Kodėl kurorto mokiniai labai mažai žino apie savo gimtąjį miestą, jo istoriją?

Trečiadienį „Palangos tiltas“ redakcijoje miesto ugdymo įstaigų atstovams pristatė laikraščio laimėtą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remiamą projektą „Nors esu mažas, myliu Palangą ir tėvynę Lietuvą“. Projektas įtrauks Palangos miesto vaikus nuo 3 iki 16 metų, tad su juo buvo supažindintos visos Palangos miesto ir Šventosios ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio lavinimo ugdymo įstaigos.

Tikslas – skatinti vaikų patriotiškumą
Kaip ugdyti šiuolaikinį vaiką ir pasiekti, kad jis vietoj mokyklos išleistuvių suknelės ar kostiumo neįsigytų bilieto į užsienį ir nepaliktų savo gimtojo miesto?
Pasak ugdymo įstaigos vadovų ir pedagogų, didžioji dalis priklauso nuo šeimos. Vien mokykla ar darželis tikrai nėra visagaliai. Darželio-lopšelio „Ąžuoliukas“ direktorė Rūta Regina Lukaitienė teigia, kad labai didelis indėlis atkeliauja iš šeimos: „Svarbu gebėti vaiką sudominti ir pateikti informaciją jam priimtina forma. Darželinukams dar viskas įdomu, tačiau šeima turėtų prisidėti kaip įmanoma daugiau“.
Palangos lopšelio-darželio „Žilvinas“ direktorė Rasa Jurgutienė mano, kad įstaigai vykdant projektą „Pėdinam po Palangą“, mažieji palangiškiai susipažįsta su įvairiomis kurorto vietomis, o grįžę savo įspūdžius perteikia fotografijomis, dėlionėmis, piešiniais – bandoma į miestą žvelgti vaiko akimis: „Tokiu būdu skatiname ir jų patriotiškumo jausmą. Tačiau ikimokyklinio ugdymo vaiko amžius dar labai geras, kuomet jam viskas įdomu. Sudėtingiau galbūt sudominti mokyklinio amžiaus vaikus“.
Mokyklinukai, pasak pedagogės, jau dažnai sugeba patys atsirinkti, kas jiems įdomu, o darželyje smalsu ir nauja labai daug kas.

Darželiuose kiekvieną dieną – šventė
Palangos lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Dainora Šeižienė, paklausus, kuo šiuo metu gyvena darželiai, pasakojo, kad vos spėja bėgti paskui renginius: „Mes jų turime tiek daug, kad vos spėjame visuose dalyvauti“. Pasak darželio vadovės, mažuosius palangiškius kviečia įvairios įstaigos ir organizacijos, mieste organizuojama nemažai švenčių, o kur dar vidaus įstaigos teminiai suplanuoti renginiai. „Turime ir metinio plano patvirtintus teminius renginius savo darželyje, jų užtektų jau niekur nebeinant iš įstaigos. Kai kas jau ima skųstis, kad vienur ar kitur nedalyvaujame, bet nebeįmanoma suspėti. Dar yra ir respublikiniai renginiai“, – teigė direktorė.
Tad, anot D. Šeižienės, labai dažnai tenka atsirinkti dėliojant prioritetus: „Labai sunku, išties norime visur dalyvauti, bet nebespėjame. Daug laiko reikalauja ir įstaigos renginiai. Pavasaris, artėja auklėtinių išleistuvės, Vaikų gynimo diena, o iki šių renginių dar laukia ne vienas ir ne du“.
Šiandien ikimokyklinės įstaigos gyvena artėjančios Motinos dienos renginiais. „Lauko teritorijoje piešiame aplink visą darželį įvairiaspalvę mamos juostą. Jau esame nupiešę septyniasdešimt metrų. Tikslo nesame užsibrėžę, bet stengsimės nupiešti kuo ilgesnę. Esame maži, tad nežinia, kaip seksis“, – pasakojo lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Biruta Mazrimienė.
Lopšelis-darželis „Pasaka“ greitu metu ketina rengti Amsio mokyklėlės viktoriną. Tai animacinio herojaus Amsio viktorina, per kurią policijos pareigūnai šmaikščiai ir lengva forma supažindina vaikus su kelių eismo taisyklėmis, elgesiu kelyje ir pan. „Pasakoje“ bus švenčiama ir šeimos diena. Ji bus švenčiama kartu su šeimos nariais. Ugdytinis kartu su savo šeimos nariu – tėčiu, mama, broliu ar sese – kažką pristatys, kažkuo pasidžiaugs. Galbūt tai bus bendra daina, šokis, galbūt atliktas kūrybinis darbelis. Leidžiama skleistis ugdytinių neribotai fantazijai, taip skatinant jų kūrybiškumą.

Kodėl Palanga neturi jūros skautų?
Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Lina Kunickienė mano, kad mokiniai turėtų turėti kuo daugiau praktinės veiklos.
„Iki šiol stebiuosi, kodėl mūsų miestas neturi jūros skautų. Du savo mokinius praėjusiais metais vežėme į Užutrakio jūros skautų stovyklą“, – teigė specialistė. Pasak pedagogės, gyvename tokioje idealioje vietoje šiai veiklai: „Buvau suradusi netgi žmogų, kuris mums būtų padovanojęs laivą. Jis buvo pažadėjęs iškart jį duoti, kai tik įsteigsime Palangos jūros skautų būrelį“. Paklausus, ko trūksta, kad ši veikla būtų kurorte vykdoma, atsakymas buvo vienas: organizuotumo ir vieningumo, žmogaus, kuriam ši veikla būtų įdomi pačiam.
Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui Aurelija Jazbutienė mano, kad tokiam darbui trūksta žmogaus idealisto: „Kas iš to, jei bet kuriam žmogui be idėjos bus priskirtos kelios darbo valandos šiai veiklai. Jei jam tai bus neįdomu, jei pedagogas neįdės širdies šiam darbui su vaikais – nieko nebus“. Tas pats, anot pedagogės, pasakytina apie bet kokią veiklą su ugdymo įstaigų auklėtiniais: pedagogas turi būti visiškai atsidavęs savo darbui, vaikai tai labai gerai jaučia.

Vaikai ypač mažai žino apie savo miestą
A. Jazbutienė ypač stebisi, kad mokiniai labai mažai žino apie savo gimtąjį miestą, jo istoriją: „Man labai keista, kodėl taip yra. Jie žino tik pagrindines viešąsias erdves, kuriose lankosi didžioji dauguma turistų“. Tad, pasak pedagogės, reikėtų skatinti mokinius kuo aktyviau įsitraukti į miesto pažinimą: „Galima sugalvoti edukacinių pasivaikščiojimų po miestą įvairaus amžiaus grupių vaikams. Šito tikrai mokyklose trūksta“.
Direktoriaus pavaduotoja įsitikinusi, kad atvykusiems turistams galime parodyti ne tik Palangos tiltą ar Birutės parką: reikia siekti, kad vaikai kuo daugiau sužinotų apie savo miestą, jo istoriją, vietas, kurių jau nebelikę, supažindinti su archeologiniais radiniais ir pan.
Pedagogė garsiai mąstė ir apie galimą rašinių konkursą: „Skirtingo amžiaus mokyklinio amžiaus vaikai puikiausiai galėtų skatinti savo kūrybiškumą rašydami laisvos formos rašinėlius, referatus, tiriamuosius darbus – tai, kas jiems būtų įdomu ir nauja. Vadovėlinės užduotys jiems taip pabodusios, kad vos išgirdę ką naujo, tikrai nudžiunga“.
A. Jazbutienė siūlė idėjų, kad galima rengti ir tęstinį mažą projektą: „Mokiniai pasirinktų sau įdomią temą. Neverskime konkursų metu rašyti priverstinomis, jiems primetamomis temomis – tai bus dirbtina ir neįdomu patiems mokiniams. Skatinkime jų kūrybiškumą, leiskime laisvai pasireikšti jų idėjoms“. O jei dar rašiniai ar kitokie darbai publikuojami viešai, tai reiškia dar daugiau.
Anot neformaliojo ugdymo pavaduotojos, mokiniai turi labai daug įdomių ir netikėtų idėjų, tik ne visada drįsta jomis dalintis, tad svarbu rasti tą kelią, kuriuo keliaujant galima išlaisvinti vaiko kūrybiškumą, estetinį jausmą.
Šiai minčiai pritarė ir socialinė pedagogė L. Kunickienė: „Būtų galima surinkti savanorių mokinių grupę ir įtraukti į tęstinį miesto pažinimo projektą. Mokyklos vykdo įvairiausių renginių, tačiau dažniausiai teminių ir tik savo įstaigos viduje. Trūksta viešumo. Kodėl negalėtų savanoriai moksleiviai savarankiškai ar su pedagogų pagalba pažinti miestą, o po to įsikūrę tam tikrose vietose supažindinti su tuo, ką sužinojo ir kurorto turistus?“.
Socialinė pedagogė mano, kad tokios veiklos skatintų labiau domėtis savo gimtuoju miestu.