Kretingoje neeilinė situacija dėl geležinkelio perėjos: „sudegino“ 100 tūkst. eurų

Palangos tiltas, 2024-02-07
Peržiūrėta
898
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

FOTO: ELTA / JONAS BALČIŪNAS
FOTO: ELTA / JONAS BALČIŪNAS

Geležinkelio perėjos Palangos gatvėje statyba, kaip jau ne vienas objektas mūsų mieste, vėlgi tampa dešimtmečio epopėja: dar 2014-aisiais buvo svarstyti galimi perėjos variantai – parengta galimybių studija, projektiniai siūlymai, 2021-aisiais buvo nupirktas, tačiau taip ir neįgyvendintas sudėtingas požeminės perėjos projektas. Išleista 100 tūkst. eurų. Galop susivokta, kad reikia naujo projekto, kurį parengti turėtų ne Savivaldybės, o bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ parinkti kvalifikuoti specialistai.

Pasirinko iš trijų variantų

Apie tai, kad sustabdytas ankstesnis projektas ir iš naujo teks ruošti projektinius pirkimus, prieš tai gerai išanalizavus statybos pobūdį ir sąlygas, buvo kalbėta Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

Priminti geležinkelio perėjos Palangos g. tipo – antžeminės ar požeminės – parinkimo priešistorę „Pajūrio naujienos“ paprašė tuo metu mero pareigas ėjusio dabartinio tarybos nario Juozo Mažeikos. Jis papasakojo, kaip specialiai vykę į Vilnių susitikti su bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi Stasiu Dailydka: šis patikinęs, kad įrengti perėją yra būtina, nes antraip, griežtėjant Vyriausybės reikalavimams ir numačius geležinkelių tinklo elektrifikavimą, pėstiesiems nebeleistų vaikščioti per bėgius, jiems tektų apeiti geležinkelį nemažu atstumu – per viaduką palei kelią Palanga–Šiauliai.

Statybai reikalingi dideli pinigai, todėl, J. Mažeikos žodžiais, S. Dailydka pasiūlė kreiptis ir į Susisiekimo ministeriją dėl galimo trišalio projekto įgyvendinimo.

„Iš europinių lėšų pavyko parengti galimybių studiją, kurioje buvo siūlomi trys perėjos variantai: pirmasis – požeminė perėja, antrasis – antžeminė su liftu ir trečiasis – taip pat antžeminė su prailgintu taku ir pandusu neįgaliesiems. Daug diskutuota: tam, kad būtų įrengtas praėjimas per viršų su pandusu, nebūtų užtekę gretimai esančios „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios žemės, šalia – individualūs sklypai. O pereiti per viršų lyjant ar sningant būtų slidu, keltuvą nuolat tektų prižiūrėti, o tai – papildomi kaštai. Todėl Taryba tuomet išsirinko statyti požeminę perėją“, – tvirtino J. Mažeika. Perėjos galimybių studija kainavo 17, 417 tūkst. Eur

„Lietuvos geležinkeliai“ iškėlė sąlygas

Meru jau dirbant Antanui Kalniui, buvo užsakyti projektiniai pasiūlymai – juos 2020 m. parengė įmonė „TEC Infrastructure“. Už darbus jai sumokėta 15,7 tūkst. Eur. Perėjos projektavimo darbus vykdė jau kita įmonė „Kelprojektas“ (dabar – UAB „Tyrens Lietuva“), su ja sutartis buvo pasirašyta 2021-ųjų birželį. Ši įmonė parengė projektą, už tai buvo sumokėta 71 tūkst. Eur, tačiau iš esmės darbai liko neužbaigti.

„Nebuvo įvertinta, kad po geležinkelio bėgiais įrengtos sudėtingos komunikacijos, įrengta traukinių eismo reguliavimo sistema su signalizacija, šviesoforais. „Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nesutiko su projekto sąlygomis, nes suskaičiavo, kad, vykdant statybos darbus, jiems tektų perorientuoti traukinių eismą pagal kitą sistemą, o tai jiems būtų kainavę apie 1 mln. eurų“, – patikino A. Kalnius.

„Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ neleido kasti tunelio atviruoju būdu, jie reikalavo, kad būtų kasama specifiniu ir brangiu prastūmimo, vadinamuoju „kurmio“, metodu, ir tam būtų tekę samdyti specialistus iš Ispanijos“, – papildė situaciją gerai žinanti rajono Tarybos narė, tuometinė administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė. Jos žodžiais, buvo teigiama, kad tik užsienio įmonė gali atlikti tokius sudėtingus požeminius darbus.

„Vyko Savivaldybės derybos su „Lietuvos geležinkeliais“, kad vis dėlto leistų užbaigti projektą kasant atviruoju būdu, tačiau jie nesutiko, ir problema liko neišspręsta“, – papildė Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėja Sigutė Jazbutienė, patikinusi, kad sutartį su „Kelprojektu“ planuojama nutraukti artimiausiu laiku.

Sieks partnerystės sutarties

Iki naujojo biudžeto svarstymo, S. Jazbutienės žodžiais, vėl reikės rengti projektinius pirkimus, galutinai išdiskutavus, koks bus perėjos tipas, ir tam numatant lėšų.

„Sudeginti mokesčių mokėtojų pinigai – 100 tūkst. eurų. Žiūrint atgal, didžiausia Savivaldybės klaida buvo pačioje pradžioje, kai neturėjome jokių partnerystės sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“ – sklypas jų, traukinių eismas – jų, jie ir kelia sąlygas. Antraip, ir naują projektą užsakydami, nebūsime garantuoti, kad jį įstengsim įvykdyti. Ir dar esu įsitikinusi, kad projektavimo darbus turėtų perimti „Lietuvos geležinkeliai“, nes Savivaldybė neturi kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių užsiimti tuo darbu“, – teigė V. Turauskaitė.

Prieš kelerius metus skaičiuojamosiomis kainomis požeminės geležinkelio perėjos Kretingoje statyba turėjo kainuoti apie 2,8 mln. eurų. Savivaldybė kartu su „Lietuvos geležinkeliais“ siektų, kad perėjos statyba patektų į ES finansuojamų objektų sąrašą. Savivaldybės prisidėjimas bet kuriuo atveju bus būtinas ir ne mažesnis kaip 15 proc., tai – ryšių, kitų inžinerinių tinklų, kurių gausu po bėgiais, tvarkymo išlaidos, kurias Savivaldybei, pagal galiojančią tvarką, teks padengti iš rajono biudžeto. Kiek įrengti perėją kainuos naujomis kainomis, Savivaldybė nelinkusi prognozuoti.

Kretingoje pelei geležinkelį jau pastatyta garsą izoliuojanti siena, kurios kaina 2,7 mln. eurų, iš jų 203 tūkst. eurų prisidėjo Savivaldybė. Sienoje buvo paliktas laikinas praėjimas geležinkelį kertantiems pėstiesiems, – bus uždarytas įrengus požeminę perėją.

„Pajūrio naujienos“ pateikė paklausimą bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, kad apibūdintų situaciją ir jos galimus sprendimus. Atsakymo tebelaukiama, gavę jį publikuosime.

---

„Kiek dar trypčiosime, seniai jau galėjome įrengti perėją, – įsitikinusi politikė Violeta Turauskaitė. – Jei grįžtume prie antžeminės perėjos projekto, čia pat, Kretingoje, turime įmonę „Steel Bridges“, gaminančią tokių perėjų konstrukcijas.“

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ

Pajūrio naujienos

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Geležinkelio perėjos Palangos gatvėje statyba, kaip jau ne vienas objektas mūsų mieste, vėlgi tampa dešimtmečio epopėja: dar 2014-aisiais buvo svarstyti galimi perėjos variantai – parengta galimybių studija, projektiniai siūlymai, 2021-aisiais buvo nupirktas, tačiau taip ir neįgyvendintas sudėtingas požeminės perėjos projektas.


Praėjusią savaitę Vakarų Lietuvoje per parą iškritus viso lapkričio mėnesio kritulių normai, „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad patirtų nuostolių suma jau siekia beveik 90 tūkst. eurų sumą.


Vyriausybė trečiadienį nusprendė Palangos savivaldybei 10-čiai metų paskolinti iki 451 tūkst. eurų. Miestas lėšas ketina skirti dviem projektams – komunalinių atliekų rūšiavimo konteineriams ir dalies gatvių apšvietimui modernizuoti.


Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) informuoja, kad Palangos m. gyventojams iš viso jau grąžinta per 470 tūkst. eurų  gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokų, jos pervestos apie 1,2 tūkst. palangiškių. 


Palangos policija sulaikė ir į areštinę uždarė girtą 17-metį, kuris naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį siautėdamas pridarė žalos už 12,5 tūkst. eurų.


Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba...


Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje vienas asmuo kaltinamas iš vartojimo kreditų įmonių apgaule pasisavinęs beveik 23 tūkst. eurų, o kitas – ėmęs kreditus žmonėms sukčiaudamas.


Prabangius motociklus pardavinėjusių dviejų Palangos įmonių atstovai kaltinami išvengę per 60 tūkst. eurų mokesčių ir pasisavinę ketvirtį milijono eurų. Vienas įtariamųjų yra Šventosios verslininkas, Palangos miesto Tarybos narys Vaidas Šimaitis. Tačiau jis kaltinimus „Palangos tiltui" vadina „nesąmone."


119 tūkst. 520 eurų per metus, arba 9 tūkst. 960 eurų per mėnesį – tiek pinigų už buvusios sovietmečio nomenklatūros vilos „Auska“ nuomą norėtų gauti pernai lapkritį iš Turto banko savo nuosavybėn ją nusprendusi perimti Palangos miesto savivaldybė. Vakar posėdžiavusi kurorto Savivaldybės taryba priėmė sprendimą išnuomoti šį turtą viešojo konkurso...


Liepos 18-osios naktį, apie 02.07 val., pastebėta, kad Palangoje, Žemaičių g., iš daugiabučio namo kiemo, pavogtas automobilis BMW. Žala – 110 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė delfi.lt


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius