Krantas nyksta akyse: Palangoje – dramatiški paplūdimių pokyčiai

Iš jūros dugno iškastu smėliu ruošiamasi pildyti vis siaurėjančius Palangos paplūdimius. Tiesa, dar negreitai – po 2-3 metų. Tikimasi, kad smėlį paplūdimiuose ateityje padės sulaikyti ir Šventosios molai, kurių statybą viliamasi pradėti dar šiemet.

Į Palangą atvykę poilsiautojai pastebi, kad kurorto paplūdimiai vis siaurėja.

„Kaip dabar – tai labai stipriai“, – sakė viena poilsiautoja.

„Taip, pastebėjome, kad iš tikrųjų paplūdimys sumažėjęs“, – pritarė kita poilsiautoja.

„Kai aš užaugau prie jūros, tai dabar kranto kaip ir nebėra – daug išplauna“, – pasakojo vyras.

„Pajūrio pagrindas, prie tilto – išplauta. Aišku, kad reikia tvarkyti. Žmonių daug vaikšto“, – teigė kita moteris.

Ypač ryškiai jūra paplūdimius ardo į šiaurę nuo Palangos tilto.

„Gamta savo daro. Nepildant, manau, vanduo ateitų iki pat kopų“, – svarstė poilsiautojas.

„Jau visiškai nebeliko kranto. Labai gaila, bet taip. Žiūriu – ir maišus nuplovė, viską nuplovė, kur buvo apsauga“, – sakė kita kalbinta moteris.

Specialistai šią vietą taip pat vadina jautriausia erozijai. Daugumos paplūdimių būklė vertinama kaip vidutiniškai bloga – kai kur per kelerius metus buvęs apie 70 metrų plotis sumažėjo net 3 kartus.

„Per 6 metus mes praradome apie 200 tūkst. kubinių metrų smėlio“, – teigė Aplinkos ir žemėtvarkos skyriaus vedėja Reda Kairienė.

Todėl Palanga rengia dokumentus paplūdimiams papildyti smėliu. Skaičiuojama, kad reikėtų supilti apie 1/5 mln. kubinių metrų, tačiau darbai prasidės tik po 2 ar net 3 metų.

„Paplūdimiai yra susiaurėję, tačiau situacija nėra tokia kritinė, kad vanduo prasiveržtų į miestą. Tam pirmiausia turėtų būti suardytas apsauginis kopagūbris. Šiuo metu jis yra gana sveikas, jį kasmet tvirtiname“, – aiškino R. Kairienė.

Kopagūbrį saugo žabtvorės ir šakų klojiniai. Vis dėlto smėlio skardis jo papėdėje per kelerius metus gerokai sumažėjo – kai kur net perpus.

Poilsiautojai sako norintys platesnių paplūdimių, tačiau tikisi, kad atgabentas smėlis bus kokybiškas.

„Palanga yra Palanga – čia turi būti auksinis mūsų smėliukas. Nuvažiuoji į Graikiją ar kitur – pasiilgsti šito smėlio, jis išskirtinis“, – sakė poilsiautojas.

Šį kartą smėlį planuojama kasti iš jūros dugno ties Juodkrante.

„Tai numatyta Lietuvos bendrojo plano sprendiniuose – teritorija ištirta, o smėlis ten tinkamiausias Palangos paplūdimiams“, – teigė R. Kairienė.

Paskutinį kartą paplūdimiai smėliu pildyti prieš 6 metus – darbai tuomet kainavo apie 3 mln. eurų.

„Reikėtų rimtesnių priemonių – gal bangolaužių, kaip Odesoje. Dabar tai laikina, pinigai į balą“, – svarstė poilsiautojas.

Vis dėlto Palangos valdžia sako sulaukianti įvairių siūlymų, tačiau ne visi jie tinkami.

„Buvo siūlymų statyti jūroje įvairias konstrukcijas, bet tai sugadintų paplūdimį. Jei kas 50 metrų statytume betoninius įrenginius, prarastume autentiškumą“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Tikimasi, kad ateityje smėlį padės sulaikyti ir Šventosios molai.

„Latvijos paplūdimiai yra labai platūs, nes smėlis migruoja į šiaurę. Tikimės, kad pastačius Šventosios molus, apie 660 metrų jūroje, smėlis bus sulaikomas ir galės papildyti eroduojančius Palangos paplūdimius“, – aiškino Š.Vaitkus.

Šventosios molų statybas planuojama pradėti dar šiemet.

Ramunė Bandzienė

LNK