Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Mus labai neramina Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės požiūris, kad Palanga tėra nedidelis miestukas, kuriame ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrius gali veikti praktiškai „belekaip“

Nors debesys virš Palangos miesto ligoninės senai jau kaupėsi, bet žinia, kad, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), su kuria Palangos miesto savivaldybė turi sutartį dėl paslaugų teikimo, nuo rugsėjo 10 dienos Palangos ligoninėje  naikina terapijos, intensyvios terapijos ir net skubios pagalbos skyrių, paliekant joje tik slaugos skyrių, kurorto valdžiai bei miestelėnams trenkė kaip perkūnas. Tačiau po Palangos miesto Tarybos neeilinio posėdžio ketvirtadienį meras Šarūnas Vaitkus sakė „Palangos tiltui": „Skubioji pagalba liks. Mus labai neramina Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės požiūris, kad Palanga tėra nedidelis miestukas, kuriame ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrius gali veikti praktiškai „belekaip“, o gydymo įstaigos medicinos paslaugų paketas susiaurinamas iki tokio minimumo, kad toliau jau nebėra kur.“

Po netrumpų diskusijų pavyko susitarti, kad Palangos ligoninėje ir toliau bus teikiamos antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: kardiologo, reabilitologo, radiologo, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojo, echoskopuotojo, endoskopuotojo, oftalmologo. Tačiau dalį paslaugų nuo šiol teiks tik KUL.

Skandalingas sprendimas

„Tai yra skandalinga. Prasikirto vaikas koją, užmynė ant vinies ar pats gavai saulės smūgį, tave veš į Klaipėdą, kur yra didelės eilės. Kiekvieną vasaros dieną Greitosios medicinos pagalbos centras iš Palangos sulaukia apie 50-60 skambučių dėl greitosios pagalbos, o Palangoje  vasarą tėra dvi greitosios pagalbos mašinos. Vadinasi, net nebus galimybės visų pacientų nuvežti. Ypač toks sprendimas piktina, kad yra iš pagrindų vienašališkai keičiama mūsų sutartis su Klaipėdos universiteto ligonine (KUL),“ – „Palangos tiltui“ praėjusią savaitę sakė Tomas Julius Žulkus, Palangos miesto savivaldybės Tarybos narys.

„Tai yra visiška nesąmonė. Įsivaizduokite, kad stipriai kraujuoja nosis, erkės įkandimas, traumelė – visi turės važiuoti į Klaipėdą. Ir kaip, kai Palangoje yra tik keli greitosios pagalbos automobiliai? Dėl to, laiku nesuteikus pagalbos, gali ir palangiškių mirtingumas padidėti, “ – „Palangos tiltui“ sakė Eimutis Židanavičius, Palangos miesto Tarybos narys.

Žinia apie KUL sprendimą buvo paviešinta praėjusią savaitę, ketvirtadienį, per miesto Tarybos posėdį.

Kai „Palangos tiltas“ jau buvo spaustuvėje, į neeilinį Tarybos posėdį rinkęsi miesto politikai turėjo paskelbti atvirą laišką-pareiškimą, reikalaujantį, kad skubi pagalba ir kai kurios kitos medicininės paslaugos būtų toliau teikiamos Palangos ligoninėje. Tiesa, kai kurie Tarybos nariai sakė „Palangos tiltui“, kad jie nebuvo informuoti apie posėdį. 

KUL dalininkai – Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Gydymo įstaigoje dirba 3060 darbuotojų. Tai trečia pagal darbuotojų skaičių ligoninė Lietuvoje, po Kauno klinikų ir Vilniaus Santaros klinikų. Ligoninėje teikiamos stacionarinės, ambulatorinės ir reabilitacinės paslaugos. Įstaigos padaliniai veikia Klaipėdoje, Palangoje ir Švėkšnoje. 

Dabar svarstomi įvairūs sprendimai – net skubiai pačiai Palangai ieškotis gydytojų viliojant juos didelėmis vienkartinėmis išmokomis ir nauju būstu kurorte, kurį, tiesa, dar reikia pastatyti, tačiau viskas nėra taip paprasta – gydytojų, ypač chirurgų, šalyje trūksta, o Palanga negali įstatymiškai teikti antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų.

„Dėl Skubios pagalbos skyriaus veiklos vyksta intensyvūs susitikimai“

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) generalinio direktoriaus pavaduotoja valdymui ir ekonomikai dr. Jūratė Grubliauskienė sakė „Palangos tiltui“ praėjusią savaitę, kad Klaipėdos universiteto ligoninė deda visas pastangas užtikrinti Palangos gyventojams ir svečiams būtinas antrinio lygio paslaugas, siekia kad jos būtų teikiamos kokybiškai ir efektyviai.

Iki šiol Palangos ligoninė buvo KUL filialo Jūrininkų ligoninė dalis. 

„Įgyvendinant antrąjį KUL pertvarkos etapą, nuo rugsėjo 10 d. naikinami iki šiol veikę 3 ligoninės filialai ir steigiama 18 klinikų bei 4 centrai. Ši pertvarka liečia ir Palangos ligoninę  – joje veikę skyriai integruojami  į naujai įsteigtas klinikas ir centrus. Pavyzdžiui, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius taps Palaikomojo gydymo ir slaugos klinikos dalimi, Bendrosios terapijos skyrius – Vidaus ligų klinikos dalimi, Pacientų priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius taps Skubios medicinos pagalbos klinikos dalimi,“ – sakė ji.

Kalbant apie Bendrosios terapijos skyrių, perspektyvoje numatoma didžiosios dalies stacionaro lovų sąskaita steigti dienos stacionarą ir tokiu būdu suteikti dar daugiau paslaugų bei didinti jų prieinamumą Palangos gyventojams. 

Anot jos, kalbant apie Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių, laukiame, kol bus atliktas infrastruktūros remontas, po kurio bus galimybė skyrių išplėsti 15-20 lovų.

„Visiems šiems pokyčiams nuo metų pradžios buvo kruopščiai ir nuosekliai rengtasi: ne kartą vyko susitikimai su Palangos savivaldybės meru, savivaldybės gydytoja, administracijos direktore ir  kitais Palangos savivaldybės administracijos atstovais. Dėl įstaigos veiklos optimizavimo ir efektyvinimo būta  ne vieno susitikimo su ligoninės bendruomene, kuriuose išsamiai aptarta, kas numatoma daryti. Todėl teiginys, kad Palangos savivaldybė apie pokyčius nežinojo, o sprendimai priimti neįspėjus, nėra teisingas, nes susitikimų metu buvo daug kartų akcentuota apie kai kurių skyrių darbo optimizavimą,“ – sakė dr. Jūratė Grubliauskienė.

Anot jos, dėl Skubios pagalbos skyriaus veiklos vyksta intensyvūs susitikimai, kuriuos inicijuoja laikinasis klinikos vadovas, o dabar ir nuolatinis išrinktasis vadovas Marius Ellikas.

„Jis kalbasi su darbuotojais dėl darbų organizavimo, optimizavimo ir sprendžia susidariusias kritines problemas,“ – sakė dr. Jūratė Grubliauskienė.

Kaip byloja ligoninės statistika, anot jos, vasaros mėnesiais Palangoje dėl skubios pagalbos į medikus per parą kreipiasi apie 40 pacientų, kitais mėnesiais – iki 20 pacientų per parą. 

Dėl to skubiosios pagalbos skyriuje atsisakyta dviejų profilių gydytojų budėjimų. Smulkias chirurgines manipuliacijas gali atlikti medicinos gydytojas.  Chirurgijos skyriaus Palangos ligoninėje nebuvo. 

KUL skelbia, kad baigė pertvarką ir pradeda naują etapą 

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL)rugsėjo 10 dieną išplatino pranešimą spaudai, kuriame sakoma, kad KUL baigė antrąjį pertvarkos etapą, ir verčia naują istorijos puslapį. Nuo rugsėjo 10 dienos nebelieka iki šiol atskirai veikusių ligoninės filialų, suformuotos specializuotos klinikos ir centrai. Unikalioje gydymo įstaigos struktūroje suburta vieninga, veržli aukščiausio lygio specialistų komanda, pasiruošusi pacientams užtikrinti dar kokybiškesnes, labiau prieinamas ir platesnio spektro gydymo paslaugas. 

„Pertvarkyta ligoninė žengia į naują gyvenimo etapą su patvirtintu finansinės situacijos gerinimo priemonių planu bei papildomomis finansavimo galimybėmis įstaigos plėtrai artimiausiems keliems metams. Ligoninės administracija atliko didžiulį darbą konsoliduodama trijų ligoninių veiklą bei pritraukdama kompetentingus vadovus bei specialistus. Finansinio tvarumo užtikrinimas leis kolektyvui susikoncentruoti į  paslaugų teikimą, išnaudojant turimą potencialą. Ligoninės vadovo vis dar laukia didžiulis ir sunkus darbas užtikrinti sklandžius įstaigos vadybinius procesus bei kokybiškų paslaugų teikimą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas, šiandien apsilankęs KUL.

Ligoninės vadovas neslepia, kad reorganizacijos procesas buvo nelengvas, tačiau permainos buvo neišvengiamos.

Sujungti ir panaikinti iki šiol vis dar atskirai veikę KUL filialai – Klaipėdos ligoninė, Jūrininkų ligoninė ir Palangos reabilitacijos ligoninė. Čia dirbantys medicinos profesionalai tikslingai sutelkti į 18 specializuotų klinikų ir 4 centrus. Keičiasi ligoninės valdymo struktūra – skyriuose nebelieka vedėjų. Klinikose darbą pradeda vadybininkai-administratoriai, kurie išlaisvins medikus iš administracinio darbo.

Į pastabas, kad vykstant reorganizacijai, medicinos personalas masiškai palieka ne tik Palangos reabilitacijos ligoninę (PRL), Palangos ligoninę ir Švėkšnos psichiatrijos ligoninę, A. Šimaitis reagavo taip: „Natūralu ir neišvengiama, kad reorganizacija lemia darbuotojų kaitą. Džiugina tai, kad ji minimali – įstaigą palieka 11,7 procentų darbuotojų. Trečdalis jų – dėl pensinio amžiaus.  Išlaikome iki šiol KUL dirbusių profesionalų branduolį, komandą gausiai papildo tiek jauni, tiek patyrę ir pacientams puikiai žinomi specialistai. Per metus ligonėje pradėjo dirbti 109 gydytojai ir arti 100 slaugytojų. Per pastaruosius 12 mėnesių personalo skaičius ligoninėje sumažėjo 4 proc. Klinikos veiklą pradeda su itin aukštos kompetencijos specialistų komanda. Paslaugų apimtys ne mažėja, o tik didėja. Pozityvius pokyčius artimiausiu metu pajus ir pacientai.“

Pasak vadovo, pokyčiai vyksta ir organizacinėje kultūroje – hierarchinę struktūrą keičia bendradarbiavimas, daug dėmesio bus skiriama darbuotojų minkštųjų kompetencijų ugdymui.

Pasak jo, gerėja ir ligoninės finansinė situacija. 

„Sakyčiau, kad šiuo metu ji yra lūžio taške. Iki šiol dvejus metus įstaigos išlaidos gerokai viršijo pajamas. Sudarėme nuoseklų planą, kaip šią situaciją spręsti. Planuojama, kad iki lapkričio mėnesio įstaigos išlaidos ir pajamos išsilygins. Palaipsniui pajamos pradės viršyti išlaidas ir tai ilgainiui užprogramuos finansinę stabilizaciją. Taip pat turime aiškų planą, kaip ligoninės veiklą efektyvinti“, – ryžtingai nusiteikęs A. Šimaitis. 

Palangos ligoninė: be gydytojų ir kokybiškos skubios pagalbos? Jūs rimtai?

Šiandien, rugsėjo 10 dieną, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Seimo narys Mindaugas Skritulskas bei kurorto savivaldybės Tarybos nariai kreipėsi į Klaipėdos universiteto ligoninės steigėjus – Sveikatos apsaugos ministerijos, Klaipėdos universiteto vadovus, taip pat į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininką Antaną Matulą bei KUL generalinį direktorių Audrių Šimaitį dėl nerimą keliančios KUL pozicijos palikti Palangą be kvalifikuotos visą parą teikiamos skubios medicininės pagalbos.

„Palangos tiltas“ jį skelbia visą.

„Mus labai neramina Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės požiūris, kad Palanga tėra nedidelis miestukas, kuriame ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrius gali veikti praktiškai „belekaip“, o gydymo įstaigos medicinos paslaugų paketas susiaurinamas iki tokio minimumo, kad toliau jau nebėra kur“, – nuogąstauja Palangos meras Š.Vaitkus.

Sudarius panaudos sutartį daugiau kaip 20 metų Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Palangos savivaldybės pastangomis kurorte sėkmingai veikė nedidelė, tačiau efektyviai pačias būtiniausias medicinines paslaugas gyventojams bei atostogautojams teikianti ligoninė su ambulatorinių antrinio lygio konsultacijų skyriumi.

Tam, kad būtų teikiamos visos Palangai reikalingos medicinos paslaugos, Savivaldybė prisidėdavo ir finansiškai. Iš Palangos savivaldybės biudžeto buvo finansuojamas pirminio lygio chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugų teikimas visą parą, pediatro, papildomos slaugos paslaugos. Vien per pastaruosius dešimt metų buvo nupirkta ir perduota funkcinių lovų už beveik  110 tūkst. eurų. 2015 ir 2016 m. įsigyta ir perduota echoskopas bei endoskopas, jiems iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta beveik 50 tūkst. eurų. Šiais metais Palangos ligoninei už beveik 90 tūkst. eurų nupirktas greitosios medicinos pagalbos automobilis.

„Nuo sausio 1 dienos pradėjus veikti naujam reformuotam jungtiniam dariniui – Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL), ne kartą sėdome su KUL vadovais ir atstovais derybų dėl Klaipėdos universiteto ligoninės „Jūrininkų ligoninė“ filialo Palangos poskyrio veiklos. Sutarties ateinantiems dešimčiai metų projektas elektroniniais kanalais keliavo ten ir atgal lyg teniso kamuoliukas, bet labai dažnu atveju – neatsižvelgiant į mums svarbias pastabas“, – teigia Palangos meras.

Po netrumpų diskusijų pavyko susitarti, kad Palangos ligoninėje ir toliau bus teikiamos antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: kardiologo, reabilitologo, radiologo, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojo, echoskopuotojo, endoskopuotojo, oftalmologo.

Dėl traumatologo, neurologo, endokrinologo paslaugų, matyt, teks kreiptis į Klaipėdą, tačiau palangiškiams žadama sudaryti atskirą eilę.

Naikinamos vidaus ligų stacionarinės antrinio lygio paslaugos, t.y. uždaromas visas skyrius, nebelieka ir intensyviosios terapijos. Vietoj to KUL Palangoje mato 10 lovų vidaus ligų dienos stacionarą, kur pacientas su šeimos gydytojo siuntimu galės atvykti procedūroms iš ryto, bet vakarop privalės važiuoti namo. Vadinasi, vyresnio amžiaus, sunkiai vaikštantiems ar nejudantiems palangiškiams šios paslaugos liks neprieinamos.

„Klaipėdos universitetinės ligoninės akivaizdus noras – beveik visą esamą materialinę Palangos ligoninės pastato, kurio savininkė yra Palangos savivaldybė, bazę perorientuoti tik į stacionarinės paliatyvios pagalbos bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas“, – nuogąstauja Palangos meras Š.Vaitkus.

Tačiau didžiausias akibrokštas – KUL ketinimai palikti Palangoje priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kuris labiau primins nedidelės gyvenvietės ambulatoriją.

Iš pradžių KUL atstovai net kalbėjo, kad skubios pagalbos paslaugos Palangoje bus teikiamos tik 12 valandų per parą, vadinasi, vakarais ir naktimis – kurortas liktų be medikų.

Dabar peršamas naujas paslaugų teikimo modelis, kai Palangos ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nebebus užtikrinamos kokybiškos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugos.

Nepaisant tebevykstančių derybų dėl naujos panaudos sutarties tarp Palangos miesto savivaldybės ir KUL, chirurgai, šiuo metu dirbantys KUL Palangos poskyryje, jau gavo pranešimus apie darbo sąlygų pasikeitimus po įstaigos reorganizacijos. Šiuose pranešimuose nurodama, kad keičiasi jų darbo vieta iš Palangos į Klaipėdą, todėl dauguma chirurgų jau nuo rugsėjo 10 d., t.y. JAU NUO ŠIANDIEN, nesutikdami su pasiūlymu dirbti Klaipėdoje, nutraukė darbo santykius.

Kitaip tariant, Palangos ligoninėje nebeliko gydytojų, galinčių priimti pacientus ir suteikti jiems chirurginę pagalbą, kai nereikalingos sudėtingos medicininės procedūros.

Ką reiškia Palangai tai, jog miestas – didžiausias Lietuvos kurortas – liks be chirurgų ar specializuoto skubios pagalbos gydytojo skubios pagalbos skyriuje? 

2023 metais Palanga fiksavo rekordinį 1 mln. 300 tūkst. nakvynių kurorte skaičių, statistiniai duomenys rodo, kad per dešimt pastarųjų metų nakvynių skaičius Palangoje išaugo beveik 0,5 mln. 

Turimi duomenys rodo, kad vasaros sezono metu kiekvieną parą Palangos priėmimo - skubios pagalbos skyriuje apsilanko ir medicininės pagalbos ieško nuo 40 iki 60 pacientų, fiksuotas ir pikinis atvejis, kai per parą buvo priimti 75 pacientai.

Jau ši vasara parodė, kad ilgųjų savaitgalių dienomis Palanga pagal čia esančių žmonių skaičių ir koncentraciją tampa kone didžiausias miestas Lietuvoje. Kaip rodo statistiniai duomenys, 2023 m. Vilniaus savivaldybėje gyventojų skaičius siekė 592 tūkstančius, ne ką mažiau Palangoje jų buvo pikinėmis ilgųjų savaitgalių dienomis, pavyzdžiui, šiemet rugpjūčio 12 – 15 dienomis. 

Pabandykime įsivaizduoti, kas būtų, jei Vilnių paliktume be chirurgų priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje? Tuo tarpu KUL visiškai rimtai dėsto, kad Palangai užtenka vidaus ligų gydytojo kvalifikacijos atitinkančių paslaugų, nors apie 50 procentų visų kreipimųsi sudaro tie, kas į Palangos priėmimo – skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl nesudėtingų chirurginių procedūrų. 

Esama praktika rodo, kad Palanga jau seniai peržengė vasaros sezono ribas ir jau kelinti metai iš eilės turistų bei svečių srautų sulaukiama ištisus metus. Štai nuo rugsėjo Palangoje prasideda intensyvus konferencijų turizmo sezonas, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje čia vyks Senjorų savaitė, kurioje tikimasi sulaukti tūkstančius senjorų iš visos Lietuvos. Intensyvus laikotarpis laukia gruodį, kai čia suvažiuoja didžiuliai svečių srautai švęsti didžiausių metų švenčių, dešimtis tūkstančių svečių privilioja specializuoti renginiai, tokie kaip Stintų šventė ar koncertai per 2 tūkstančius žiūrovų talpinančioje Palangos koncertų salėje.

Atkreiptinas dėmesys, jog dešimtys tūkstančių šalies gyventojų Palangoje yra įsigiję antruosius būstus, ir jie taip pat trumpiau ar ilgiau gyvena Palangoje ir ne vasaros metu, nors čia nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos.

Jei Palangoje nebus užtikrintos chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugų teikimas visą parą, kiekvienu panašiu atveju įstaiga kvies Greitosios medicinos pagalbos automobilį ir pacientas bus gabenamas į Klaipėdą, kur ligoninė ir taip turi didelius krūvius. Bus ir tokių atvejų, kai Greitosios medicinos pagalbos automobilis atgabens pacientą į Palangos ligoninę tik tam, kad čia būtų atliktas, pavyzdžiui, kraujo tyrimas ar padaryta rentgeno nuotrauka, o kitas, jau antrasis GPM automobilis, su ta nuotrauka veš ligonį į Klaipėdą.

Tokia situacija yra ne tik absurdiška, bet ir ekonomiškai nenaudinga.

„Ar kas nors paskaičiavo, kiek valstybei ir mokesčių mokėtojams kainuos tokių automobilių atvykimas iš uostamiesčio ir tų beveik 4000 ar 5000 pacientų per tris mėnesius transportavimas į Klaipėdą? Ar yra numatyta kokia nors transportavimo alternatyva, kai į Klaipėdą naktį atgabentas pacientas iš Palangos po apžiūros bus išleistas iš ligoninės ir turės pasiekti namus ar nakvynės vietą Palangoje savarankiškai? Ar paskaičiuota, kiek greitosios medicinos pagalbos automobilių, turėsiančių važinėti tarp Palangos ir Klaipėdos, galimai savalaikiai nepasieks tų žmonių, kuriems gresia pavojus gyvybei?

Tenka apgailestauti, kad KUL deklaruojanti apie šiuolaikius bei iš užsienio perimamus pažangius gydymo modelius, visiškai neįsivaizduoja, kokia yra Palangos specifika ir kad tai, kas tinka nedideliam Lietuvos provincijos miesteliui, nepriimtina milijoninius nakvynių skaičius generuojančiam kurortui. 

„Mes prašome visų institucijų atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją, įsiklausyti į mūsų argumentus ir tarpininkauti užtikrinant Palangos ligoninėje chirurgijos profilio skubios pagalbos paslaugas ir/arba skubios pagalbos gydytojo darbą 24 val. per parą“, – teigiama Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimo Sveikatos reikalų komitetui, Klaipėdos universiteto ir KUL vadovybei išsiųstame rašte,“ – sako Palangos miesto savivaldybės išplatintas pranešimas spaudai.

Meras Vaitkus pateikė tris pasiūlymus dėl Palangos miesto ligoninės 

Nesename susitikime su KUL naujuoju direktoriumi, ilgai užsieny dirbusiu Audriu Šimaičiu, meras Šarūnas Vaitkus pateikė tris pasiūlymus kaip spręsti Palangos miesto ligoninės reikalus.

Pirma, anot kurorto mero, Palangos savivaldybė galėtų finansuoti tam tikras gydymo paslaugas, idant nemažėtų paslaugų apimtis Palangos ligoninėje. 

M. Skritulskas, kaip Seimo narys, pažadėjo inicijuoti įstatymo pataisas, kad toks finansavimas galėtų būti užtikrintas netaikant tam tikrų viešųjų pirkimo procedūrų. 

Tačiau A. Šimaičio reakcijos į šį pasiūlymą, anot M. Skritulsko, nesulaukta.

Antra, steigti Palangos ligoninėje Vakarų Leituvos Geriatrijos centrą, kuris gana ženkliai padidintų KUL paslaugų apimtis ir pajamas. 

KUL vadovo atgalinės reakcijos taip pat nesulaukta, nors, anot M. Skritulsko, jam tokia mintis patiko.

Trečia, Palangos meras pateikė ir strateginį pasiūlymą: Palangos ligoninės teritorijoje statyti savivaldybės lėšomis gyvenamąjį būstą jauniems gydytojams - rezidentams, kurių taip trūksta KUL. 

Palyginimui KUL jų nesiekia net 30, o Kauno universiteto klinikose jų – virš 1000. 

Jokios reakcijos iš KUL direktoriaus dėl to taip pat nesulaukta, teigia M. Skritulskas.

KUL dalininkai  yra Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija. Jie patvirtino naują šios gydymo įstaigos struktūrą ir valdymo modelį. Filialų – Klaipėdos, Jūrininkų ligoninės ir Palangos reabilitacijos ligoninės – jungiamos į 18 specializuotų klinikų ir 4 centrus.

Palangos reabilitacinė ligoninė (PRL) stipriai kraujuoja taip pat

Kita žinoma kurorto medicinos įstaiga, Palangos reabilitacinė ligoninė (PRL), nuo šių metų administruojama reorganizuotos Klaipėdos Universitetinės Ligoninės, taip pat stipriai kraujuoja – ją paliko ir į Palangos „Pušyną“ parėjo dirbti ilgametė PRL direktorė Romantė Aleknavičienė bei daugiau nei 20 medikų.

Liepą Palangą aplankiusi premjerė Ingrida Šimonytė, užsuko ir į Palangos reabilitacinę ligoninę, vieną iš didžiausių ir pažangiausių III lygmens šalies reabilitacijos ligoninių, teikiančią ne tik medicininės, bet ir profesinės reabilitacijos paslaugas sunkiomis indikacijomis sergantiems pacientams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.

„Deja, kol kas tenka pripažinti, kad stokojama aiškios vizijos ir konkrečių pažangos žingsnių, stiprinant reabilitacijos paslaugas šioje ligoninėje, kurią palieka itin geri specialistai, pereidami dirbi į kitas Palangos gydymo įstaigas už tokį patį ar net mažesnį darbo užmokestį. Tai gali reikšti kelis dalykus: naujos Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės vadovavimo arba elementaraus žmoniško bendravimo įgūdžių stoką,“ – palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas paskelbė įrašą savo socialinio tinklo Facebook puslapy po apsilankymo ligoninėje kartu su meru Šarūnu Vaitkumi ir premjere.

Ligoninių susijungimo peripetijas žinantiems žmonėms rimtų klausimų kelia ir ligoninių finansiniai rodikliai. Teigiama, kad iki susijungimo ligoninės turėjo laisvas milijonines apyvartines lėšas, o susijungus jos atsidūrė tiek pat minuse.

Kretingos valdžia ir ligoninė tiesia pagalbos ranką

Antanas Kalnius, Kretingos rajono meras, šią savaitę sakė „Palangos tiltui“, kad ligoninėse naikinami skyriai – tai prieš kelerius metus centrinės valdžios inicijuotas sveikatos reformos pasekmė, lemsianti dar labiau ištįsusias eilės pas medikus bei privačios medicinos plėtrą. 

„Kretinga savo ruožtu nusprendė nepasiduoti ministerijos spaudimui, ne tik išlaikyti dabar Kretingos ligoninėje teikiamas paslaugas, bet ir plėsti gyventojams teikiamų medicinos paslaugų spektrą. Lygiagrečiai priimtas sprendimas investuoti į ligoninės modernizavimą, naujos būtinos medicinos įrangos įsigijimą, medikų pritraukimą. Tam skirtos papildomos Savivaldybės biudžeto lėšos, pritrauktas finansavimas iš ES fondų, kryptingai į ligoninę investavo ir pati įstaiga. Skaičiuojame, kad bendrai pastaraisiais metais į Kretingos ligoninę buvo investuota apie porą milijonų eurų,“– sakė A. Kalnius.

Pasak jį, Kretingos rajono savivaldybė tikrai svarstytų Palangos prašymą Kretingos ligoninėje paslaugas teikti ir Palangos gyventojams bei svečiams. 

„Juolab kad esame gerokai arčiau nei Klaipėda bei matome galimybes netolimoje ateityje tam tikro profilio paslaugas teikti ne tik mūsų rajono, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojams. Šiuo atveju būtinas bendras Kretingos rajono ir Palangos savivaldybių sutarimas dėl tam tikrų papildomų investicijų į ligoninę, papildomų lėšų medikų atlyginimas skyrimo bei abiejų savivaldybių Tarybų pritarimo,“ – pabrėžė A. Kalnius.

Neseniai paskelbta, kad Kretingos ligoninėje  iškils naujas Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus priestatas. Rangos darbų sutartis jau pasirašyta, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, o rugsėjį turėtų būti pradėti lieti naujo priestato pamatai. Statybas planuojama užbaigti kitų metų rudenį. Vien per pastaruosius porą metų Kretingos rajono savivaldybė ir Kretingos ligoninė į rajono gydymo įstaigą jau investavo apie 1,5 mln. eurų. 

„Pacientai Palangoje gali rinktis mūsų ligoninę ar bet kurią. Mūsų ligoninė teikiam didelį spektrą ambulatorinių konsultacinių paslaugų, turime neurologą, urologą, chirurgą, gastroenterelogę, kitus specialistus. Ligoninėje veikia ir reanimacijos skyrius, tačiau pagal susiklosčiusią tradiciją ligoniai, patyrę insultą ar infarktą Palangoje, ar jos onkologiniai ligoniai iki šiol vežami į Klaipėdos ligoninę,“ – „Palangos tiltui“ sakė Romualdas Sakalauskas, Kretingos ligoninės direktorius.

Kretingos ligoninė su Palangos savivaldybe neturi jokios sutarties.

R. Sakalauskas sakė, kad „Palangos tilto“ pakausimas bus jam paskata paskambinti Palangos merui ir aptarti rūpimus klausimus.