Kurhauzo atidaryme – būrys garbių svečių, Lietuvos kultūros sostinės estafetė – Panevėžiui

Palangos tiltas, 2013-12-12
Peržiūrėta
1872
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Kurhauzo atidaryme – būrys garbių svečių, Lietuvos kultūros sostinės estafetė – Panevėžiui

Rytoj restauruotojo Kurhauzo atidarymo šventėje, kurios metu bus pagerbti kurortui nusipelnę asmenys, įteiktos Pa­lan­gos gar­bės pi­lie­čių regalijos palangiškiui, ilgamečiam lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui Jonui Brindzai bei Švedijos piliečiui Larsui Thomui Larssonui bei  Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės es­ta­fe­tė bus per­duo­ta Pane­vė­žiui, laukiama apie 200 kviestinių svečių.

Tap­s at­kur­tu Pa­lan­gos kul­tū­ros ži­di­niu
„Pa­kvie­tė­me aukš­čiau­sius Lie­tu­vos va­do­vus. Se­nu res­tau­ruo­tu for­te­pi­jo­nu M. K. Čiur­lio­nio kūrinius skam­bins profesorius Vy­tau­tas Lands­ber­gis. Tikimės, kad savo dalyvavimu šventę pagerbs kultūros ministras Šarūnas Birutis, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė bei jos pavaduotojas Algimantas Degutis, premjero patarėjai Antanas Vinkus bei Jūratė Juozaitienė, Seimo kancleris Jonas Milerius, mūsų miesto garbės pilietis, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Tarp kviestųjų svečių – ir Palangos kultūros bei meno žmonės, ir tie, kurie prisidėjo prie Palangos – Lietuvos kultūros sostinės 2013 renginių organizavimo, ir, be abejo, Lietuvos kultūros sostinės 2014 – Panevėžio – delegacija.
Palangos meras įsitikinęs, jog Kur­hau­zas tap­s at­kur­tu Pa­lan­gos kul­tū­ros ži­di­niu. Juolab, kad tikimasi, jog po il­gų teis­mų ma­ra­to­nų pa­vyks at­kurti ir me­di­nę jo da­lį.
„Dabar Kurhauze įsikurs Pa­lan­gos kul­tū­ros cen­tras, ga­lės re­pe­tuo­ti bei rengtis pa­si­ro­dy­mams meno kolektyvai. Di­džio­joje Kur­hau­zo sa­lėje, ku­rio­je tilps 250 žmo­nių, vyks kla­si­ki­nės mu­zi­kos koncertai. Jau da­bar kon­cer­tus pas mus no­ri reng­ti M. K. Čiur­lio­nio fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai, čia vyks spek­tak­liai, iš­kil­min­gi Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­džiai, bus pri­ima­mi gar­būs mies­to sve­čiai, įtei­kia­mi ap­do­va­no­ji­mai. O atkūrus medinę dalį, joje ga­lė­tų įsikurti res­to­ra­nas, nes mū­ri­nė­je da­ly­je ma­žai vie­tos. Mū­ri­nė da­lis bus kul­tū­ri­nių ren­gi­nių vie­ta, o no­rin­čių­jų pa­si­ro­dy­ti Kur­hau­ze, tikiu, bus dau­gy­bė. Tai ypač ak­tua­lu spren­džiant ku­ror­to se­zo­niš­ku­mo klau­si­mą, to­dėl kon­cer­tai, fes­ti­va­liai, spek­tak­liai Kurhauze dau­giau­siai vyktų šal­tuo­ju me­tų lai­ku“, – dalijosi planais meras Š.Vait­kus.

Pradžia – prieš dvidešimt metų
Vieni iš labiausiai laukiamų Kurhauzo atidarymo svečių – tie, kurie prisidėjo prie Kurhauzo mūrinės dalies atgaivinimo.
„Į Kurhauzo restauracijos projektą įdėta tikrai daug ir darbo, ir širdies“, – prisipažino šį projektą rengusi bendrovės „Klaipėdos projektai“ architektė Laima Šliogerienė, dar prieš dvidešimt metų, 1992-aisiais, dirbdama tuomečiame Paminklų konservavimo institute, kartu su komanda parengusi viso pastato restauracijos projektą.
„Vis turėjome vilties, kad kada nors Kurhauzas bus prikeltas. Jūs net neįsivaizduojate, kaip skaudu buvo, kai 2002-aisiais pastatas sudegė. Iš pradžių išvis į Palangą važiuoti nebenorėdavau ir iki šiol stengdavausi į tą pusę neiti, kad nematyčiau stirksančių nuodėgulių“, – prisipažino L. Šliogerienė.
Laimėjusi konkursą ir pradėjusi rengti naują projektą architektė apgailestauja, kad medinė Kurhauzo dalis, visiškai gaisro sunaikinta, nėra Savivaldybės. Turint omenyje, kad šio architektūros paminklo atgaivinimo klausimai sparčiai juda į priekį, apmaudu, kad rekonstruojama tik mūrinė jo dalis. Juolab kad ir pritaikyti dalį pastato visoms funkcijoms, kurios reikalingos galimai čia įsikursiančiai rotušei, yra sunku. Kad ir kaip proziškai nuskambėtų, rasti vietos tiek sanitariniams mazgams, tiek sumąstyti, kaip pritaikyti įėjimus, kad jais būtų patogu naudotis žmonėms su negalia, sudėtinga.
„Žinoma, būtų daug geriau, jeigu galėtume atstatyti visą ansamblį. Tačiau jau tai, kad atkurta dalis šio reprezentuojančio kurortą pastato, yra puiku“, – sakė architektė.

Sklandžiai ir sparčiai
Pasak L. Šliogerienės, didelių problemų dėl mūrinės dalies atkūrimo bei jos projekto rengimo nebuvo. Net po gaisro išliko beveik visa ši dalis. Tiesa, stogas, perdangos, dauguma interjero detalių sunaikinta, tačiau esama sočiai medžiagos, kad visa tai būtų galima atkurti. Juolab, kad rengiant 1992 m. projektą viskas buvo labai tiksliai išmatuota, nufotografuota, visi duomenys išsaugoti.
„Net ir tarp degėsių buvo dar galima pamatyti ir dekoro, ir lipdybos elementų, o turint omeny, kad medžiaga išlikusi, atkurti buvusį grožį tikrai galime. Tebeturime visus brėžinius ir matmenis tiek interjerą puošusių medinių panelių bei durų, tiek kitų puošybos detalių“, – sakė architektė.
Pasak L. Šliogerienės, sudėtingiausia buvo „sutilpti“ į laiką bei pinigus – tiek terminai, tiek lėšos buvo gan ribotos. O iš architektūrinės dalies, kaip minėta, sunkiausia buvo pritaikyti restauruojamą pastatą nūdienos reikmėms – kad naujos detalės, pavyzdžiui, būtini priešgaisriniai laiptai (jau nekalbant apie rūbinę, sanitarinius mazgus, kitą inžinerinę infrastruktūrą) stilistiškai derėtų prie restauruojamųjų interjerų.
„Labai nuoširdžiai dėkoju visiems čia dirbusiems žmonėms, ypač aukščiausio lygio profesionalų komandai – „Pamario restauratoriui“, be kurių būtų neįmanoma pasiekti tokios  kokybės darbų per tokį trumpą laiką“, – pabrėžė architektė, atskirai paminėjusi „Pamario restauratoriaus“ direktorių Aldą Kliuką, jo pavaduotoją statybai Algimantą Zokaitį  bei darbų vykdytoją Valdemarą Montvydą, kurių vadovaujami restauratoriai dirbdavo neskaičiuodami darbo valandų bei dienų.

Linki atgaivinti visą
kultūros vertybę

„Ko norėčiau palinkėti Palangai ir ne tik Palangai – atstatyti ir medinę Kurhauzo dalį, nes tik tada bus atkurta visa kultūros vertybė. O sau pačiai – kad turėčiau galimybę parengti ir likusios pastato dalies restauracijos projektą bei pamatyti visą atgijusį Kurhauzą“, – nusišypsojo architektė L. Šliogerienė.
Projektuotoja pridūrė, jog tik atkūrus visumą iki galo išsispręstų ir funkciniai dalykai – atsirastų erdvus vestibiulis, būtų galima suprojektuoti kavinę prie salės. Tada būtų galima patekti ir į restauruotosios salės balkoną, į kurį įėjimas – tik pro medinę Kurhauzo dalį, tad dabar balkonas atlieka tik estetinę funkciją. O projektui parengti medžiagos esama: dar iš 1992 m. liko visa dokumentacija, fotofiksacijos, apmatavimai. Beje, pastarieji buvo atlikti ir po gaisro, kai buvo rengiamas projektas, kaip sutvirtinti dar likusią medinę dalį.
„Jeigu tik išsispręs nuosavybės klausimai, linkiu, kad kuo greičiau būtų atstatyta ir medinė dalis“, – dar kartą pabrėžė L. Šliogerienė.
„Palangai linkiu, kad Kurhauzas kuo greičiau pasiektų savo buvusią didybę, kad būtų atkurtas visas pastatas ir kad į jį sugrįžtų jame nuo grafų Tiškevičių laikų plevenusi dvasia, –  prie architektės L. Šliogerienės linkėjimų prisidėjo ir dviem etapais mūrinę Kurhauzo dalį atkūrusios bendrovės „Pamario restauratorius“ direktorius A. Kliukas. –  Nors turiu pastebėti, kad, nepaisant visų negandų, šiame pastate ir dabar jaučiama itin gera aura. Kiek man teko restauruoti kultūros paveldo objektų, nė viename jų restauratoriai nedirbo su tokiu įkvėpimu ir atsidavimu. Jeigu tik atsirastų galimybė restauruoti ir mūrinę Kurhauzo dalį, mielai dalyvautume konkurse, nes šis objektas mums tapo savas“.

Galynėjosi su laiku
O objektų „Pamario restauratorius“ naujam gyvenimui yra prikėlęs išties nemažai. Vien Palangoje gaivintas pastatas Kęstučio gatvėje, kur įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius, Švenčiausios Mergelės Marijos į dangų ėmimo bažnyčia – nuo tvoros iki pat bokšto smailių.
„Na, mano kolegai palangiškiui A. Zokaičiui restauruoti Kurhauzą buvo garbės reikalas, – paklaustas, kodėl buvo nuspręsta dalyvauti konkurse ir imtis išties labai sudėtingo objekto restauracijos sakė A. Kliukas. – O dėl sudėtingumo – paveldo objektų tokia jau specifika: ne visada iš pradžių būna aišku, kiek darbų iš tikrųjų reikės atlikti, toli gražu ne visada žinai, ką pradėjęs darbus ir pajudinęs objektą rasi. Štai ir su Kurhauzu: manyta, kad autentiško mūro pavyks išsaugoti daugiau, o pradėjus ardyti gaisro ir per beveik dešimtmetį vandens ir kitų gamtos faktorių pažeistas sienas, paaiškėjo, kad net plaktukų nereikia: ranka palieti – ir trupa. Kai kur – iki pat žemės. Panaši padėtis ir su pamatais“.
Tokie buvo pirmojo restauracijos etapo, vykusio praėjusiais metais, sunkumai. O antrojo etapo metu sunkiausia buvo galynėtis su laiku.
„Dirbti Kurhauze galėjome pradėti, galima sakyti, tik birželio pradžioje. Tai lėmė ir biudžeto formavimo ypatumai – kol jis nebuvo suformuotas, nebuvo aišku, kiek lėšų bus skiriama darbams atlikti, – tiek kiti biurokratiniai trukdžiai, pradedant konkursais ir baigiant teismais su bendrasavininkais, nenorėjusiais duoti leidimo atlikti pastato pritaikymo darbus. Tad visą žiemą kitame mūsų objekte Klaipėdos dramos teatre įkurtose dirbtuvėse kūrėme lipdinius Kurhauzo interjerui. O pačiame Kurhauze, smarkiai per tą žiemą įšalusiame, kaip minėjau, dirbti pradėjome vasaros pradžioje, ir teko vienu metu daryti visus darbus: nuo itin kruopščių, kai buvo atkuriamos interjero detalės, iki inžinerinių komunikacijų įvedimo“, – sakė A. Kliukas, dar kartą pasidžiaugęs, kad lenktynės su laiku buvo laimėtos ir kad Kurhauzas neprarado savo dvasios, kurią „Pamario restauratorius“ perteiks ir bendrovės puošiamoje Kalėdų alėjos eglutėje.

Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė:
„Pradėjus vadovauti dabartiniam Palangos miesto savivaldybės merui Šarūnui Vaitkui iš karto ėmėme diskutuoti, kaip išsaugoti tai, kas liko nesužalota liepsnų bei laiko. Džiaugiuosi, kad nuomonės neišsiskyrė ir vieningai sutarėme, kad privalom restauruoti ir taip išsaugoti tai, kas likę iš mūrinės dalies...
Tuomet Kultūros paveldo departamentas ir Palangos savivaldybė užėmė aiškią poziciją, kad turi būti išsaugota tai, kas likę. O išlikę buvo visai nemažai, nors darbų pradžioje taip galbūt ir neatrodė: rasta autentiškų detalių, puošybos elementų... Turėjome galimybę atkurti maksimaliai autentišką mūrinę dalį.
Šiandien Palangos miesto savivaldybę kaip pavyzdį galiu minėti ir kitoms savivaldybėms: mūsų ir Palangos miesto savivaldybės sprendimas išsaugoti Kurhauzą nesibaigė kalbomis. Savivaldybė iškart parengė restauravimo darbų projektą, kaip pirmą visų tolesnių darbų etapą, kas leido jau po pusmečio priimti sprendimą dėl lėšų skyrimo restauravimo darbams atlikti. Svarbu, kad iniciatyvą parėmė ir Vyriausybė, tad iš viso Kurhauzo mūrinės dalies darbai turėjo tris finansavimo šaltinius: Palangos miesto savivaldybę, Vyriausybės Valstybės investicijų programą ir mūsų (Kultūros paveldo departamento) Paveldosaugos programą.
Labai teigiamai vertiname tai, kad Palangos miesto savivaldybė nutarė atverti Kurhauzą visuomenei, jame turėtų vykti išskirtiniai kultūriniai renginiai.
Ypatingai turint mintyje tai, kad objekto restauravimas jau sutelkė ir pačią palangiškių bendruomenę: ji aktyviai sekė ir dalyvavo restauravimo procese, palaikė idėją atgaivinti šią vietą kaip kultūrinę erdvę. Negaliu nepagirti Palangos mero, kuris tik atradęs minutę, lankydavo Kurhauzą, kur tuo metu darbavosi restauratoriai. Šiandien pusiau juokais, pusiau rimtai galiu pasakyti, kad tiek laiko praleidęs stebint procesą, Š. Vaitkus yra kone paveldosaugininkas - gali papasakoti, kas pastate nuveikta, atkurta, atrasta.
Tik visų šių ryžtingų sprendimų ir aktyvių iniciatyvų dėka šiandien ir turime restauruotą Palangos miesto simbolį!
Tiesa, kol kas tik mūrinę dalį, bet džiaugiamės ir tuo.
Kita vertus, ties mūrine dalimi neketiname sustoti – vizijose yra viso kurhauzo sutvarkymas. Gaila, kad šiandien apie tai galime kalbėti tik teoriškai – byla dėl medinės dalies paėmimo valstybės nuosavybei tebevyksta. Mūrinės dalies restauravimo darbų metu iš Jackų šeimos bandymų trukdyti – jie bandė užginčyti išduotų statybos dokumentų teisėtumą, - bet džiaugiamės, kad teismai tokias nepagrįstas pretenzijas atmetė ir teisybė
triumfavo.
Sunku prognozuoti, kaip procesas rutuliosis ir toliau, nes tiek Palangos miesto savivaldybė, tiek valstybė esame įvelti į keletą susijusių bylų ir tai, žinoma, negreitina proceso. Būtent todėl – norėdami spėti šioje istorijoje padėti tašką, kol dar turime, ką išsaugoti – ir kreipėmės dėl paėmimo valstybės nuosavybėn. Tikiuosi, kad valstybės interesų vardan tai bus padaryta

Jūsų komentaras:

Darius 2013-12-15 15:59 ([email protected] / IP: 78.61.208.218)
Kurhauze gal ir nebus sukurta daug darbo vietų, bet bendruome tikrai pajus atgaivą apsilankydami kokybiškuose renginiuose. Saviveiklos kolektyvai pagaliau tures patalpas repeticijoms, koncertams. Sveikintina, kad centrineje miesto dalyje neiškilo kotedžai ar kitas komercinis objektas, o buvo renovuotas istorinis labai vertingas objektas. Pagarba miesto vadovams už atliktus darbus.

Taip pat skaitykite

Vakarų (Jūros) generolo Jono Žemaičio Palangos 306 šaulių kuopa praėjusį sekmadienį, lapkričio 20-ąją, paminėjo Lietuvos kariuomenės dieną.


Pasibaigus XII –ajai Lietuvos mokinių lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadai Palangos senąją gimnaziją pasiekė džiugi žinia – IIB klasės mokinė Mūza Olimpija Svetickaitė tapo šios olimpiados šalies etapo (9-10 klasių gupė) II vietos laimėtoja.


Gimnazija ieško lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo

"Palangos tilto" informacija, 2019 12 06 | Rubrika: Miestas

Palangos senoji gimnazija skelbia atranką lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo pareigoms užimti. Darbo sutarties rūšis – neterminuota, darbo apimtis - 0,76 etato (20 kontaktinių val. per savaitę). Darbo užmokestis priklauso pedagoginio darbo stažo, įgytos kvalifikacinės kategorijos.


Šeštadienį Palangos miesto garbės pilietės regalijos įteiktos Lenkijos mokslininkei, europinės reikšmės kultūros istorikei, Palangos miesto tyrinėtojai, profesorei, habilituotai daktarei Malgožatai Omilanovskai (Małgorzata Omilanowska). Iškilmingoje ceremonijoje, vykusioje Palangos kurhauze, dalyvavo daug garbių svečių.


Tradiciškai gegužės pabaigoje Palanga kviečia švęsti vasaros pradžią. Visą savaitgalį šurmuliuos gausybė renginių – ką veikti atras kiekvienas: tiek mažas, tiek suaugęs. Šventė prasideda jau šiandien, penktadienį.


Kovo 3-4 d. Palangos Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje vyko Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų 9-12 klasių mokiniams. Olimpiadoje dalyvavo 131 mokinys iš Lietuvos mokyklų ir 23 mokiniai iš užsienio lietuviškų mokyklų.


Rytoj restauruotojo Kurhauzo atidarymo šventėje, kurios metu bus pagerbti kurortui nusipelnę asmenys, įteiktos Pa­lan­gos gar­bės pi­lie­čių regalijos palangiškiui, ilgamečiam lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui Jonui Brindzai bei Švedijos piliečiui Larsui Thomui Larssonui bei  Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės...


   „Oho, kokia galybė žmonių!”, „Žmonių – kaip karščiausią vasaros dieną“, „Rekordinis lankytojų skaičius“, „Visai kaip Kinijoje“, – tokius ir panašius apibūdinimus buvo galima girdėti praėjusį šeštadienį pagrindinėje kurorto promenadoje, kurioje, sausakimšoje kaip stintų statinėje...


(Tęsinys)   Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla dėl kurhauzo padegimo atskleidžia įdomių kurhauzo padegimo detalių ir užkulisių, apie kuriuos visuomenė iki šiol tik spėliojo. „Palangos tilto“ redakcija, siekdama visuomenę supažindinti su sunkiai atmintyje išdylančiu įvykiu – kurhauzo padegimu – toliau skelbia teismo medžiagą...


Nežinia, kokiems dievams meldėsi Palangos kurorto atidarymo šventės „Myliu Palangą!“ organizatoriai, bet oras kurorte praėjusį šeštadienį buvo kaip pagal užsakymą. O pirmoji šventės diena – penktadienis – nieko gero nežadėjo: krapnojęs lietus gerokai pakeitė šventės programą – S. Vainiūno muzikos orkestrantai, atlikę kelis akordus, skuodė slėptis nuo įkyraus lietučio. Jis vertė šventės...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius