Klaipėdoje statomos B. Kutavičiaus operos „Lokys“ kūrėjai pasakos apie žmoguje užgimstantį žvėrį

Palangos tiltas, 2022-06-20
Peržiūrėta
857
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Martynas Staškus. KVMT nuotr.
Martynas Staškus. KVMT nuotr.

Naujojo, 36-ojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) sezono pradžioje spalio mėnesį žiūrovai išvys sceniniam gyvenimui atgimstančią Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operą „Lokys“, skirtą 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. Naujojo pastatymo kūrėjai ketina publikai papasakoti, kaip žmoguje užgimsta žvėris, suteikdami daug peno interpretacijoms, net aliuzijoms į šiandienos aktualijas.

„Lokys“ (2000) – trečioji B. Kutavičiaus opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris“, intriguojantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia. Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą“ – Žemaitijos gūdumą, kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša grafaitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą. XIX a. Žemaitija P. Mérimée kūrinyje vaizduojama kaip egzotiškas kraštas, civilizacijos paribys, pagoniškų burtų ir magijos persmelktas pasaulis. Kompozitorius yra prisipažinęs, kad pats niekuomet nebūtų pasirinkęs šio Lietuvą kaip „barbarų kraštą“ interpretuojančio siužeto, tačiau nuo seno svajojęs parašyti tradicinę operą – tokią, kokios buvo rašomos XIX a. Šią galimybę ir suteikė A. M. Sluckaitės perdirbtas P. Mérimée siužetas, supynęs tradicines operos temas – meilę, mirtį ir likimą. Opera buvo sukurta ir pastatyta 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje ji rodyta iki 2007-ųjų. Naujasis operos „Lokys“ pastatymas KVMT scenoje skiriamas 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms. 

Pirmąja KVMT sezono premjerą rengia muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, dirbęs ir pirmąkart statant operą LNOBT bei rengiant operos įrašą kompaktinei plokštelei, režisierius Gintaras Varnas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis. 

Režisierius taip pristato naujojo operos pastatymo sumanymą: „Centrine siužeto ašimi čia tampa lokys – žmogus-žvėris, o ne veiksmo vieta. Esminė idėja: kiek žmoguje gali būti žvėries ir kiek jis pajėgus išlikti žmogumi...“

Operos premjeriniai spektakliai žiūrovams bus parodyti spalio 7, 8 ir 22 d. Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Juose vaidmenis atliks ryškiausi KVMT ir kviestiniai solistai, dalyvaus KVMT choras ir orkestras. 

B. Kutavičiaus operos „Lokys“ premjera KVMT tęsia tradiciją rengti dvi naujai statomų spektaklių versijas – pilną ir sutrumpintą (edukacinę). Pastaroji bus skirta įvairioms miesto erdvėms, edukacinėms veikloms regiono mokyklose, bendruomenėse, filmuota medžiaga – nuotolinėms edukacijoms. Teatras ne tik atgaivins vertingą nacionalinį veikalą, jau įrašytą į Lietuvos muzikos aukso fondą, bet ir stengsis kuo aktyviau plėsti jo auditoriją, įtraukiant bendruomenes, socialinius partnerius. 

Klaipėdietiškosios „Lokio“ premjeros muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus – LNOBT dirigentas, Lietuvos Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninių orkestrų vadovas, LMTA lektorius, tarptautinių konkursų laureatas. Per beveik tris dešimtmečius trunkančią kūrybinę veiklą LNOBT M. Staškus dirigavo daugiau kaip 40 operų ir baletų spektaklių, taip pat parengė keleto nacionalinių veikalų – Broniaus Kutavičiaus operų „Lokys“ (taip pat ir šios operos įrašą CD, 2002 m. išleistą kompanijos „Ondine“) ir „Ugnis ir tikėjimas“, Mindaugo Urbaičio baleto „Acid City“ – pasaulines premjeras.

Operos režisūrinę koncepciją kuriantis režisierius Gintaras Varnas laikomas vienu pagrindinių nepriklausomos Lietuvos teatro režisierių, daug prisidėjęs prie naujų Vakarų Europos teatro tendencijų žinomumo ir puoselėjimo Lietuvoje. G. Varnas pastatė apie pusšimtį spektaklių, dalyvavo daugybėje Lietuvos ir užsienio teatro festivalių bei įvairių kultūrinių ir socialinių projektų. Jam skirtas ne vienas svarbus Lietuvos teatro apdovanojimas: penkis kartus – „Auksinis scenos kryžius“, 2006-aisiais Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004–2007 m. G. Varnas vadovavo Kauno valstybiniam dramos teatrui, o 2007 m. įkūrė nepriklausomą teatrą „Utopia“. Nuo 2005-ųjų derina režisieriaus darbą su dėstymu LMTA. G. Varno kūrybinėje biografijoje svarbią vietą užima operų pastatymai, tarp jų R. Strausso „Salomė“ (Latvijos nacionalinė opera, 1999), P. Čaikovskio „Pikų dama“ (LNOBT, 2001), G. Verdi „Don Karlas“ (Latvijos nacionalinė opera, 2000), „Kaukių balius“ (Latvijos nacionalinė opera, 2002), „Rigoletas“ (LNOBT, 2003); C. Monteverdi „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ bei „Nedėkingųjų šokis“ (Vilniaus teatras „Lėlė“, 2008), Ch. Gounod „Faustas“ (Slovakijos nacionalinis teatras, 2010), O. Narbutaitės „Kornetas“ (2014), A. Vivaldi „Juditos triumfas prieš Holoferno barbarus“ (Vilniaus baroko teatras, 2015). 

 

KVMT inf.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Naujojo, 36-ojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) sezono pradžioje spalio mėnesį žiūrovai išvys sceniniam gyvenimui atgimstančią Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operą „Lokys“, skirtą 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms.


Gegužės 31 d., 18 val. Trakuose vyks interaktyvaus ir spalvingo Klimato muziejus atidarymo šventė.


Šeštadienį, gegužės 7 dieną, Palangos Koncertų salėje Ukrainos Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro baleto artistai ir orkestras surengė jaudinantį ir širdį veriantį pasirodymą.


Netrukus Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje karaliaus jaunieji palangiškiai ir jų šeimos nariai – gegužės 29 d. 12 val. į nuotaikingą popietę kviečia knygų vaikams autorė Daiva Molytė-Lukauskienė.


Gegužės 15 d. Antano Mončio namuose-muziejuje ir jo prieigose atidarytos dvi fotografijų parodos: „Antanas Liutkus (1906-1970). Antanas Mončys Prancūzijoje“ ir „Antanas Liutkus (1906–1970). Palanga (1937–1938)“ , susietos dviejų žinomų asmenybių vardais bei draugyste, užsimezgusia ir puoselėta Antano Liutkaus šeimos namuose Pietų Prancūzijoje, į...


Antradienį, birželio 16 d., Savivaldybėje lankėsi ir su miesto meru Šarūnu Vaitkumi susitiko Lietuvos operos ir baleto teatro operos solistas Vytautas Kurnickas bei dainininkė Gražina Skinderytė-Kurnickienė.


Palangoje statomos elektromobilių įkrovimo stotelės

"Palangos tilto" redakcija, 2019 12 03 | Rubrika: Miestas

Palangoje yra statomos elektromobilių greito įkrovimo stotelės. Netrukus jos bus sumontuotos naujai rekonstruojamoje S. Dariaus ir S. Girėno gatvės atkarpoje prie Sporto centro ir Šventojoje naujai statomoje miesto aikštėje. Vėliau ir kitose kurorto vietose.


Kaip atrodė vikingų laikų Palanga? Ar galima šį kurortą vadinti kuršių miestu? Kuo domėjosi, kuo vertėsi ir kokią kultūrą propagavo žmonės, gyvenę Palangoje XII amžiuje, – apie tai bus pasakojama jau šio šeštadienio istorinėje dokumentikos laidoje „Brydės“ per BTV televiziją.


Palangiškiams pasakos apie onkologines ligas

"Palangos tilto" informacija, 2019 02 03 | Rubrika: Sveikata

Pagalbos onkologiniams ligoniams Asociacijos (POLA) direktorius Virginijus Šaulys vasario 9 d. lankysis Palangoje ir pasakos apie vėžinius susirgimus. Jis keliauja per Lietuvą, skaitydamas paskaitų ciklą „Ir sveikam, ir kovojančiam su liga“.


Antradienio popietę Kurhauze klegėjo mažiausieji palangiškiai – meno kūrėjai. Čia iškilmingoje ir šventiškoje aplinkoje apdovanoti jau aštuntą kartą Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Kurorto verslo skyriaus iniciatyva, tautodailininkės Jolantos Liutikienės sumanymu surengto konkurso-parodos „Su gintarinėm Šv. Kalėdom...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius