Lietuvos jūrų muziejuje – ekspozicija, apimanti 1000 metų

Lietuvos jūrų muziejus kviečia susipažinti su ekspozicija „Jūros ir Lietuva: 793–1918 m.“. Tai moderni, vizualiai itin patraukli ir daug netikėtų faktų atskleidžianti ekspozicija. Ne vieną nustebina pavadinime nurodyta data – 793-ieji. Ar tikrai nėra klaidos, gal turėtų būti 1793-ieji?

Ekspozicija aprėpia beveik 1 000 metų

„Ne!“ – tvirtai atsako ekspozicijos koncepcijos autorius, istorikas dr. Dainius Elertas. Ekspozicija tikrai apima beveik tūkstančio metų laikotarpį, apjungdama jūrinės istorijos epizodus, atspindinčius žemių ir genčių ar tautų, susijusių su Lietuva, patirtis.

Istorikas pažymi, kad iki XX a. nei aplinkybės, nei visuomenės mentalitetas nebuvo palankūs jūrinės Lietuvos tapatybės formavimuisi.

„Praeityje būta tik pavienių jūrinių epizodų, pastangų išsiveržti iš sausumos, – sako dr. D. Elertas. – Tačiau mažai pažinti istorijos puslapiai gali tapti įkvėpimo šaltiniu stiprinant jūrinės valstybės bruožus ir dabartyje.“

Kaponierės gelmėje – kelionė per istoriją

Ekspozicija įkurdinta autentiškoje Nerijos jūrinio forto iškyšoje – kaponierėje, kuri leidžiasi iš kiemo žemyn link apsauginio griovio. Patalpa nedidelė ir nedėkinga, juolab kad itin svarbu buvo nepažeisti ir paveldinių forto savybių. Tačiau ekspozicijos kūrėjai šį iššūkį pavertė parodos išskirtinumu ir panaudojo erdvę kaip pasakojimą stiprinančią priemonę.

Ekspozicija pradedama 1918 metais ir, atrodo, natūraliai, gilėjant kaponierei, leidžiamasi į istorijos gelmę per carinės Rusijos valdymo laiką, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, baroką, renesansą iki viduramžių ir vikingų laikų. Čia pateikiami intriguojantys pasakojimai apie vikingų laikus ir kovas. VIII–XIII a. dabartinės Lietuvos teritorijos šiauriniame ir vakariniame pakraštyje kovėsi, prekiavo kuršiai, žiemgaliai, skalviai, sembai. Paskutiniai Baltijos vikingai – kuršiai – vertėsi piratavimu dar XIII a.

XV–XVIII a. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Vakarų Europai tiekė miško ir žemės ūkio produkciją – javus, jautieną, pluoštą, medieną. Lietuviški ištekliai prisidėjo prie didžiųjų miestų plėtros, geografinių atradimų ir pramonės revoliucijos.

XIX a. jūrą atrado lietuviai kitose valstybėse – Prūsijos karalystėje/Vokietijos imperijoje ir Rusijos imperijoje. Pajūrio gyventojai žvejojo jūroje ir tarnavo kitų šalių laivynuose. Irklavimo ir buriavimo sporto džiaugsmai patirti plazdant svetimoms vėliavoms.

Nuo prekybos žmonėmis iki naro kostiumo išradimo

Dr. D. Elertas – istorikas, gebantis išryškinti netikėtus ar net egzotiškus praeities faktus. Ekspozicija pasakoja ir apie prekybą žmonėmis, kai lietuvės moterys būdavo parduodamos ir į Rytus, ir į Skandinavijos šalis. Paroda supažindina ir su itin spalvinga XVII a. Kristupo Arciševskio iš Biržų asmenybe. Baigęs karo studijas, K. Arciševskis pasiliko Olandijoje ir, susidomėjęs vandens inžinerija, sukonstravo pirmąjį kietą naro kostiumą, kurį ir išbandė, praleisdamas net keletą valandų po vandeniu. Vėliau jis tapo konkistadoru Pietų Amerikoje, Portugalijos paskirtu vadovauti ekspedicijoms, statė fortus Brazilijoje ir net siūlė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei steigti koloniją Pietų Amerikoje – dėl gausių aukso išteklių, galėjusių padėti karaliui išlipti iš skolų.

Tarp unikalių eksponatų – ir alaus bokalas

Ekspozicijos atmosferą stiprina ir scenografiniai elementai, kurių vizualinį sprendimą sukūrė UAB „Abrakadabra dirbtuvės“. Tačiau pagrindinis dėmesys, žinoma, skiriamas eksponatams. 

Čia pamatysite unikalų XVII a. alaus bokalą, jo analogas saugomas Kopenhagoje. Bokalas ypatingas, nes jo dugnas – gryno švino, todėl jis neslysta laive nuo stalo. Bokalas buvo rastas Lietuvos pajūryje, jis gali būti išmestas jūros bangų iš nuskendusio laivo.

Kitas išskirtinis eksponatas – kompasas medinėje dėžutėje, pagamintas anglų kilmės meistro. Išlikę spaudai rodo, kad jis ir pagamintas, ir sertifikuotas Klaipėdoje. Akį patrauks ir ne mažiau įdomi ir vertinga laivų modelių kolekciją, atspindinti jų tipus bei istorinę kaitą.

Sudomins visą šeimą

Ekspozicijos kūrėjai sąmoningai siekė naudoti kuo mažiau IT elementų.„Jie tiesiog tik šiek tiek pagyvina ekspoziciją, – sakė dr. D. Elertas. – Lankant ekspoziciją šeimai, gal tėvelį patrauks viena tema ir jis norėtų išklausyti visą pasakojimą apie ją. Tuo tarpu jaunesnio amžiaus vaikas mielai pasižiūrės žaismingą vaizdo pasakojimą apie piratus.“

Ekspozicijos įrengimą finansavo Europos Sąjunga.

A. Mažūno nuotr.