Kai sukčiai apsimeta valstybės institucijomis – juos atpažinti galima iš kelių detalių

Ketvirtadienį „Sodros“, Lietuvos pašto ir Lietuvos policijos atstovai pasidalino istorijomis apie pastarojo meto bandymus išvilioti iš gyventojų pinigus ir patarė, kaip atpažinti sukčius ir atsispirti jų pagundoms.

Tokia diskusija surengta šią savaitę vykstančios Saugesnio interneto savaitės metu, kurią organizavo skaitmeninio raštingumo projekto „Prisijungusi Lietuva“ kūrėjai.

Apsisaugoti nuo sukčių padeda keli paprasti žingsniai

Sukčiai dažnai mėgina išvilioti gyventojų asmens duomenis ar pinigus siųsdami įvairaus pobūdžio žinutes ar laiškus, apsimesdami valstybinių institucijų atstovais. Ne išimtis – ir „Sodra“.

„Dabar pensijų kaupimas – itin jautri tema. Visą su tuo susijusią informaciją galite rasti „Sodros“ svetainėje. Prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros kiekvienas pensijos kaupimo sistemos dalyvis gali matyti savo pensijų fonde sukauptą sumą, taip pat patikrinti, kiek lėšų galėtų atsiimti, jei norėtų nutraukti kaupimą. Tačiau pasitaiko, kad sukčiai siūlo už tam tikrą mokestį apskaičiuoti pensijų fonde sukauptus pinigus. Tokie pasiūlymai yra pirmasis signalas, kad vyksta kažkas įtartino“, – pabrėžė „Sodros“ Informacinės sistemos eksploatavimo skyriaus patarėja, saugos įgaliotinė Aušra Steponavičiūtė.

Iš „Sodros“ darbuotojais prisistatančių asmenų sulaukę skambučio, įtartinų laiškų ar žinučių, ne skubėkite spausti jų nuorodą, o patys prisijunkite prie svetainės www.sodra.lt. Visą informaciją, kurią „Sodra“ siunčia elektroniniu paštu, visada rasite ir šioje svetainėje – taip atskirsite, ar siųsta informacija buvo oficiali, ar tebuvo sukčių bandymas apgauti. Kilus abejonėms, visada galite susisiekti ir su pačia institucija.

„Mums paskambino klientė ir pasakė, kad jai skambučio metu pasiūlė 600 eurų ligos išmoką. Mūsų klientė – ačiū jai už budrumą – nesutiko, paskambino į „Sodros“ informacijos centrą, kur sužinojo, kad visos „Sodros“ paslaugos yra nemokamos, o pranešimai apie skirtas išmokas siunčiami saugiais būdais. „Sodros“ darbuotojai tikrai neskambina klientams su individualiais pasiūlymais“, – pasakojo A. Steponavičiūtė.

Atkreipkite dėmesį į žinutės siuntėją

Gyventojai neretai sulaukia ir melagingų žinučių, kurias siunčia sukčiai, neteisėtai pasitelkdami Lietuvos pašto pavadinimą. Dažniausiai tokiose SMS žinutėse nurodoma, kad yra sulaikyta siunta, todėl būtina ją apmokėti ar patikslinti duomenis.

„Gavę tokią žinutę, turite atkreipti dėmesį į siuntėjo duomenis. Apgaulingų žinučių siuntėjas dažniausiai bus paprastas telefono numeris. Neretai – užsienietiškas. Lietuvos pašto žinučių siuntėjas bus nurodytas kaip „Lpastas“ arba „LP_Express“. Melagingose žinutėse gyventojai skatinami kuo greičiau veikti, vykdyti nurodymus. Veiksmams atlikti nurodomas konkretus laikas – valanda ar kelios. Taip sukčiai nepalieka laiko galvoti, domėtis ar pasitikrinti“, – Saugesnio interneto savaitės diskusijoje kalbėjo Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovė Monika Sernovaitė.

Tokias žinutes galima atpažinti iš gramatinių klaidų ar nuorodų, kurias raginama paspausti. Atsiminkite, kad Lietuvos paštas jokių nuorodų nesiunčia – žinutės yra konkrečios ir aiškios.

„Jeigu siunta bus pristatoma į paštomatą, matysite siuntos numerį, paštomato adresą, saugojimo laiką ir durelių atidarymo kodą. Jeigu į paštą – siuntos numerį, pašto adresą ir saugojimo laiką“, – pabrėžė ji.

Vis dėlto, jei šie požymiai atpažinti melagingos žinutės nepadeda, visada galite kreiptis į patį Lietuvos paštą – pasikonsultuoti ar pranešti apie bandymą apgauti.

Telefoninius sukčius išduoda rusų kalba

Pasak Vilniaus apskrities kriminalinės policijos skyriaus viršininko Olego Bikbajevo, viena dažniausių apgaulės schemų – skambučiai. Pastaruoju metu piktavaliai dažniausiai apsimeta banko ar telekomunikacijų bendrovių atstovais. O tai, kad jums greičiausiai paskambino sukčius, išduoda paprasta detalė.

„Pastebime, kad dažniausiai tokie skambučiai pradedami rusų kalba. Jeigu jums paskambino rusakalbis ir prisistatė, kad yra iš policijos, banko ar telekomunikacijų įmonės, tai yra pirmasis ženklas, jog jums skambino ne kas kitas, o sukčius. Tokiu atveju nedelsdami turite padėti ragelį“, – kalbėjo policijos pareigūnas.

Nereikėtų sutrikti ir tada, jei iš pradžių pasigirsta lietuvių kalba. Tai – nauja sukčių gudrybė.

„Jie paleidžia atsakiklį lietuvių kalba, praneša, pasako, kad jūs būsite sujungtas su kitu operatoriumi, kuris kalbės rusiškai. Vos tai išgirdę, vėlgi, turite iškart baigti pokalbį“, – akcentavo O. Bikbajev. 

Apgaulingas žinutes galima atskirti iš gramatinių klaidų

Policijos atstovas vardino ir daug kitų pasitaikančių kibernetinio sukčiavimo atvejų: gyventojams siunčia žinutes ar elektroninius laiškus apie eismo taisyklių pažeidimus, neapmokėtas baudas ar avansinį apmokėjimą už prekes. Išskirtinis šių žinučių bruožas – jose pateikiama įtartina nuoroda, dažniausiai nukreipianti į apgaulingą interneto puslapį. 

„SMS žinučių ir nuorodų spektras yra didžiulis – nuo neva pažeistų eismo taisyklių iki pranešimų, kad blokuojama jūsų „Netflix“ paskyra. Žinutėse raginama paspausti nuorodą. Tikslas – išvilioti asmens duomenis, e. bankininkystės prisijungimus. Tokias žinutes galite atskirti iš gramatinių klaidų, kurių jose apstu“, – sakė policijos pareigūnas.

Pasak jo, žmonės dažnai nukenčia, nes skuba ir neįsigilina į gautą turinį. Todėl pirmiausia jis ragina žmones, gavusius panašaus pobūdžio žinutę ar elektroninį laišką, nepriimti skubotų sprendimų – gerai pagalvoti, ar tą dieną tikrai kur nors važiavote, ar užsisakėte prekių internetu ir panašiai. Svarbiausia – neskubėti spausti nuorodos. 

Mokomieji renginiai, padedantys skaitmeninėje erdvėje elgtis saugiau

Diskusijos metu visi trys pašnekovai sutiko, kad norint sumažinti sukčiavimų skaičių, svarbu informuoti ir šviesti gyventojus. Nors dažniausiai į sukčių pinkles pakliūva senjorai, tačiau saugaus elgesio skaitmeninėje erdvėje taisykles svarbu žinoti įvairaus amžiaus žmonėms.

Iki balandžio vidurio visų savivaldybių gyventojai kviečiami į projekto „Prisijungusi Lietuva“ nemokamus mokymus ir dirbtuves apie tai, kaip saugiai naudotis viešosiomis e. paslaugomis ir bendrai – kaip saugiau naršyti internete, atpažinti sukčių pinkles, apsaugoti save skaitmeninėje erdvėje. 

Užsiregistruoti į dirbtuves ir mokymus galima svetainėje www.prisijungusi.lt žemėlapyje pasirinkus savo gyvenamąją vietovę. Visą Saugesnio interneto savaitės metu vykusį pokalbį su „Sodros“, Lietuvos pašto ir Lietuvos policijos atstovais apie tai, kaip apsisaugoti nuo apgaulių kibernetinėje erdvėje, kviečiame žiūrėti projekto „Prisijungusi Lietuva“ kanale. (aktyvi nuoroda)

***

Projektą „Prisijungusi Lietuva: skaitmeninių įgūdžių tobulinimas“ įgyvendina Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūra kartu su partneriais asociacija „Langas į ateitį“ ir nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Daugiau informacijos: Vilmas Venckutonytė, asociacija „Langas į ateitį“, 068255507, vilma@langasiateiti.lt