Kiek dar verslininkai atrakcionams vietą mieste rinksis patys?

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2012-06-28
Kiek dar verslininkai atrakcionams vietą mieste rinksis patys?

Pernai visą vasarą užtrukusios karštos batalijos su J.Basanavičiaus gatvėje atrakcionų parką įkūrusiais olandais tęsiasi ir šiemet.

Tiesa, patyrę koncentruotą beveik visų verslą kontroliuojančių šalies institucijų spaudimą, šiemet olandų verslininkai jėga brautis į pamėgtą vietą nesiryžo. Kalbama, kad jie su savo taboru iškeliavo į Latviją, tad neliks nuskriausti. Šioje kovoje su olandais labiausiai nukentėjusi liko Kauno kunigų seminarija, kuri neteko dosnių nuomininkų, žadėjusių net atstatyti čia sudegusį pastatą.

Gal iš tiesų dabar, kai patiems teks mokėti mokesčius už žemę, be nuomos pajamų likę dvasininkai imsis statybų, o jei tam neturės pakankamai lėšų, gal parduos tiems, kurie J.Basanavičiaus gatvėje esančią dykvietę papuoš puošniu restoranu ir viešbučiu.

Ši perspektyva tampa svarbi ir kalbant apie naują Palangos savivaldybės bėdą – olandų pramintu taku žygiuojančią vilniečio Vytauto Murausko įmonę „Korida“, kurios atrakcionai ir pripučiamos baidyklės užgriozdino žemės sklypą šalia kurorto švenčiausios vietos – atstatomo kurhauzo ir Vasaros koncertų estrados.

Tiesa pasakius, bėda yra sena ir tęsiasi jau 9 metus. Tiek laiko per vasaras čia vykęs balaganas Palangos valdžiai iki šiol nebadė akių. Tie ankstesnės veiklos metai V.Murauskui ir sklypo savininkui, abejotinos prabos verslininkui palangiškiui Jonui Valužiui tapo savotišku koziriu: girdi, kodėl tiek metų sklype užveisti atrakcionai niekam neužkliuvo, o dabar jie miesto valdžiai ėmė trukdyti? Jau atsirado „žinovų“, teigiančių, kad anksčiau valdžia iš sklypo savininko kažką gaudavo, o šiemet jam nebedavus, iš savivaldybės pusės prasidėjo teroras.

Tiesa yra daug paprastesnė. Olandai į kunigų sklypą buvo neįleisti todėl, kad rekreacinės paskirties sklype vertėsi komercija. Kaip po to savivaldybė galėjo užmerkti akis į tai, kas vyksta J.Valužio sklype? Jis taip pat yra rekreacinės paskirties, nes čia, pagal registro dokumentus, tebestovi nemažas poilsio paskirties pastatas – 19 amžiaus pradžioje statyta pirmoji Palangos medinė vila „Ursus“. Valstybei jos nepavyko išsaugoti vien todėl, kad prieš 10 metų savivaldybės klerkai neprisiruošė šios vilos įtraukti kultūros paveldo objekto sąrašą. Tai buvo galima padaryti tik komisijai nustačius jos istorinę vertę, kuri ir be formalios apžiūros buvo akivaizdi.

Kol komisija ruošėsi susirinkti, pastatą nusipirkęs J.Valužis buvo greitesnis. Ėmė jis tą istorinę vilą ir nugriovė. Iš pradžių ardė po truputį, pasislėpęs, visiems aiškindamas, kad senas pastatas griūna savaime. O kai vila liko be stogo, tada jau atsiraitojo rankoves nieko nesibaimindamas. Juk pagal dokumentus, medinė kiužena visiškai neturėjo paveldosauginės vertės.

Nežinia, ar J.Valužis jau tada buvo sugalvojęs verslo planą atsiradusią didelę dykvietę miesto centre nuomoti atrakcionams. Juk pelningas biznis garantuotas: už apvalią sumelę nuomoji žemę, valstybei už ją mokėdamas tik menką pajamų dalį ir jokių rūpesčių. Vienintelė J.Valužio investicija į sklypą – metalinė tvora, kurią kartas nuo karto reikia padažyti ir žolės šienavimas.

Galima ginčytis, ar savivaldybės (įdomu, kodėl ne Nacionalinės žemės tarnybos) reikalavimas naudoti žemės sklypą pagal nurodytą paskirtį tėra biurokratinis priekabiavimas prie vaikams pramogas teikiančių verslininkų? Juk jei miesto centre esantį sklypą J.Valužis apsodintų bulvėmis, matyt, visi suprastume, kad tai galima daryti tik žemės ūkio paskirties žemėje. Jei laikomės teisės aktų nustatytos žemės naudojimo tvarkos, laikykimės jos be išlygų.

Tačiau didžiausia tokių vasaros atrakcionų pramogas teikiančių verslininkų daroma žala kurortui yra tai, kad šios amžinos dykvietės plyti matomiausiose Palangos vietose. Leisk J.Valužiui ir toliau čia vežti atrakcionus, šalia atstatyto kurhauzo, netolimoje ateityje pastatytos naujos modernios Vasaros koncertų estrados aptvertoje dykvietėje žolė bujos dar 10 metų.

Iš miesto centro pradėjusi guiti ne pirmos jaunystės pramoginius įrenginius Palangos valdžia susilaukė kaltinimų, kad stingant pramogų, kurorte draudžiami atrakcionai. Tačiau ar kaltintojai susimąstė, kodėl atrakcionai braunasi, kur nori verslininkai, bet ne ten, kur atrakcionų veiklą yra numačiusi miesto šeimininkė – savivaldybė? Duok verslininkams valią, jie savo atrakcionus ir ant jūros tilto pastatys, nes ten nuolat daug žmonių.

Kai apžvalgos rato savininkei buvo pasiūlyta savo įrenginį pastatyti Gedimino gatvėje šalia Meilės alėjos vos už 200 metrų nuo buvusios vietos, vokietė susiraukė. Girdi, naujoje vietoje nežinomi žmonių srautai ir ji gali negauti tokių pajamų, kokių tikisi.

Visi šie į Palangos centrą, arčiau poilsiautojų srautų besibraunantys atrakcionų verslininkai didelį atrakcionų parką galėtų įkurti savivaldybės tarybos numatytoje vietoje prie Birutės parko esančiame žiemos stadione. Visame pasaulyje tokie parkai yra atokiuose kurortų pakraščiuose, bet ne miestų centruose. Tačiau juose – minios žmonių.

Ateikite į Palangą, statykite atrakcionus ten, kur priimtina miesto šeimininkams ir patys sukurkite savo lankytojų srautus. Kodėl antrus metus neatsiranda norinčiųjų? 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė Lietuvos mokyklų 2020-ųjų metų reitingą. Šiemet „Reitingai“ vertinime gimnazijos buvo išskirtos į dvi grupes: organizuojančias mokinių atrankas ir neorganizuojančias. Pastarųjų grupėje Palangos senoji gimnazija užėmė 44 vietą iš 356 vertintų gimnazijų. Senoji gimnazija pakilo 8 opozicijomis palyginus su 2019 metais.


Palangoje, pėsčiųjų pamėgtoje J. Basanavičiaus gatvėje, planuojama atstatyti mineralinio vandens biuvetę – tokius ketinimus kurorto vadovams, Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkams bei pavaduotojams, taip pat – atsakingiems Savivaldybės administracijos specialistams pristatė verslininkai, šios idėjos autoriai.


„Pajutau, jog esu toje vietoje, kur man ir dera būti“, – apie pasirinkimą dirbti mokytoja kalbėjo V. Jurgučio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Eglė Survilaitė. Tai – pirmoji pedagoginė jaunos mokytojos patirtis, kuri, kaip ji pati sakė, ją džiugina ir kasdien skatina tobulėti. Su ja kalbėjomės apie viską. Darbšti, kruopšti, neseniai tik...


Vasarai pasibaigus, respublikiniuose laikraščiuose, radijo bei televizijos programose vis daugiau reportažų ir straipsnių skiriama artėjančiam šildymo sezonui ir problemoms, su kuriomis susiduria kitų miestų šilumos ūkiai. Tik Palangoje – visiška tyla ir ramybė. 


Artėjant euro įvedimui „Palangos tiltas“ pasidomėjo, kaip kurorto verslininkai ruošiasi šiai permainai: kokios nuotaikos dėl euro įvedimo? Kaip tam ruošiasi kavinės, restoranai, viešbučiai? Kaip keitėsi kainos? Ar verslininkai jas kėlė? Kiek kainuos kasos aparatų pertvarkymas? Kokias klientų nuotaikas verslininkai jaučia?


Antradienį į salę Savivaldybės administracijos pastate rinkosi verslininkai, kurie buvo pateikę paraiškas antrajam šių metų konkursui-loterijai dėl galimybės pirmumo teise įgyti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas tam numatytose viešosiose vietose Šventojoje. Tie, kuriems tikrąją to žodžio prasme, sėkmė nusišypsojo, džiaugėsi, kam sėkmė palanki nebuvo...


Kovo 3-iąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padėjo galutinį tašką byloje, kurioje liūdnai pagarsėjusi UAB „Leander Lietuva“ skundė Palangos miesto savivaldybę, neišdavusią leidimo jų veiklai. Aukščiausios instancijos teismas paliko galioti rugsėjo 24-ąją Klaipėdos apygardos administracinis teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, jog kurorto...


Kiek dar verslininkai atrakcionams vietą mieste rinksis patys?

Alvydas ZIABKUS, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas, 2012 06 28 | Rubrika: Savaitės komentaras

Pernai visą vasarą užtrukusios karštos batalijos su J.Basanavičiaus gatvėje atrakcionų parką įkūrusiais olandais tęsiasi ir šiemet. Tiesa, patyrę koncentruotą beveik visų verslą kontroliuojančių šalies institucijų spaudimą, šiemet olandų verslininkai jėga brautis į pamėgtą vietą nesiryžo. Kalbama, kad jie su savo taboru iškeliavo į Latviją, tad neliks...


Kur geriausia atostogauti:  Maljorkoje, Rūgpienių kaime, Bodrume ar vis tik mūsų Palangoje? Atsakymas birželio pradžioje aiškus: Lietuvos pajūryje. Saulei nešykštint spindulių, tautiečiai jau dvi savaites traukia į Palangą. Vieni, su šeimomis, abiturientai, nedideli mokyklinukai, įsimylėjėliai, prie J. Basanavičiaus gatvės pradžios kartkartėmis sustoja turistiniai autobusai. Kurorto...


Smulkieji verslininkai vėl liko apgauti

Šarūnas VAITKUS, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2010 04 10 | Rubrika: Miestas

Prekybos ir paslaugų teikimo vietomis prekiaujanti Savivaldybė apgaudinėja net po keliasdešimt tūkstančių litų miesto biudžetui negailinčius verslininkus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas