Jorės vėjyje“ Palangos kurorto muziejaus kieme: V 14–19 val., VI 11–19 val., VII 11–15 val.;

Žemės meno paroda „Jurgio raktai“ Palangos botanikos parko administracijos kiemelyje.

Balandis – kanklių mėnuo Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje: E. Virbašiaus kanklių paroda, paskaita-koncertas, kankliavimo mokymai. Daugiau informacijos: www.palangamvb.lt

Festivalį organizuoja Palangos kultūros centras su folkloro ansambliu „Mėguva“ ir būriu Palangos miesto įstaigų ir organizacijų.