KURHAUZO SCENOJE ATGIS XVII a. SEMIOPERŲ DEIVĖS, FĖJOS, RAGANOS IR KITI PERSONAŽAI

Palangos tiltas, 2024-05-15
Peržiūrėta
376
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

KURHAUZO SCENOJE ATGIS XVII a. SEMIOPERŲ DEIVĖS, FĖJOS, RAGANOS IR KITI PERSONAŽAI

Šis pavasaris Palangos kurhauze klausytojams dovanojo įsimintinus koncertus. „Minint 200 metų sukaktį, pirmiesiems kultūros puoselėtojams grafams Tiškevičiams įsigijus Palangos dvarvietę, koncertų cikle keliavome pro praėjusių amžių muziką su Lietuvos ir tarptautinėmis žvaigždėmis. Kiekviena programa kruopščiai atrinkta tarsi skaniausias saldainis, aukščiausias meninis lygis - šiemet kartelę užkėlėme tikrai aukštai“, - dalinasi kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Žvikaitė. Koncertų ciklas „Muzikos vakarai kurhauze“ atsisveikina iki rudens ir gegužės 18 d. 18 val. klausytojai kviečiami į paskutinį pavasario sezono koncertą „Paslėptoji opera“ su žymiausia Lietuvoje senosios muzikos puoselėtoja Renata Dubinskaite.

Kovo mėnesį kurhauzo salėje pirmą kartą suskambo Šiaulių valstybinio kamerinio choro a cappella programa „Kerintys epochų aidai“. Balandį klausytojus stebino tarptautinis saksofonininko Kęstučio Vaiginio džiazo kvartetas su Grammy nominantais bei laimėtojais iš Niujorko, kurie specialiai Palangai paruošė Baroko muzikos programą džiazo stiliuje. Taip pat abejingų nepaliko elegantiškas ir ryškus „Koncertas Nr.5“, kuriame žinomos Lietuvių menininkės – Dovilė Kazonaitė (sopranas), aktorė Aistė Lasytė, pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė ir drabužių dizainerė Jolanta Talaikytė klausytojus nukėlė į Marios Callas ir Coco Chanel pasaulius. 

Šį šeštadienį gegužės 18 d. 18 val. Palangos kultūros centras kviečia į paskutinį pavasario sezono koncertą „Paslėptoji opera“. Ansamblio “Duo Barocco” dainininkės Renata Dubinskaitė ir Saulė Šerytė (mecosopranai), kartu su išilginės fleitos atlikėja Ieva Baublyte, barokinės violončelės atlikėja Roma Jaraminaite ir klavesininke Vaiva Eidukaityte pristatys anglų baroko genijaus Henrio Perselio arijų ir duetų programą. Mįslingas koncerto pavadinimas „Paslėptoji opera“ byloja apie specifinę angliškos operos situaciją XVII amžiuje. Dramatiškiausias jos istorijos puslapis susijęs su politiniu perversmu, kai 1649 m. nuo giljotinos pakylos nusirito paties monarcho galva.... Karalių nuvertusi valdžia įtvirtino puritoniškas nuostatas – teatrai uždaryti, o išskirtinės prabangos reikalavęs operos menas visuotinai pasmerktas. Tačiau operai artimi pastatymai kartais vykdavo slapčia aristokratų namuose, pavadinus juos tiesiog spektakliais ar „reprezentacijomis“. Taigi, „paslėptoji“ opera gyvavo prisidengusi kitų scenos žanrų pavadinimais.

Didysis  anglų baroko  genijus  Henris Perselis  gimė 1659-­‐aisiais,  paskutiniais  operos draudimo metais, ir kūrė jau atstatytos monarchijos sąlygomis, tenkindamas kilmingųjų poreikį įspūdingoms sceninėms pramogoms. Per itin trumpą (mirė sulaukęs vos 36 metų), bet produktyvų muzikinį gyvenimą Perselis parašė muziką daugiau nei 40- čiai spektaklių, kaukių arba semioperų. Joms būdinga tai, kad siužetas plėtojamas pagal dramos spektaklio principus, t.y. pagrindiniai veikėjai scenoje kalba, o dainuoja dažniausiai fantastiniai personažai – deivės ir dievai, raganos, amūrai, alegorinės figūros, kaip antai Naktis, Paslaptis ar Šaltis, arba pastoraliniai, komiški veikėjai, tokie kaip girtas poetas ar aikštinga kambarinė. Todėl koncerte „Paslėptoji opera“ skambėsiantys duetai ir arijos žaižaruos fantastinėmis ir humoristinėmis spalvomis. Juose atsiskleidžia H. Perselio talentas piešti skirtingus charakterius. Pasakojimais ir režisūriniais elementais paįvairintoje koncerto programoje – epizodai iš semioperų „Karalius Artūras“, „Audra“, „Fėjų karalienė“, „Indijos karalienė“,„Pausanijas“, „Didonė ir Enėjas“ ir kt.

Bilietus platina KAKAVA.LT 

Palangos kultūros centro informacija

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Po kelerių metų pertraukos į meno uostą grįžo marinos, vasariškai nusiteikusių meno mylėtojų žvilgsniai krypo į fotografijos žanrą, didelio populiarumo sulaukė netikėtai meno rinkos scenoje pasirodę tapytojo Antano Gudaičio (1904–1989) kūriniai. 


„Man brangūs visi mano projektuoti objektai. Tačiau Palangos kurhauzas – ypatingas: prie jo restauracijos nuo projekto parengimo iki jo realizavimo su pertraukomis dirbau trisdešimt metų“, – "Pajūrio naujienų" žurnalistei Livijai Grajauskienei sakė 2013 metais atstatytos Palangos kurorto simboliu vadinamo kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir...


Malonus sutapimas: Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistas Mantas Leonardo Lizzi 12-ą gimtadienį šventė grodamas scenoje. Ir ne bet kur: Austrijos sostinėje Vienoje vyko tarptautinis akordeonistų konkursas VAMO.


Palangos savivaldybei pradė jus restauruoti kurhauzo savodalį, paveldosaugininkai sulaukė ir Gedimino Jackos prašymo leisti tvarkyti jam priklausančią dalį. Tačiau jo pageidavimą specialistai įvardina gana keistu ir vadina restauracijos imitavimu. Prašo projektavimo sąlygų Medinę kurhauzo dalį valdantis palangiškis kreipėsi į Kultūros paveldo departamento...


Kurhauzo restauracijos pradžia tapo dar artimesnė: trečiadienį Vyriausybė patvirtino  kurhauzo mūrinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešajai kultūrinei paskirčiai programą. Jai įgyvendinti Vyriausybė anksčiau skyrė 700 tūkst. litų. VĮ „Lietuvos paminklai“ jau gegužės 9-ąją paskelbs, kuri įmonė laimėjo viešųjų pirkimų konkursą atlikti restauraciją. Bet...


Finansų ministerijos parengtame 2012-ųjų metų Privatizavimo fondo (PF) lėšų dalies paskirstymo projekte, kuris turėjo būti pateiktas Vyriausybei praėjusį pirmadienį, nebuvo numatytas finansavimas Palangos kurhauzo restauracijai, nors 700 tūkstančių litų Vyriausybė tam buvo pažadėjusi. Apie nemalonų netikėtumą meras Šarūnas Vaitkus sužinojo  praėjusį penktadienį...


Dėl buvusių miesto valdžių klūpinėjimų prieš kurhauzo bendrasavininką Gediminą Jacką buvo pažeisti miesto interesai. Prieš dešimtmetį Palangos apylinkės teismui nusprendus, kad G. Jackos žmonos Virginijos dalies kurhauzo kiemo statinių pardavimo-pirkimo sutartis su Alfredu Tiškevičiumi yra negaliojanti, savivaldybės tuometiniai klerkai snaudė, kai 2004-aisiais V....


(Tęsinys)   Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamoji byla dėl kurhauzo padegimo atskleidžia įdomių kurhauzo padegimo detalių ir užkulisių, apie kuriuos visuomenė iki šiol tik spėliojo. „Palangos tilto“ redakcija, siekdama visuomenę supažindinti su sunkiai atmintyje išdylančiu įvykiu – kurhauzo padegimu – toliau skelbia teismo medžiagą...


Kurhauzo restauracija tampa vis labiau pasiekiama: šiek tiek daugiau kaip prieš savaitę buvo paskelbta Klaipėdos įmonė, laimėjusi konkursą atlikti kurhauzo techninį projektą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas rytoj paskelbs, ar, kaip buvo preliminariai vasarą sutarę Palangos meras Š. Vaitkus su Vyriausybės vadovu A. Kubiliumi, bus šalies biudžeto tvirtinimui...


Kas ir kada prie kurhauzo sudegusios sienos pritvirtino elektros kabelinę spintą? Jos pakabinimas turėjo būti suderintas ne tik su VST, bet ir Palangos savivaldybės Komunalinio ūkio skyriumi, bet nei elektrikai, nei savivaldybės komunalininkai apie ją teigia nieko negirdėję. Kurhauzo bendrasavininkas Gediminas Jacka, dėl kibirkščiuojančios spintelės sustabdęs kurhauzo medinės dalies ardymo...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius