Kretingos ligoninės vyriausias gydytojas Romaldas Sakalauskas: „Visiems sakau: mylėkime pacientą“

Linas JEGELEVIČIUS

Nors ir su milžinišku patyrimu, Romaldas Sakalauskas, Kretingos ligoninės vyriausiasis gydytojas, kur bebūtų – poilsio kelionėje ar komandiruotėje – visada žvalgosi smalsiai kaip vaikas: ką būtų galima pritaikyti savo ligoninėje? Jau penkerių metų vadovavimo ligoninei sukaktį šį rudenį minėsiantis žinomas gydytojas, anksčiau beveik 20 metų vadovavęs Respublikinei Klaipėdos ligoninei, turi kuo pelnytai pasididžiuoti: Kretingos ligoninė ir jos gydytojai pelnė pacientų pasitikėjimą ir pagarbą, operacijų skaičius šoktelėjo nuo apie 400 prieš penkerius metus iki daugiau nei 3 tūkstančių pernai, šių metų pradžioje buvo baigtos naujo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybos, atnaujintas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. „Man svarbu vizija. Net kai šneku, mano mintis visada „bėga“ priekyje mano kalbos“, – šyptelėjo pokalbį su „Lietuvos pajūriu“ pradėdamas R. Sakalauskas.

– Kokiais darbais ir rezultatais jūs pats džiaugiatės?

– Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad kartu su visa mūsų komanda – ligoninėje dirba daugiau nei 300 sveikatos specialistų – pavyko pasiekti, kad Kretingos ligoninė savo medicininių paslaugų kokybe, pasiekiamumu, medicinine įranga prilygsta – ar neretai pralenkia – kitas gydymo įstaigas ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir visoje šalyje. Džiaugiuosi, kad pacientai nori atvykti į mūsų gydymo įstaigą ir, gavę paslaugą, yra ja patenkinti. Stojęs prie ligoninės vairo 2021-ųjų rudenį, pirmiausia dėjau nemažai pastangų, kad mūsų ligoninėje dirbtų geriausi savo sričių specialistai – gydytojai, slaugos personalas, technikai, dirbantys su medicinine įranga. Vien pernai prie mūsų komandos prisijungė 21 gydytojas. Dauguma jų nedirba pilnu etatu arba atvyksta pas mus atlikti tam tikrų, specifinių operacijų. Beje, pernai atlikome beveik 800 operacijų daugiau nei užpernai. Tai – ypatingas pasiekimas, nes kitos regiono ligoninės jų padarė mažiau nei mūsų. Vadinasi, pacientai pasitiki mūsų gydytojais ir visu personalu.

– Ko gero, gerą gydytoją atvilioti į šalies pakraštyje esančią jūsų ligoninę nėra taip paprasta. Matyt, siūlote ne tik konkurencingą atlyginimą, ar ne?

– Kaip ir bet kurioje srityje, aš, ligoninės vadovas, patikinu kiekvieną žmogų, kad pas mus bus geriau. Netgi daugiau – prisiimu moralinę atsakomybę. Žinoma, konkurencingas atlyginimas labai svarbu, bet ne mažiau svarbu ir moderni įranga, asistuojančio personalo profesionalumas, kolektyvo mikroklimatas. Mėgstu sakyti: kiekvienas naujas mūsų kolektyvo darbuotojas – tarsi naujas mūsų didelės šeimos narys.

Žinoma, ligoninėje, kaip ir gyvenime, būna visokių situacijų. Gali būti, kad kartais kam nors pritrūksta dėmesio ar empatijos. Aš savo kolegoms gydytojams, visam personalui mėgstu sakyti: „Mylėkime pacientą.“ Prisiminkime, kam skiriame savo gyvenimą, ir, žinoma, Hipokrato priesaką – tarnauti žmonėms. Kaip chirurgas puikiai suprantu, ką reiškia žodis ir kokia jo jėga – nuraminti, suteikti pasitikėjimo.

– Paminėjote rekordinį operacijų pernai skaičių. Tačiau praėjusių metų pabaigoje jūsų ligoninė buvo priversta laikinai sustabdyti planines operacijas. Priežastis – viršytos paslaugų kvotos ir ligonių kasų neapmokėtos paslaugos. Ar tai buvo išspręsta?

– Buvo nemaloni situacija. Ironiška, kad į ją pakliuvome, nes pacientai mus renkasi planinėms operacijoms atlikti – pasitiki mumis. Tačiau didelis žiniasklaidos dėmesys davė labai netikėtą, mums malonų rezultatą: mes sulaukėme dar daugiau pacientų, panorusių operuotis mūsų ligoninėje. Net įrengėme papildomą trečią operacinę, kad pacientų lūkesčiai būtų patenkinti. Atvirai kalbant, man nesuprantamas toks Valstybinės ligonių kasos požiūris ar net priekaištas mums: „Girdi, prieš 5 metus darėte apie 400 operacijų, o dabar – virš 3 tūkstančių. Kam regione tiek operacijų daryti? Netaupote valstybės lėšų.“

Man tai nemalonu girdėti. Iš sveikatos politikos planuotojų lūpų tai skamba ne kaip 2026-aisiais, o kaip prieš daug metų.

Esu įsitikinęs, kad žmonės ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, ypač mūsų pajūrio regione, turi gauti kokybiškas medicinines paslaugas laiku.

Mūsų situacija net pakurstė diskusijas Seime bei kitur: kaip valstybei būti teisingai prieš savo piliečius, norinčius kokybiškų, laiku teikiamų sveikatos paslaugų?

Mano žiniomis, 19 gydymo įstaigų šalyje gavo Valstybinės ligonių kasos pinigus, nors, pagal operacijų skaičių, neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

Vis tik už mūsų atliktas papildomas planines operacijas ligoninei nebuvo sumokėta. Tai buvo mūsų labdara pacientams, savo sveikatą patikėjusiems mums. Ligoninė pati iš savo kišenės sumokėjo už jas – ir gydytojams, ir už medikamentus, pooperacinę pacientų priežiūrą. Žinoma, tai negali tęstis visą laiką. Mes su Valstybine ligonių kasa aptariame naują mūsų sutartį ir tikimės didesnio finansavimo.

– Kokybiškos medicininės paslaugos kuria ir didelę pridėtinę vertę Kretingos rajono savivaldybei, visam pajūrio regionui, ar ne?

– Taip. Jeigu šeima ketina keltis gyventi į kitą rajoną, ji, be abejonės, be kitų dalykų, įsivertina ir vietos medicininių paslaugų kokybę.

Aš džiaugiuosi, kad mūsų ligoninę vis daugiau pasirenka Palangos miesto savivaldybės, Skuodo rajono savivaldybės bei kitų savivaldybių gyventojų. Pavyzdžiui, pernai ligoninėje sulaukėme apie 7–8 tūkstančių palangiškių, kuriems buvo suteiktos ir ambulatorinės, konsultacinės paslaugos – ne tik operacijos. Beveik 10 tūkstančių gyventojų pernai priėmėme iš Skuodo rajono. Taigi tokiu būdu Kretingos rajonas tapo traukos centru dėl savo kokybiškų medicininių paslaugų.

– Ligoninė turi nemažai puikių naujienų ir šių metų pradžiai. Buvo užbaigtos naujo Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybos, atnaujintas slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius.

– Priėmimo skyrius kiekvienoje ligoninėje – tarsi jos vizitinė kortelė. Džiaugiuosi, kad dabar patekus į mūsų ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių jame viskas nuteikia maloniai.

Beveik 500 kvadratinių metrų ploto priestate įrengta pacientų laukiamojo zona, stebėjimo palata, vaikų apžiūros, procedūrų, tvarstomasis, intensyvios terapijos, vidaus ligų, chirurgų, traumatologų kabinetai, taip pat sanitarinė patalpa ir sanitariniai mazgai. Priestate įrengta speciali patalpa greitosios medicinos pagalbos automobiliui, iš kurios galima tiesiogiai patekti į pacientų laukimo zoną.

Skyriuje įrengta moderni medicininė įranga (ultragarsas, monitoravimo sistemos, deguonies sistema, oftalmologijos įranga). Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybos kainavo apie 1,7 milijono eurų – daug lėšų skyrė ES fondai ir savivaldybė.

Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje kasmet sulaukiama apie 15 tūkstančių pacientų.

Šių metų pradžioje, po 3 mėnesius trukusio remonto, buvo modernizuotas ir Kretingos ligoninės antrame aukšte įsikūręs Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius. Remonto darbų metu atnaujintos esamos palatos, įrengta naujų, atskirtos slaugos ir terapijos erdvės, įsigyta naujos įrangos. Darbai atlikti Kretingos rajono savivaldybės skirtomis ir iš ES fondų, taip pat pačios ligoninės lėšomis.

Labai svarbu, kad lengvesniam personalo darbui buvo praplatintos durys ligoniams įvežti, palatose įrengti kondicionieriai, atnaujintas procedūrų kabinetas, taip pat įsigyta 10 funkcionalių elektrinių lovų su specialiais čiužiniais pragulų profilaktikai.

Džiaugiuosi, kad iškėlus buvusios vaistinės patalpas prie Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus atsirado vietos dviem naujoms palatoms įrengti, taigi vietų padaugėjo penkiomis lovomis.

Šiuo metu skyriuje yra 29 vietos, iš jų 25 yra skirtos slaugai, likusios 4 – paliatyviajam gydymui.

Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus modernizavimo darbai kainavo beveik 65 tūkst. eurų, reikalinga įranga – beveik 17 tūkst. eurų, taip pat planuojama už beveik 5 tūkst. eurų įsigyti neigiamo slėgio žaizdų gydymo aparatą ligonių praguloms gydyti.

Ilgalaikės priežiūros paslaugos plėtojamos ne tik Kretingos ligoninėje, bet ir kitose rajono gydymo įstaigose. Kretingos rajono savivaldybė kartu su partneriais – Kretingos ligonine, Salantų pirminės sveikatos priežiūros centru ir Kartenos pirminės sveikatos priežiūros centru – įgyvendina 522 tūkst. eurų vertės projektą šioms paslaugoms plėsti.

– Skaičiau, kad pastaraisiais metais ligoninės vadovybė ir savivaldybė svarsto projektą sujungti ligoninės korpusus į vieną kompleksą.

– Pagrindinė idėja – pastatyti jungiamąjį koridorių (ar naują nedidelį korpusą) tarp pagrindinių pastatų.

Šiuo metu dalis ligoninės skyrių yra įsikūrę skirtinguose pastatuose, todėl pacientams ir medicinos personalui neretai tenka judėti tarp jų per lauką. Tai ypač nepatogu šaltuoju metų laiku ar esant prastoms oro sąlygoms. Dėl šios priežasties ligoninės vadovybė kartu su savivaldybe svarsto galimybę pastatyti jungiamąjį koridorių, kuris sujungtų pagrindinį ligoninės korpusą su ambulatoriniu konsultaciniu skyriumi.

Planuojama, kad naujasis jungiamasis koridorius būtų uždaras, šildomas ir pritaikytas pacientų transportavimui su lovomis ar vežimėliais. Tai leistų užtikrinti saugesnį ir patogesnį pacientų judėjimą ligoninės teritorijoje. Be to, toks sprendimas palengvintų kasdienį medicinos personalo darbą, nes sumažėtų laikas, skirtas pacientų pervežimui tarp skirtingų pastatų.

Šis projektas dar yra planavimo stadijoje, todėl šiuo metu vertinamos finansavimo galimybės ir projekto įgyvendinimo sąlygos.

– Šiandien labai daug kalbama apie dirbtinį intelektą bei jo panaudojimą. Kiek ir kam jis jau naudojamas jūsų ligoninėje? Ar ateityje pacientą pasitiks robotas, kuris pirmiausia jį nuskenuos, ištirs, pateikdamas gydytojui aiškų paveikslą per kelias minutes?

– Žinoma, dirbtinis intelektas teikia vis dar sunkiai įsivaizduojamas ar net kol kas neįsivaizduojamas galimybes. Tai, ką jūs paminėjote, galbūt dar skamba kaip iš fantazijos srities, tačiau turime tam ruoštis. Svarbiausia, kad dirbtinis intelektas – ypač medicinoje – būtų ne gydytojo konkurentas, o talkintojas ar asistentas. Jau dabar dirbtinis intelektas daug naudojamas medicinos įstaigose. Pavyzdžiui, padarius plaučių nuotrauką, dirbtinis intelektas nustato plaučių pažeidimus, sufleruoja diagnozę. 

Mūsų ligoninėje dirbtinis intelektas taip pat naudojamas. Tiesa, dar minimaliai. Bet jo proveržis – neabejotinai artimoje ateityje.

Aš atstovauju klasikinei medicinai ir teikiu pirmenybę žmogui – gydytojas privalo turėti lemiamą žodį. Man sunku įsivaizduoti mediciną, kurioje bus mažai gyvo bendravimo. Niekas nepakeis gydytojo žodžio, rankos paspaudimo.