Kelių apsauga stiprės: patvirtintas „STOP kelių gadinimui“ planas

Kelio danga, kuri turėtų tarnauti 15–20 metų, dėl nuolat ja važiuojančių perkrautų krovininių transporto priemonių gali susidėvėti vos per kelerius metus. Tai – ne tik infrastruktūros problema, bet ir papildoma našta valstybei, sąžiningai dirbantiems vežėjams bei visiems eismo dalyviams. Siekiant šią problemą spręsti iš esmės, susisiekimo ministras Juras Taminskas pristatė ir pasirašė iniciatyvos „STOP kelių gadinimui“ 2026–2028 m. veiksmų planą. 

„STOP kelių gadinimui“ iniciatyvos veiksmų plane numatyta stiprinti kontrolę, plėsti svėrimo infrastruktūrą, peržiūrėti teisinį reguliavimą ir aiškiau paskirstyti atsakomybę visoje vežimo grandinėje – nuo vairuotojo iki krovinio siuntėjo, užsakovo ar gavėjo. Veiksmų planas parengtas po kovo mėnesį pasirašyto memorandumo, prie kurio prisijungė daugiau kaip 20 valstybės institucijų, savivaldos ir verslo organizacijų. 

„Šis planas – didelio ir intensyvaus bendro darbo rezultatas. Dabar pereiname nuo susitarimų prie realių darbų Lietuvos keliuose: įrengsime 18 automatinių svarstyklių, papildomai priimsime 20 kontrolierių, stiprinsime kontrolę ir sieksime, kad geros būklės valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga dalis didėtų iki 61 proc. Svarbiausia – sprendžiame ne pasekmes, o priežastis. Tik taip galime užtikrinti, kad Lietuvos keliai būtų geresnės kokybės, saugesni ir naudojami atsakingai“, – teigia susisiekimo ministras J. Taminskas.

Kontrolės šiandien nepakanka

Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Vien magistralėmis A1, A2 ir A5 per parą pravažiuoja apie 18 tūkst.  vilkikų, o 2024 m. duomenimis, apie ketvirtadalis jų viršijo leistiną svorį – kai kurie net dvigubai.

Veiksmų plane numatyta, kad per artimiausius trejus metus pagrindiniuose šalies keliuose planuojama įrengti 18 automatinių svarstyklių. Taip pat numatoma papildomai priimti 20 LTSA pareigūnų, atnaujinti mobilią kontrolės techniką, įsigyti nešiojamųjų svarstyklių, modernizuoti tachografų tikrinimo įrangą ir automatizuoti duomenų perdavimą bei baudų skyrimą.

Atsakomybė – ne tik vairuotojui

Viena svarbiausių veiksmų plano krypčių – teisinio reguliavimo peržiūra. Šiuo metu atsakomybė dažniausiai tenka vairuotojui, nors sprendimai dėl krovinio svorio ir maršruto neretai priimami platesnėje vežimo grandinėje – dalyvaujant siuntėjams, užsakovams ar krovinio gavėjams.

Plane numatyta peržiūrėti Kelių transporto kodeksą ir Administracinių nusižengimų kodeksą, įvertinti baudų už viršsvorį dydžius ir ieškoti sprendimų, kad atsakomybė būtų aiškiau paskirstyta visiems vežimo grandinės dalyviams. Taip pat bus stiprinamas užsienio vežėjų atsakomybės mechanizmas ir kontrolė kertant valstybės sieną, numatoma suteikti daugiau įgaliojimų kontrolę vykdančioms institucijoms. Tarp svarstomų pokyčių – savivaldybių pareigūnų galimybė stabdyti krovininį transportą, šiuos sprendimus derinant su savivaldybėmis.

Ne tik baudos, bet ir prevencija

Veiksmų plane numatyta identifikuoti labiausiai sunkiasvorio transporto apkrautus valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ruožus, juos nuolat stebėti ir saugoti. Taip pat bus renkama ir analizuojama informacija apie kelių pažeidimus, kad kontrolė būtų nukreipiama ten, kur rizika didžiausia.

Susisiekimo ministerija akcentuoja ir komunikacijos kampanijos „STOP kelių gadinimui“ svarbą, reguliarius susitikimus su vežėjais, statybų, medienos ir žemės ūkio sektoriais, didesnį dėmesį atsakingam kelių naudojimui.

Ilgalaikėje perspektyvoje bus analizuojamos galimybės skatinti intermodalinius vežimus geležinkeliais ir vidaus vandenų transportu, taip pat vertinama kitų šalių geroji praktika.

Iki 2028 m. – mažiau sunkių pažeidimų ir geresnė kelių būklė

„STOP kelių gadinimui“ iniciatyvos veiksmų plane keliami konkretūs tikslai: iki 2028 m. ne mažiau kaip 30 proc. sumažinti sunkiausių viršsvorio pažeidimų – kai daugiau kaip 8 t viršijama bendroji masė arba daugiau kaip 4 t ašies apkrova – skaičių, palyginti su 2025 m. Taip pat siekiama padidinti geros būklės valstybinės reikšmės kelių su asfalto danga dalį iki 61 proc. ir sustiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sukuriant sklandų keitimosi informacija mechanizmą tarp kontrolę vykdančių institucijų.