„Lėktuvui leistis esant stipriam vėjui pavėjui – tarsi mašinai važiuoti per raudoną šviesoforo signalą“

Ne vienerius metus sinoptiku išdirbęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos aviacinės meteorologijos stoties viršininkas Albinas Liachovičius pasakojo, jog be jo tarnybos specialistų pateikiamų duomenų lėktuvai oro uoste negalėtų nei kilti, nei leistis. Dar daugiau – negavę be galo svarbios informacijos, orlaiviai gali net nukristi, o perduodant duomenis apie slėgį ir meteorologui suklydus vienu milimetru, geležinis paukštis turėtų tūpti ne ant nusileidimo tako, bet... dešimt metrų po žeme. Laimei, moderni technika garantuoja, kad tokių klaidų būtų išvengta. „Dabar labai patobulėjo technika – jau pirštą palaižę nežiūrime, iš kur vėjas pučia, viskas yra ekrane“, – sakė pašnekovas.

Stebi debesis
Nors šiandien be lėktuvų dažnas sunkiai įsivaizduoja savo keliones, retai kas susimąsto, jog skrydžio saugumas priklauso ne tik nuo pilotų patirties ir orlaivio kokybės, bet ir nuo oro. Palangos aviacinės meteorologijos stoties darbuotojai nuolat stebi visus oro parametrus ir informaciją apie orus anglų kalba nuolat transliuoja lėktuvams, nuo Palangos oro uosto nutolusiems apie penkiasdešimt kilometrų ir mažesniu atstumu. Vienas iš tokių svarbių duomenų yra debesų aukštis.
„Po vieną kilometrą nuo juostos galo į abi puses yra slovakų instaliuoti debesomačiai. Debesis stebėti svarbu, kadangi tūpdamas lėktuvas turi žinoti, kokiame aukštyje būdamas pamatys oro uostą. Jei mes padarytume klaidą, lėktuvo pilotas gali per vėlai pamatyti žemę“, – pasakojo A. Liachovičius ir pridūrė, jog anksčiau, nors prietaisai nebuvo tokie tikslūs kaip šiuolaikiniai, debesų matuokliai veikdavę neblogai, tik naudotis jais buvę ne taip patogu kaip dabar: „Juos kaskart reikėjo įjungti, išjungti. Matomumo stebėjimai buvo vykdomi iš centro ir iš artimojo radijo švyturio, apie kilometrą nuo juostos galo“.

Vėjas – labai svarbus
Kitas skrydžio saugumui labai reikšmingas parametras yra vėjo kryptis ir greitis. „Kiekvienas lėktuvas turi normas, kurių nelabai gali viršyti. Pavyzdžiui, dvylikos metrų šoninis vėjas mažesniems lėktuvams yra pavojingas, ir jie negali tūpti“, – sakė meteorologijos stoties viršininkas. Pasiteiravus, kas atsitiktų, jei mažieji lėktuvai, nepaisydami tokio vėjo, mėgintų tūpti, A. Liachovičius sakė, jog tai grėstų katastrofa: „Vėjas juos apverstų. Juk, kai esant vėjui tūpia didesni lėktuvai, vėjas juos judina. Pas mus svarbiausi šoniniai vakarų vėjai. Nuo dvylikos metrų ir daugiau jau reikia būti atidiems. Vėją mes matuojame mazgais, debesų aukštį – futais. Pasikeitė sistema, prie naujosios, galima sakyti, ir dabar dar nesame galutinai įpratę. Kas dešimt-penkiolika sekundžių prietaisai fiksuoja vėjo pasikeitimus ir siunčia duomenis į kompiuterį. Yra toks momentinis vėjas, kai būna gūsingas vėjas – lėktuvui siunčiami duomenys, ir, jei tuo momentu vėjas tinkamas, orlaivis leidžiasi, jei ne – eina į antrą ratą“.

Klaidos neleistinos
Dar vienas sinoptikų lėktuvams perduodamas parametras – atmosferos slėgis. „Pagal jį nustatomas lėktuvo altimetras, ir klaidų perduodant slėgį negali būti, nes slėgio vieno milimetro paklaida duoda dešimties metrų aukščio rezultatą – jei suklysime vienu milimetru, lėktuvas turės tūpti dešimt metrų po žeme, – kalbėjo pašnekovas, tačiau nuramino, jog tokių klaidų nepasitaiko. – Kadangi turime dubliuotą kompiuterinę sistemą, klaidų čia nėra“.
Kalbėdamas apie svarbius oro parametrus, pašnekovas pabrėžė ir horizontalųjį matomumą. „Tai yra vienas iš pagrindinių faktorių tūpiant lėktuvui: yra rūkas ar nėra, matosi geriau ar blogiau. Dar vienas parametras – matomumas pagal šviesas tamsiu paros laikotarpiu. Matomumas pagal šviesas visuomet geresnis už meteorologinį matomumą. Jis irgi perduodamas orų suvestinėse“, – sakė pašnekovas. Pasmalsavus, ar aviacinės meteorologijos stoties darbuotojai patys bėgioja po oro uostą ir fiksuoja tą matomumą, viršininkas juokėsi, jog žmonės po oro uostą tikrai nelaksto, kadangi to daryti apskritai negalima. „Jį fiksuoja matomumo jutikliai, lazerinės sistemos. Lazeriu siunčiamas signalas į atspindėtoją, iš šio – į imtuvą, ir taip nustatomas atmosferos užterštumas, o pagal jį apskaičiuojamas matomumas“, – kalbėjo sinoptikas.

Per šaltį pakilti lengviau
Ne kiekvienas tikriausiai žino, jog net oro temperatūra lemia skrydžio sėkmę. „Oro temperatūra, drėgmė – tai faktoriai, į kuriuos, planuodami ir vykdydami skrydžius, pilotai taip pat turi atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, jei oras šaltas, lėktuvas gali kilti su didesniu svoriu, o jei karšta – su mažesniu. Jei oro temperatūra siekia daugiau kaip dvidešimt penkis laipsnius šilumos, tenka paskaičiuoti lėktuvo keliamąją galią. Mūsų platumose tokia temperatūra retai pasitaiko, bet pietinėse šalyse tai yra aktualu“, – kalbėjo A. Liachovičius. Visgi pašnekovas nuramino, jog neturėtų nutikti taip, kad žiemą iš čia į šiltus kraštus išvykę su nemažai sveriančiu bagažu atgal su tokiu pat į lėktuvą nebūsime įleisti, kadangi šalyje, iš kurios išvykstame, bus labai karšta. „Paprastai lėktuvo svoris reguliuojamas krovinio arba kuro sąskaita“, – sakė sinoptikas.

Kilti ir leistis pavėjui – tabu
Neretai oro uoste pastebėję, jog orlaiviai kyla ir leidžiasi prieš vėją, žmonės stebisi, kodėl taip yra. Aviacinės meteorologijos stoties viršininkas skubėjo išsklaidyti šią nežinią. „Lėktuvui pakilti svarbus yra tako ilgis, vėjo kryptis. Prieš vėją lėktuvas lengviau pakils, o pavėjui jau niekas nekyla ir nesileidžia, išimtis – silpni vėjai. Esant silpniems vėjams lėktuvo pilotas gali orlaivį „sodinti“ bet kuria kryptimi – ir pavėjui, ir prieš vėją. Jei lėktuvas leistųsi pavėjui esant stipriam vėjui, šis orlaivį apverstų. Esant stipriam vėjui lėktuvui leistis pavėjui – kaip mašinai važiuoti per raudoną šviesoforo signalą“, – įspėjo meteorologijos specialistas.
Visiems girdėtas skrydžiui netinkamas oras tikrai yra dažna ir aktuali problema. Pasak pašnekovo, atmosferos reiškiniai, tokie kaip plikšala, ledėjantis lietus, perkūnija, padangėse orlaiviams gresia rimtomis bėdomis. „Esant perkūnijai – didelė turbulencija, lėktuvo blaška. Ledėjantis lietus apskritai pavojingas: lėktuvas apšąla, padidėja jo svoris, ir orlaivis nukrenta. Jei pakilimo takas apledėjęs, lėktuvas negali leistis ir kilti. Mūsų krašte apledėjimas yra labai pavojingas reiškinys. Jei tik pastebimi ledėjimo reiškiniai, apie tai tuojau pranešama“, – pasakojo A. Liachovičius.
Atsitikus taip, kad atvykimo šalyje pasitinka netinkamos lėktuvui leistis oro sąlygos, orlaivio vadas neturi rizikuoti įgulos, keleivių ir savo gyvybe. Kad taip neatsitiktų, dar prieš pakildamas pilotas būna pasiruošęs atsarginį planą. „Mūsų klimato sąlygomis skrydžiui netinkamas oras pasitaiko palyginti dažnai. Pavyzdžiui, lėktuvas skrenda iš Kopenhagos į Palangą. Jis pasiima kuro tiek, kad užtektų iki atsarginio, netoli Palangos esančio oro uosto, tarkime, Rygos, ir dar pusei valandos. Planuodamas skrydį pilotas pasižiūri, koks oras Palangoje, kas jo laukia aukščiuose – vėjai, temperatūros reiškiniai, kokia prognozė Palangoje. Jei čia laukiama sudėtingų oro sąlygų, jis pažiūrės, kokios sąlygos Rygoje. Negalima taip rizikuoti, kaip rizikavo Smolenske, kai leidosi itin sudėtingomis sąlygomis“, – sakė pašnekovas.

Aptarnaujanti ir kontroliuojanti organizacija
Pasakodamas apie savo vadovaujamą organizaciją, vadovas sakė: „Meteorologijos stotis – ir aptarnaujanti, ir kartu kontroliuojanti organizacija. Mūsų šio darbo tikslas – galimai tikslesni duomenys ir nepriekaištinga informacija pagal Tarptautinės meteorologijos organizacijos reikalavimus“. Rašydami duomenis į suvestines, Palangos meteorologai naudoja kodus, pripažintus visame pasaulyje. Padirbėjęs stotyje darbuotojas sėkmingai galėtų tęsti darbą ir kitame pasaulio kampelyje – sistema ir ten būtų ta pati.
„Pas mus dirba meteorologai su viduriniu, aukštuoju mokslu. Norėčiau paminėti Ireną Rupšienę, kuri yra dirbusi prie Folklendų salų, kur prognozavo orus žvejams. Iš ten jau netoli Antarktida, Brazilija. Sukauptą globalią patirtį ši moteris pritaiko darbe, – džiaugėsi vadovas, tačiau apgailestavo, jog jaunimą prisivilioti sunku. – Dabar pas mus vyksta kartų kaita. Turime dvi Klaipėdos universitetą baigusias merginas. Šiaip sunku prisivilioti jaunimą, nes pas mus nedideli atlyginimai“.
Palangos aviacinės meteorologijos stotis duomenis apie orus teikia ne tik lėktuvų pilotams. „Hidrometeorologijos valdybai irgi teikiame duomenis. Iš principo parametrai tie patys, truputį skiriasi intervalai, duomenų formatas. Mes dirbame pagal tarptautinius reikalavimus“, – sakė pašnekovas.

Ilgalaikės prognozės – netikslios
Pasiteiravus, kodėl prognozuodami orus sinoptikai neretai apsirinka, pašnekovas sakė, jog lengviau prognozuoti orus trumpesniam laikui – tokios prognozės ir būna pakankamai tikslios. „Jei sugebėtume prognozuoti orus metams ar vasarai, tai, parašius vieną prognozę, mums užtektų pinigų visam gyvenimui. Tik pagalvokite, kaip viską galima būtų planuoti. Bet to padaryti niekas negali – ilgiausiai savaitei apytikslės gali būti prognozės. Neblogos prognozės – parai, na, iki trijų parų. Į jas galima rimtai orientuotis. Ilgalaikės prognozės – labiau klimatologų reikalas“, – kalbėjo A. Liachovičius.
Paklaustas, ar, palyginti su ankstesniais laikais, smarkiai patobulėjo naudojama technika, pašnekovas sakė, jog tikrai žengtas didelis žingsnis į priekį. „Jau pirštą palaižę nebežiūrime, iš kur vėjas pučia – viskas yra ekrane. Technikos srityje esame labai toli pažengę: tokia aparatūra stovi daugelyje pasaulio oro uostų“, – tikino sinoptikas.

Dirbo visuose vandenynuose
Pašnekovas yra baigęs Vilniaus universitetą, Gamtos mokslų fakultetą. „Daug metų dirbau sinoptiku: ir oro uoste, ir visuose pasaulio vandenynuose. Žvejų, banginių medžiotojų, TSRS Mokslų akademijos laivuose esu dirbęs prognozuotoju. Rinkdavau duomenis iš Tarptautinės meteorologinės organizacijos, paruošdavau žemėlapius. Orų prognozes gaudavau radijo bangomis, ir tada radistas tai pažymėdavo žemėlapyje. Tada analizuodavau žemėlapį ir sudarydavau prognozes“, – ankstesnius laikus prisiminė A. Liachovičius.
Pasiteiravus, ar patinka darbas, pašnekovas sakė: „Darbas labai patiko, kol prognozuodavau. Administracinis darbas nelabai patinka – nemėgstu su popieriais žaisti. O prognostinis darbas patiko“.