KUL atveria naujas galimybes gydant kepenų navikus

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) plečiamos sudėtingų onkologinių ligų gydymo galimybės minimaliai invazyviais metodais. Ligoninės medikai atliko pirmąją pažangią gydomąją intervencinę procedūrą – mikrobangų abliaciją kepenų navikams. Tai svarbus žingsnis pacientams, kuriems tradicinė chirurgija yra per rizikinga arba netinka.

Po procedūros – geresnė savijauta

Pirmoji procedūra atlikta 70-mečiui Antanui, kuriam diagnozuotas kepenų vėžys. KUL profesionalai navikinius židinius suardė taikydami termodestrukciją – mikrobangų abliaciją. Šis metodas leidžia tiksliai sunaikinti navikinį audinį nepažeidžiant aplinkinių struktūrų.

„Specialius instrumentus dideliu tikslumu nuvedėme į naviką ir aukšta temperatūra sunaikino židinį. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą, kurią kontroliuoja anesteziologų komanda“, – paaiškino procedūrą atlikęs KUL Intervencinės radiologijos centro vadovas Algimantas Šimkaitis.

Po procedūros pacientas džiaugiasi gerėjančia sveikata.

„Jaučiuosi gerai, pamažu grįžta jėgos ir apetitas. Esu dėkingas medikams už galimybę gydytis šiuolaikiniu metodu“, – sakė Antanas.

Tausojantis ir moksliškai pagrįstas gydymas

A. Šimkaičio teigimu, naujoji procedūra pacientams reiškia trumpesnį sveikimo laiką, mažesnį skausmą bei komplikacijų riziką, o dažnu atveju – ir galimybę išvengti sudėtingų operacijų.

„Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus ar gretutinių ligų turintiems žmonėms. Šiuo konkrečiu atveju intervencinė procedūra buvo vienintelis galimas gydymo metodas – be jo būtų likęs tik palaikomasis gydymas“, – pažymėjo centro vadovas.

Intervencinis radiologas pabrėžia, kad šis tausojantis gydymas gali būti kartojamas arba derinamas su kitais metodais: chirurgija, chemoterapija ar imunoterapija. Minimaliai invazinės procedūros yra pagrįstos mokslinėmis studijomis ir įtrauktos į tarptautines vėžio gydymo gaires.

Milimetrinis tikslumas ir saugumas

Sėkmingą procedūros eigą užtikrina vaizdinimo technologijos, ypač kompiuterinė tomografija. Ji leidžia realiu laiku, milimetrų tikslumu kontroliuoti instrumentų judėjimą, užtikrinant maksimalų saugumą.

Pasak A. Šimkaičio, intervencinis gydymas pasirenkamas siekiant išvengti sudėtingos atviros operacijos, arba, kai operacija neįmanoma dėl sudėtingos naviko vietos. Sprendimas kiekvienam pacientui priimamas individualiai.

“Intervencinės procedūros ne tik gerina pacientų gydymo rezultatus, bet ir skatina glaudų daugiadisciplininį bendradarbiavimą tarp skirtingų sričių specialistų: chirurgų, onkologų, radioterapeutų ir kitų specializacijų gydytojų. Sėkmingas naujovių diegimas būtų neįmanomas be profesionalios ir sutelktos gydytojų radiologų ir anesteziologų komandos”, – teigia KUL Intervencinės radiologijos centro vadovas. 

Inovatyvių metodų diegimas KUL dar kartą patvirtina aiškią kryptį – siekį pacientams siūlyti modernų, saugų ir moksliškai pagrįstą gydymą, atitinkantį šiuolaikinius standartus.

KUL Komunikacijos tarnyba