KUL – gyvybę išgelbėjęs sudėtingas hibridinis aortos aneurizmos gydymas

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai sėkmingai atliko itin sudėtingą, keliais etapais taikytą aortos aneurizmos gydymą pacientui, kurio pagrindinė organizmo arterija buvo pavojingai išsiplėtusi nuo širdies iki apatinių galūnių. Dėl kritinės būklės aorta galėjo plyšti bet kurią akimirką, todėl gydytojams teko priimti greitus ir preciziškus sprendimus, sujungiant kardiochirurgų ir kraujagyslių chirurgų kompetencijas.

Pasirinko inovatyvų metodą

Pasak KUL Širdies chirurgijos ir kraujagyslių ligų klinikos vadovo dr. Sauliaus Raugelės, tokiais atvejais laiko rezervas dažnai būna minimalus, o sprendimai turi būti greiti ir pagrįsti skirtingų sričių specialistų patirtimi. Siekiant sumažinti operacinę riziką bei užtikrinti geriausią įmanomą rezultatą, pacientui nuspręsta taikyti modernų pakopinį hibridinį gydymą, derinant atvirą kardiochirurgiją ir minimaliai invazines kraujagyslių chirurgijos technologijas.

Šis klinikinis atvejis tapo pirmuoju pavyzdžiu, kai KUL vieningoje komandoje veikė kardiochirurgai ir kraujagyslių chirurgai, praktiškai įgyvendindami kuriamo Aortos centro viziją bei pasiekdami rezultatus, atitinkančius pažangiausių Europos medicinos centrų standartus.

Aorta galėjo plyšti bet kurią akimirką

Į KUL Kardiologijos kliniką pacientas pateko dėl progresuojančių sveikatos sutrikimų ir stiprėjančių skausmų. Atlikus išsamius tyrimus nustatyta visos aortos aneurizma – pavojingas pagrindinės organizmo arterijos išsiplėtimas, apimantis beveik visą jos ilgį.

Kaip paaiškino S. Raugelė, aorta yra didžiausia žmogaus kraujagyslė, tiekianti kraują visiems organams. Jai išsiplėtus, kraujagyslės sienelė silpnėja, todėl didėja plyšimo rizika, kuri dažniausiai baigiasi staigia mirtimi.

„Paciento aortos skersmuo siekė net 7 centimetrus, nors įprastai jis būna apie 2–3 centimetrus. Tai reiškė kritiškai padidėjusią komplikacijų tikimybę ir būtinybę nedelsiant planuoti gydymą”, – sakė S. Raugelė. 

Kardiochirurginė operacija truko 12 valandų 

Įvertinus paciento būklę ir anatominius ypatumus, medikų konsiliumas nusprendė gydymą atlikti etapais.

Pirmojo etapo metu, atviros operacijos būdu, buvo atlikta aortos vožtuvo korekcijos, kylančiosios aortos ir aortos lanko su kaklo kraujagyslių protezavimu bei dalies nusileidžiančios aortos stentavimas naudojant specialų hibridinį protezą, kuris ne tik išsprendžia gyvybei pavojingiausią problemos dalį, bet ir sukuria saugią platformą tolimesniam gydymui.

Operaciją atlikusio S. Raugelės teigimu, tai buvo viena sudėtingiausių kardiochirurginių intervencijų – apie 6 valandas trukusi operacija, kurios metu būtina vienu metu išvengti kelių kritinių komplikacijų: paciento mirties, insulto, masyvaus nukraujavimo ar organų pažeidimo. Nepaisant didžiulės rizikos, pirmasis gydymo etapas pavyko sklandžiai.

Gydymą perėmė kraujagyslių chirurgai

Po sėkmingos kardiochirurginės operacijos gydymas buvo tęsiamas bendradarbiaujant su KUL kraujagyslių chirurgais.

Pasak kraujagyslių chirurgo Roko Adamonio, šio paciento gydymo metu pirmą kartą panaudotas hibridinis protezas, leidžiantis kraujagyslių chirurgams tęsti jau pradėtą gydymą minimaliai invaziniu būdu.

„Šis protezas sudarytas iš stento ir standartinio aortos protezo kombinacijos. Tai reiškia, kad kardiochirurgų atlikta operacija suformuoja saugią zoną, kurioje galime tęsti gydymą endovaskuliniu būdu – nebeatveriant krūtinės ar pilvo ertmių“, – aiškino R. Adamonis.

Mediko teigimu, anksčiau tokiais atvejais pacientui būtų reikėję dar vienos didelės apimties atviros operacijos. Dabar gydymas gali būti tęsiamas stentuojant aortą per kraujagysles.

Šiuo konkrečiu atveju pakako stentuoti krūtininę aortos dalį, taip pašalinant likusios aneurizmos plyšimo riziką.

Hibridinis gydymas – saugesnė alternatyva 

Pasak S. Raugelės, aortos aneurizmų gydymas gali būti atliekamas keliais būdais. Galima  visiškai atvira chirurgija, kai protezuojama visa aorta. Tai itin didelės rizikos operacija. Taip pat galimas visiškai endovaskulinis gydymas stentais, kuris ne visais atvejais techniškai įmanomas. Trečias būdas – hibridinis pakopinis gydymas, derinantis chirurginę ir minimaliai invazinę intervencijas.

Pastarasis metodas leidžia gydymą suskaidyti į etapus, sumažinti vienos operacijos apimtį, komplikacijų tikimybę ir pagerinti paciento atsistatymą.

„Tai didžiulis komandinio darbo rezultatas – hibridinis gydymas leidžia kiekvienai specialistų komandai atlikti savo dalį saugiausiu pacientui būdu“, – pabrėžia S. Raugelė. 

Pacientas: „Dabar jaučiuosi visiškai kitaip“

Pacientas tauragiškis Raimundas Mišeikis pasakoja, kad pirmuosius negalavimus pajuto dar praėjusių metų balandį.

„Labai skaudėjo pilvą, šonus, petį. Buvo sunku paeiti – vos pajudėjus atsirasdavo skausmas. Jaučiausi vis silpniau“, – prisimena vyras.

Tauragėje gydytojas įtarė aortos patologiją ir, susisiekęs su KUL specialistais, pacientą perdavė tolimesniam gydymui.

„Buvau aiškiai informuotas, kas manęs laukia. Pasitikėjau gydytojais ir neabejojau jų sprendimu“, – sako pacientas.

Praėjus pusantro mėnesio po pirmosios operacijos ir mažiau nei savaitei po antrojo gydymo etapo, vyras jau jaučia ryškų sveikatos pagerėjimą.

„Dabar jaučiuosi visiškai kitaip. Nebėra silpnumo, nebekankina skausmai, lengviau vaikščioti. Gydytojai – stebuklingi žmonės. Atrodo, galėsiu ramiai džiaugtis pavasariu“, – šypsosi R. Mišeikis.

Naujas etapas KUL aortos ligų gydymo veikloje

Medikų teigimu, šis klinikinis atvejis žymi naują etapą Klaipėdos universiteto ligoninės veikloje – pradeda veikti integruotas Aortos patologijų gydymo modelis, kai pacientą nuo diagnozės iki visiško gydymo lydi vieninga specialistų komanda.

Tokie rezultatai įmanomi tik sutelkus skirtingų sričių ekspertus ir taikant pažangiausias technologijas.

„Tai aukščiausio sudėtingumo gydymas, tačiau būtent komandinis darbas leidžia pasiekti geriausią rezultatą. Šiuo atveju laimėjo pacientas“, – pabrėžė gydytojai.

KUL Komunikacija tarnyba