Kaimo turizmo atstovai: lietuvius poilsiautojus išsivilioja lenkai

Palangos tiltas, 2022-09-30
Peržiūrėta
1254
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Delfi.lt nuotr.
Delfi.lt nuotr.

Lietuvoje vidiniu turizmu užsiimantys verslininkai atviri – dėl lietuvių turistų pralaimi konkurenciją lenkams ir kitiems pigesniems kraštams, o tiek investuoti, kad galėtume su jais varžytis, paprasčiausiai negalime.

Dingo dalis turistų

„Lietuvoje nebėra rusų ir baltarusių ir tą labai pajutome, trūksta klientų, nors kainas viešbučiai kurortuose dar išlaiko.

Matau ir naują tendenciją – į Birštoną, Druskininkus lietuviai atvažiuoja dienai, bet nebenakvoja. Rusai atvažiuodavo 3-4 savaitėms ir leisdavo sau daug. Jie buvo mokūs ir, pavyzdžiui, masažuotojui galėjo lengva ranka papildomai sumokėti 30 eurų. Latvių nebuvo daug, lenkai dar šiek tiek važiuoja į Druskininkus, tačiau Varšuvoje įsisuka didžiausias Europoje vandens parkas, galintis priimti 15 tūkst. žmonių ir jis tikrai atims poilsiautojus iš mūsų“, – dėlioja Vidas Silvestravičius, kaimo turizmo sodybos „Medžiotojų sostinė“ savininkas ir spėja, kad Druskininkų vandens parkui kuo toliau, tuo ši konkurencija patiks mažiau.

Linas Žabaliūnas, vadovaujantis Birštono kempingui, sako, kad elektroninės rezervavimo sistemos pakeitė vartotojų elgseną. Vietos užsakomos prieš savaitę, kai jau būna aišku, kokių orų tikėtis savaitgaliui.

Jei anksčiau turistai, keliaujantys grupėmis, prieš dešimt savaičių sumokėdavo juos priimančiai pusei Lietuvoje, tai dabar žmogus kelionę užsisako geriausiu atveju likus mėnesiui ar pusantro. Planuoti verslą nebeįmanoma.

„Atvykstamojo turizmo sektorius nukentėjo dėl karo. Žmonės išsigando ir tik vasaros pabaigoje pradėjo domėtis spalio mėnesio kelionėmis, nors normaliai sprendimas keliauti spalį būtų priimtas per Kalėdas“, – dėsto L. Žabaliūnas ir sako, kad, pavyzdžiui, kempingų Baltijos ir Lenkijos keliautojai negali užpildyti, nes nėra tradicijų. Lyginant su 2019 m. turistų bus priimta 60 proc. mažiau.

Negalim lygintis kainomis

V. Silvestravičiaus duomenimis, Lenkijoje vandens parke diena suaugusiam žmogui kainuoja apie 35 eurus. Druskininkuose panašios paslaugos 50.

Verslininkas juokauja, kad už komfortišką nakvynę Varšuvos centre mokėjo 45 eurus. Tiek pat kainuoja nakvynė jo sodyboje „Medžiotojų sostinė“ Kėdainių raj. Punionių kaime.

„Kalbant realiai, mes negalime pasiūlyti normalaus poilsio. Siūlome pašaudyti, tačiau kiek žmogus šaudys – valandą?

Artimiausia kavinė už 15 km. Neįsivaizduoju, kiek reikia investuoti sodyboje, kad galėčiau užimti šeimą savaitę ir suteikti jai pramogas. Bobslėjaus trąsos nepastatysiu. Lenkai kaip turkai toliau trauks Lietuvos turistus.

Žinoma, pas mus keliautojai nedings, tačiau konkurencija didės“, – prognozuoja V. Silvestravičius ir sako, kad nors nakvynė kainavo panašiai kaip pas mus, tačiau dalį sąnaudų lenkams subsidijuoja valstybė. Lietuviai mažinti kainų neturi kur. Be to, saulėtų savaitgalių vasarą tik keletas. Jei paskambinsi rugsėjį, sodybos jau bus beveik tuščios. Per keletą mėnesių turi uždirbti visiems metams. Patenkame į užburtą ratą.

L. Žabaliūnas ne taip drastiškai vertina kainų skirtumą. Mūsų tikslas vokiečiai, olandai, belgai ir jei jie pasiekia mūsų kraštus, tai brangesnės paslaugos jų nesustabdo. Jie puikiai supranta, kad kainos regionuose skiriasi.

Tačiau lietuviai lygina mus ir Lenkiją bei važiuoja į ten. Tačiau tai nėra skausminga, nes lietuviai nėra su nameliais ant ratų keliaujanti tauta, skirtingai nuo vokiečių. Visgi, didžiausia bėda, kad nėra didžiulių organizuotų kempingų konvojų, kurie yra mūsų verslo pagrindas. Šiemet atvyko tik viena ar dvi grupės, kiti prasidėjus karui atšaukė rezervacijas.

„Taip susiklostė, kad mūsų savikaina labai aukšta, o klientai jau turi galimybę pigiau keliauti Europoje.

Emigrantai, kurie grįžta kartą per metus savaitei, neišlaikys brangios Palangos ir kaimo turizmo sodybų. Pas mus dar vyksta vartojimo šventė, nors JAV, Vokietija signalizuoja apie krizę“, – konstatuoja V. Silvestravičius ir prisipažįsta, kad jį patį gelbsti šaudykla, nes tai nenuvalkiota ir sunkiau prieinama pramoga.

Šiandien jo sodyboje uždarbį iš vieno savaitgalio tenka skirti sumokėti už elektrą ir kas bus toliau neaišku.

L. Žabaliūnas sako, kad energetinių išteklių brangimą pajuto, tačiau jie dirba tik šiltuoju metų laiku. Žiemą kempingas neveikia ir pastatai konservuojami. Todėl sąnaudos nebus ypatingai didelės. Tačiau nežinia kiek teks mokėti pavasarį.

Pasikeitė įpročiai

Kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė juokauja, kad džiugina tai, jog lietuviai dar išsaugojo paprotį bent kartą per metus išvažiuoti į Palangą ir kartą per metus plaukti baidarėmis.

Tačiau jei anksčiau plaukimas būdavo užsakomas su pirtimi, maitinimu ir nakvyne, tai dabar labai daug užsakymų kai žmonės ryte atvažiuoja, praplaukia ir išvažiuoja. Nakvynė, maistas, pirtis nebeužsakomi. Tai savininkai reiškia prarastas dideles pajamas, nes, jei imamas visas kompleksas su nakvyne, tai iš apgyvendinimo uždirbama 30 proc., maitinimo 60 proc. o paslaugos tik 10-20 proc.

Šiemet suklestėjo renginiai – tiek asmeninės šventės, tiek įmonių renginiai ir stovyklos. Žmonės tarsi skuba pasivyti tai, kas praleista bet užsakymų rudeniui praktiškai nėra.

„Matome, kad žmonės taupo. Jei anksčiau atvažiavę į sodybą jie užsakydavo daugybę kitų paslaugų: plaukdavo baidarėmis, nuomodavosi inventorių, valgydavo.

Dabar atvažiuoja su maisto pilnais prekybos centrų maišais ir papildomų paslaugų nereikia. Tas pats su renginiais – vengia papildomų paslaugų“, – sako A. Vaitkuvienė.

Toks poilsiautojų elgesys sodybų savininkams muša per kišenę, nors, lyginant su pernai metais, kainos kilo 10-20 proc.

Mažiausiai brango objektai, įsikūrę turistiniuose regionuose ar netoli didžiųjų miestų, kur dešimtadaliu kainas didino jau pernai. Labiausiai brango objektai Dzūkijoje, kur suklestėjus Merkinei žmonių trauką pajuto visas regionas. Kainos nekilo ten, kur nėra paklausos.

DELFI

Jūsų komentaras:

Idomu vienas dalykas 2022-10-05 08:02 ([email protected] / IP: 162.158.222.211)
Klientu aptarnavimas pas mus,isvis tragiskas. I palanga vaziuoja zomens,pasitusinti '' Basankei". I sventaja varo del kainu, nes pigu. Kas pajegia varo i Nida. O kam nusibodo varo i Lenkus. Be to kainos musu verslininku prasomos ir serviso lygis neatitinka net Europos standartu.

Taip pat skaitykite

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus liepos 5 d. 17 val. Palangos kurorto muziejuje atidaro keliaujančią parodą „Menininkų atostogos tarpukariu: kurortai, kopų deivės ir kaimo malonumai“. 


Penktadienį, rugpjūčio 4 d., Palanga, Birutės parko Skautų slėnyje, svetingai priėmė lietuvius iš viso pasaulio.


Lietuvoje vidiniu turizmu užsiimantys verslininkai atviri – dėl lietuvių turistų pralaimi konkurenciją lenkams ir kitiems pigesniems kraštams, o tiek investuoti, kad galėtume su jais varžytis, paprasčiausiai negalime.


Pasaulinė turizmo diena – puiki proga kiek atsikvėpti nuo įtemptų darbų bei įvertinti pasiektus rezultatus. O pasidžiaugti išties turime kuo – jūsų dėka Palangos kurorto vardas kasmet vis garsiau skamba už šalies ribų, o Lietuvos bei užsienio svečiai vis dažniau renkasi Palangą savo kokybiškam ir turiningam poilsiui. 



Rugsėjo 27-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė turizmo diena. Šių metų Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos paskelbta Pasaulinės turizmo dienos tema – „Turizmas – pokyčių ir augimo veiksnys“.


Pandemija pakeitė gyventojų įpročius ir pasirinkimus, pastebi Kaimo turizmo sodybų atstovai. Vestuvėse žmonių skaičius ėmė mažėti, o įprasti apsistojimai neapsiriboja vien savaitgaliu. „Kaimo turizmo sezonas prasidėjo labai anksti, vos tik paskelbus karantiną. Žmonės pradėjo bėgti iš butų ir ieškoti sodybų, kad ten galėtų leisti laiką, nes darbas vyko iš namų...


Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje švenčiama pasaulinė turizmo darbuotojų diena. Ši diena ypač ypatinga Palangos Turizmo Informacijos centrui, kuris šią savaitę švenčia centro įkūrimo dvidešimtemtį. Palangos TIC direktorė Rasa Kmitienė dėkojo visiems atvykusiems į šventę ir visiems linkėjo kantrybės, ištvermės ir sugebėjimo nuspėti turistų...


Palangoje praėjusį savaitgalį viešėjo miesto-partnerio Bergeno Riugeno saloje (Vokietija) savivaldybės atstovai: Bergeno miesto merė Andrea Kioster, Bergeno miesto prezidentas Eike Bunge, Europos Tarybos pirmininkas Bergene Matthias Ewert, Bergeno Savivaldybės specialistė ryšiams su užsieniu Monika Krahl bei kiti Savivaldybės atstovai.


Rusijos ir Baltarusijos turizmo verslo atstovai viešėjo Palangoje

„Palangos tilto” informacija, 2013 05 06 | Rubrika: Miestas

Paskutinėmis balandžio ir pirmosiomis gegužės dienomis Palangos turizmo informacijos centro (TIC) kvietimu Lietuvoje viešėjo turistinių turų operatoriai iš Maskvos, Kaliningrado, Smolensko ir Minsko. Svečiai buvo supažindinti su Vilniaus, Kauno, Trakų, Nidos, Druskininkų ir, žinoma, mūsų miesto turizmo infrastruktūra bei naujovėmis. Kaip sakė Palangos TIC direktorė Alla...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius