Klaipėdos ir Gdansko teatrų draugystė: „Lokys“ atidarė Baltijos operos festivalį

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, su Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“, atidarė tarptautinį Baltijos Operos festivalį Gdanske, pristatydamas vieną ryškiausių savo repertuaro spektaklių tarptautinei publikai. Šios gastrolės tapo ypatinga patirtimi – įkvepiančiu susitikimu su užsienio žiūrovais bei partneriais ir dar viena gražia ilgametės Klaipėdos ir Gdansko teatrų draugystės tąsa. 

2025 m. Klaipėdoje Gdansko Baltijos operos trupė pristatė Karolio Szymanowskio operą „Karalius Rodžeris“, vieną svarbiausių XX a. lenkų sceninių veikalų, kuris tapo pirmuoju svečių pasirodymu naujai pastatytame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. 

Daugybė sąlyčio taškų

Dirigentas Martynas Staškus teigia, kad gastrolės su Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“ Gdanske jam lyg simbolinis sugrįžimas. „Tai mano antrosios gastrolės su opera „Lokys“ Lenkijoje, tad juokaudamas sakau, kad „Lokys“ sugrįžta, ypač kai antro veiksmo pradžioje suskamba Broniaus Kutavičiaus naudojamas lenkiškas polonezas. Tai lyg grįžimas namo, į savo kraštą“, – sako jis.

Pasak dirigento, šis sugrįžimo motyvas turi ir platesnį kultūrinį istorinį pagrindą: „Anuomet Lietuva ir Lenkija turėjo bendrų sąlyčio taškų. Tuo labiau, kad pačiame siužete minimas ir Karaliaučius, ir Kantas, ir Kanto kapas, ir Mažoji Lietuva, kuri tikrai nėra nutolusi nuo Gdansko.“

M. Staškus pabrėžia, kad Mažosios Lietuvos vokiškos kultūros pėdsakai iki šiol matomi regione: „Tos vokiškos kultūros labai daug – ir architektūroje, ir muzikoje, ir tarp klausytojų. Lenkams tai - labai artima ir aktualu.“

Jis akcentuoja ir istorinių miestų ryšį: „Klaipėda ir Gdanskas – seniai draugaujantys miestai, kuriuose kultūriniai mainai vyksta nuolat. Dalyvavimas šiame festivalyje tikrai buvo labai prasmingas, ypač Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui.“

Kalbėdamas apie asmeninę patirtį, dirigentas pabrėžia pirmąjį susitikimą su miestu: „Aš ne tik pirmą kartą dirigavau Gdanske – istoriškai labai žinomame mieste, bet pats jame buvau pirmą kartą.“

Įspūdį jam paliko teatro aplinka ir atmosfera: „Nuo pirmų minučių pasijutome kaip namuose – orkestrinė, užkulisiai, scena“

Svarbiausia, anot M. Staškaus, buvo publika: „Laukėme, kaip Gdansko publika priims mūsų lietuvišką operos perlą. Jaučiau ypatingą dėmesį nuo pat pradžių – tylą, susikaupimą, dramaturginės linijos sekimą. Po spektaklio – „bravo“, šūksniai, labai šiltas viso kolektyvo palaikymas, o nusileidus uždangai aplodismentai dar ilgai netilo“

Neeilinis pastatymas – išskirtinės patirtys

Solistė Judita Butkytė, operoje „Lokys“ kurianti Julijos vaidmenį, gastroles Lenkijoje prisimena kaip praturtinančią patirtį: „Opera „Lokys“ man asmeniškai labai ypatinga, nes visa istorija yra neeilinė, sudėtinga, daugiasluoksnė, paslaptinga… Darbas su režisieriumi Gintaru Varnu buvo įdomus, praturtinęs kūrybinę patirtį. Visada smagu šią operą pristatyti kuo platesnei publikai“.

Julijos vaidmuo, anot solistės, reikalauja ypatingo emocinio pasirengimo: „Dainuoti emociškai labai nelengva ir jautru, bet jį atlikti visada yra dovana“, – sako J. Butkytė. Ji taip pat pabrėžia, kad Teatro bendruomenė ir publika juos priėmė labai svetingai ir šiltai. „Gastrolės visada yra labai smagi patirtis, tai leidžia pažinti kitus teatrus ir kolegas“, – sako solistė.

Solistas Andrius Apšega teigia, kad B. Kutavičiaus opera „Lokys“ ir grafo Šemetos vaidmuo jam yra itin svarbus ir kaskart laukiamas: „Buvo nepakartojama patirtis nacionalinę operą lietuvių kalba atlikti Lenkijoje, šalyje, su kuria mus sieja ilga istorija ir bendrystė. Esu dėkingas Gdansko publikai ir ypatingai Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui už galimybę kartu atstovauti savo šalies kultūrą užsienyje“.

Intriguojanti traktuotė

Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“ 2022 m., anot muzikologų, sulaukė „intriguojančios traktuotės“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, todėl 2023 m. buvo pristatyta tarptautinėje platformoje „OperaVision“. Pasaulio operos bendruomenė turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos opera ir vieno ryškiausių šalies kompozitorių kūryba. Į plačius tarptautinius vandenis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras išplaukė kaip vienos įtakingiausių tarptautinių asociacijų „Opera Europa“ narys.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šį spektaklį skyrė vieno savičiausių šalies kompozitorių – šviesaus atminimo Broniaus Kutavičiaus – 90-osioms gimimo metinėms, atgaivindamas 2000-aisiais sukurtą operą „Lokys“ Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu pagal Prospero Mérimée novelę „Lokis“.

Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas Staškus, šią operą kūręs antrą kartą, šį kartą dirbo su režisieriumi Gintaru Varnu. Jųdviejų suburta kūrybinė komanda – scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkas Dainius Bendikas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, choreografas Mantas Stabačinskas, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, taip pat patyrę ir jauni solistai – sukūrė savitą mistinės istorijos apie grafo-vilkolakio kruvinas vestuves traktuotę. Operoje „Lokys“ dainavo publikos pamilti kviestiniai ir KVMT solistai, grojo Muzikinio teatro orkestras (vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis).

Anot kultūros apžvalgininkės Astos Andrikonytės, spektaklyje pinasi daug prasminių sluoksnių, ryškiai atsiskleidžia skirtingų kultūrų ir tikėjimų susidūrimo tema, kuri įprasminta ir operos muzikoje.

Muzikologė Živilė Ramoškaitė pažymėjo: „Pagarba dirigentui Martynui Staškui, turbūt pirmajam supažindinusiam klaipėdiečius su B. Kutavičiaus orkestrine partitūra. Visi atlikėjai verti pagyrimo – jie padarė maksimumą. B. Kutavičiaus melodijos ir rečitatyvai kelia operos solistams nemažai rūpesčių ir užduočių.“

Pasak muzikologės Laimutės Ligeikaitės, vaidmenis kūrę dainininkai verti gerų žodžių tiek dėl įdėto nuoširdaus darbo, tiek dėl jo rezultato. Žinia, Kutavičiui buvo svarbus veikėjų emocinis paveikumas ir intonacijos „tiesa“, o dainininkai gerai perprato savo vaidmenų retorikos ypatumus bei statytojų traktuotę.

Žaneta Skersytė