Savivaldybė tikisi pinigų kurhauzo restauracijai, G. Jacka – prie suskilusios geldos

Kurhauzo restauracija tampa vis labiau pasiekiama: šiek tiek daugiau kaip prieš savaitę buvo paskelbta Klaipėdos įmonė, laimėjusi konkursą atlikti kurhauzo techninį projektą, o Seimo Biudžeto ir finansų komitetas rytoj paskelbs, ar, kaip buvo preliminariai vasarą sutarę Palangos meras Š. Vaitkus su Vyriausybės vadovu A. Kubiliumi, bus šalies biudžeto tvirtinimui Seime teikiamas siūlymas kitų metų biudžete numatyti 1 milijoną litų Palangos kurhauzo atstatymui. Visą savaitę Vilniuje Palangos interesus gynęs Š. Vaitkus tiki, kad pinigai kurhauzui bus skirti.

Sprendžiamas klausimas dėl kurhauzo finansavimo

Kurhauzo techninį projektą atlikti konkurso būdu buvo atrinkta viena Klaipėdos projektavimo įmonė, kuri atliks projektavimo darbus už 172 tūkstančius litų.

Po daugelio metų ginčų dėl kurhauzo sklypo dydžio su kurhauzo bendrasavininku Gediminu Jacka techninio projekto rengėjo atrinkimas yra didelis savivaldybės žingsnis link kurhauzo restauracijos darbų pradžios.

Kurhauzo reikalai spėriai pajudėjo į priekį Palangos meru tapus Šarūnui Vaitkui. Tai jo pastangomis praėjusią vasarą Palangoje Vyriausybė surengė išvažiuojamąjį posėdį, kuriame buvo priimti sprendimai ir dėl kurhauzo – Vyriausybės vadovas A. Kubilius ne tik turėjo progą pamatyti patį kultūros paveldo objektą, bet ir atsargiai užsiminė, kad 2012 metų biudžete bus numatyta finansavimo eilutė kurhauzo restauracijos darbams.

Buvo užsiminta ir konkreti suma – 1 milijonas litų. Būtent tiek, Seimo konservatorių frakcijos teigimu, prašoma numatyti valstybės kitų metų biudžete.

Praėjusį ketvirtadienį Š. Vaitkus apsilankė pas premjerą Andrių Kubilių, su kuriuo kalbėjosi dėl kurhauzo restauracijos finansavimo. Apie tai jau buvo kalbėta ir vasarą Vyriausybei surengus išvažiuojamąjį posėdį kurorte, ir po to su Vyriausybės kancleriu.

„Buvo kalbama, kad bus papildyta Kultūros paveldo programa, kurioje bus numatyta finansavimo eilutė ir kurhauzui“, - sakė meras. Meras dėl kurhauzo susitiko su Seimo Biudžeto it Finansų komiteto pirmininku Kęstučiu Glavecku.

„Nors komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas, girdėjau, buvo sakęs, kad su merais dėl konkrečių projektų finansavimo nešneka, man pavyko su juo pasikalbėti ir priminti apie Vyriausybės išvažiuojamojo posėdžio Palangoje sprendinius. Man regis, su komiteto pirmininku mes radome bendrą kalbą“, – sakė „Palangos tiltui“ Š. Vaitkus.

Vasarą priimti svarbūs sprendimai

Po Vyriausybės posėdžio kurorte vasarą buvo priimtas ir kitas svarbus sprendimas, atvėręs kelią planavimo sąlygoms kurhauzo techniniam projektui gauti ir, jas gavus, vėliau parengti patį techninį projektą– Lietuvos Respublikos vardu buvo įregistruotas 2000 metų detaliojo plano sprendinius atitinkantis 52,7 arų sklypas.

Įregistravus Registre šį sklypą, atstatyti savivaldybei priklausančią kurhauzo dalį ir numačius tam finansavimą atstatyti kurhauzą neliko kliūčių.

Š. Vaitkus tokį sprendimą vasarą vadino „dideliu žingsniu“.

„Jau tai, kad pati valstybė šį žemės sklypą įregistravo savo vardu yra didelis pasiekimas. Nei Savivaldybė, nei Jackų šeima negali diktuoti valstybei, kokį žemės sklypą suformuoti“, – sakė meras.

„Manau, ir bendrasavininkiai – Jackų šeima – imsis priemonių, gaus planavimo sąlygas techniniam projektui, ir mes kartu atstatysime kurhauzą bei parodysime, kad ši problema yra išspręsta gyventojų naudai“, – sakė Š. Vaitkus.

Tačiau G. Jacka didelio geranoriškumo savivaldybės sprendimams ir dabar nerodo: „Ir savivaldybė, ir meras šneka „vėjus“. Jie matys kitais metais ne kurhauzo atstatymą, o vėjus“, – sakė užėjęs į redakciją G. Jacka.

Priteisė atlyginti žalą, bet iš ko išieškoti?

Jackų šeimyna praėjusią savaitę taip pat susilaukė naujų žinių dėl kurhauzo: Klaipėdos apylinkės teismas iš dalies patenkino Jackų ieškinį dėl civilinės žalos, patirtos sudegus kurhauzui, atlyginimo – priteisė Jackoms beveik 750 tūkstančių litų.

Tik kaip tokius pinigus iš kurhauzo padegėjų išieškoti, kai vienas jau yra miręs, o kiti jokiu turtu nedisponuoja?

„Man pinigų nereikia. Žala buvo priteista septyniems Jackų šeimos nariams, man tenka apie 6 procentus nuo šios sumos. Jeigu atsirastų kas nors, kas norėtų perimti mano teisę į žalos atlyginimą ir panorėtų pats išieškoti tuos pinigus (apie 40 tūkstančių litų, – aut.), aš mielai tokią teisę tam asmeniui perleisčiau, tik kelčiau sąlygą, kad jis dalį pinigų paaukotų beglobiams vaikams“, – G. Jacka sakė.

Ar tai dar viena prieštaringai vertinamo kurorto verslininko viešųjų ryšių akcija?

Bet, svarbiausia, net ir po savivaldybės bei Vyriausybės sprendimų, realiai priartinusių kurhauzo restauracijos darbų pradžią, G. Jacka nerodo lankstumo prisidėti prie kurhauzo atstatymo.

„Teismai man yra pritaikę turto areštą. Aš negaliu disponuoti savo turtu. Kreipėmės į Klaipėdos apygardos teismą, kad teismas leistų mums pasidalinti turtą. Prašiau ir Palangos savivaldybės, kad ji kreiptųsi į prokuratūrą ir teismą, kad man būtų nuimti apribojimai disponuoti savo turtu, bet jokių atsakymų neišgirdau“, – skundėsi G. Jacka.

Tokia argumentacija merui Š. Vaitkui kelia juoką:

„Kai Kultūros paveldo departamentas kreipėsi į G. Jacką dėl kurhauzo techninio projekto sąlygų „išsiėmimo“, jis tai ignoravo, dešimt metų laikė savivaldybę įkaite. Ar jis įsivaizduoja, kad savivaldybės turi teisę prašyti prokuratūros ar teismo, kad jie privačiam asmeniui priimtų palankius procesinius veiksmus? Jeigu taip, taip nėra, ir jis tai puikiai žino“, – sakė Š. Vaitkus.

G. Jacka mina teismų slenksčius

Prisiteisęs dalį civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, G. Jacka priekaištauja ir miesto savivaldybei, kad ši savo ruožtu jokio ieškinio dėl žalos atlyginimo sudegus kurhauzui iki šiol nepateikė.

„Kalbėjausi su teisininkais. Išsiaiškinau, kad savivaldybei ir dabar nėra vėlu pateikti tokį ieškinį. Svarstysime, ar taip darysime“, – sakė miesto meras „Palangos tiltui“.

Miesto vadovas įsitikinęs, kad Vyriausybės sprendimai dėl žemės sklypo suformavimo ir galimas finansavimo numatymas savivaldybei „atrišo rankas“: „Mums tiesiog daugiau nebereikia žvilgčioti į tos šeimos pusę. Gavę finansavimą, mes savo mūrinės dalies fasadą sutvarkysime, sudėsime langus. Jackoms priklauso tik nedidelė, jau nugriauta kurhauzo dalis, todėl jų nenorėjimas ar negalėjimas prisidėti prie kurhauzo atstatymo savivaldybės sprendimams didelės reikšmės neturi“, – tikino meras.

G. Jacka iki šiol neišlipa iš teismų, kurių dalis vyksta ir dėl kurhauzo, suolo ir žeria kaltinimus savivaldybei, kurios pastangomis tik šiemet kurhauzo problemų sprendimas stipriai pasistūmė į priekį.

„Apie kokį kurhauzo atstatymą ji kalba, jei jie nekalba dėl to su manimi? Kaip ji atstatys, jei pati nevykdo teismų sprendimo. Savivaldybė jums šneka „vėjus“ ir „nahališkai“ meluoja. Nieko nesitikiu iš dabartinių savivaldybės vadovų“, – graudeno palangiškis „Palangos tilto“ redakcijoje.

„Matyt, G. Jacka nesuvokia, kad Palangos savivaldybė jau nėra ilgiau jo kaprizų ir įgeidžių įkaitė. Jis, kaip ir visus dešimt metų, galbūt norėtų, kad nieko dėl kurhauzo nevyktų. Dabar iniciatyvą dėl kurhauzo perėmė savivaldybė ir, svarbiausia, valstybė. Tikiu, kad kurhauzo atstatymo darbai prasidės jau kitą vasarą“, – sakė meras Š. Vaitkus.