Didžioji metų paroda Lietuvos jūrų muziejuje – apie poilsį pajūryje

Lietuvos jūrų muziejus gegužės 22 d. atidaro pagrindinę metų parodą „Poilsiavimas Lietuvos pajūryje, 1806–1939 m.“, kurioje atskleidžiama trumpa, bet itin spalvinga, prieštaravimų ir pikantiškų detalių kupina poilsio Baltijos pajūryje istorija.

Šiandien pajūris – neatsiejama vasaros atostogų tradicija, tačiau prieš du šimtmečius vandens stichijos bangos ir slenkančios kopos kėlė baimę. Tik XIX a. viduryje, sutvirtinus smėlynus pynutėmis ir želdiniais, pajūris tapo patrauklus poilsiui. Taip prasidėjo kurortų era, pakeitusi Lietuvos pakrantės veidą.

Parodos kuratorius istorikas dr. Dainius Elertas sako, kad pajūrio kurortų idėja į Lietuvą atkeliavo iš Vakarų Europos.

„1793 m. Baltijos pakrantėje įkurtas Heligendamm kurortas, 1813 m. Kuršių nerijoje – Krantas (Kranz), – pasakojo istorikas. – Palangoje maudyklės veikė jau 1824 m., o grafai Tiškevičiai pavertė miestą kurortu: 1877 m. iškilo kurhauzas, 1888 m. suteiktos kurorto teisės. Tarpukariu Palanga tapo prestižine vasarviete, Šventoji kurortu paskelbta 1938 m.“

Iki XX a. pradžios maudynės jūroje buvo griežtai reglamentuotos. Palangoje vyrų ir moterų maudymosi laiką skelbdavo būgno dūžiai. Privatumo saugojimui XIX a. paplūdimiuose stovėjo maudynių vežimai – medinės kabinos ant ratų, leidusios moterims persirengti ir įbristi į jūrą nepastebėtoms. Tik XX a. pradžioje paplūdimiai tapo mišrūs, o maudymosi kostiumai – atviresni. Drąsioms moterims kartais teko susidurti su pareigūnu, matuojančiu sijonėlio ilgį liniuote.

Įdegis ilgai buvo laikomas prastuomenės požymiu, todėl damos slėpėsi po skėčiais ir plačiabrylėmis skrybėlėmis. Tik Coco Chanel padėjo atrasti įdegio grožį, o tarpukariu paplūdimiai tapo spalvinga, madai ir sportui atvira erdve.

Dr. D. Elerto manymu, pajūrio kaip kurorto idėja turėjo įtakos ir susisiekimo plėtrai.

„Iki XX a. pradžios į pajūrį vykta puskarietėmis, vėliau jau – tramvajais ir geltonais autobusais, – pasakojo istorikas. – 1904 m. Klaipėdoje pradėjo kursuoti elektrinis tramvajus, jungęs Biržą su Švyturiu. Geležinkelis priartino pajūrį vidutinių pajamų žmonėms, Kuršių neriją pasiekti padėjo garlaiviai ir keltai, o po 1935 m. Smiltynėje įsikūręs jachtklubas pritraukė buriuotojus.“

Poilsiautojai mėgavosi ne tik jūra, bet ir kultūra. Palangos kurhauze veikė skaitykla, vyko koncertai, parodos, šokiai. Smiltynės kurhauzas viliojo teniso kortais ir vasaros kavinėmis, Nemirsetos – garsėjo azartiniais lošimais. Paplūdimiuose veikė itin populiarios Pajūrio halės – kavinės su vaizdu į jūrą, kuriose buvo galima pasilepinti kava ir ledais ar užkandžiais. Poilsiautojai leido laiką žaisdami badmintoną, tenisą, tarpukariu Palangoje išpopuliarėjo ir gimnastikos pasirodymai kopose. 1933 m. Nidoje įkurta sklandymo mokykla suteikė kurortui išskirtinumo – sklandytojai tapo tikra vasaros sensacija.

Vis dėlto, istoriko teigimu, XX a. pradžioje pasiturintys poilsiautojai dar vengė žvejų tinklų ir kvapų, tačiau netrukus atrado šviežios žuvies skonį ir bendravimo džiaugsmą. Žvejų valtyse ne tik pozuota nuotraukoms – už atlygį buvo galima paplaukioti jūroje.

Parodos dizainą sukūrė žinoma klaipėdiečių įmonė „Klemencov Group“. Dailininkas Anatolijus Klemencovas, ne kartą stebinęs Jūros šventę įspūdingais meniniais objektais, sako, kad jam ši tema išskirtinai įdomi.

„Kurdami dizainą tiesiog mėgavomės praėjusio amžiaus idilišku grožiu, – dalijosi įspūdžiu dailininkas. – Tikimės, kad parodos stilistika padės jos lankytojams persikelti į tą laiką, kai pajūris iš atšiauraus kranto virto geidžiama atostogų vieta.“

Dr. D. Elertas į klausimą, kodėl verta prisiminti praėjusį laiką, atsakė, kad istorija primena, kad poilsis prie jūros – ne tik gamtos dovana, bet ir ilgo kultūrinio proceso rezultatas. „Tai – mūsų paveldas, kurį turime saugoti ateities kartoms“, – sakė istorikas.

Šią parodą lydintys ir laivybos bei poilsiavimo prie jūros sezono atidarymo renginiai vyks Klaipėdoje ir muziejuje šeštadienį. Mieste ir pėsčiųjų perkėloje rengiamas gatvės spektaklis „Vivat, amžinas pajūri! Kelionė laiku“ (trupė „Tam kartui“), nukelsiantis mus į nostalgišką tarpukarį. Dangės upėje, tarp Pilies ir Biržos tiltų, bus galima pasiplaukioti muziejaus kurėnu „SÜD.1“. Mėgstančius šokius jau Smiltynėje pasitiks trupė „Jazz Fam Lindy Hop Klaipėda“ ir kvies visus į pikniką muziejaus kieme: lankytojai kviečiami pasidabinti retrostiliumi ir atsinešti vaišių. Edukaciniai užsiėmimai padės jauniesiems lankytojams susipažinti su tarpukario mada ir sportiniais žaidimais.

Vakarą vainikuos Europos muziejų nakties renginys: 18 val. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre (už delfinariumo) vyks prof. dr. Eugenijaus Skerstono ir Vytenio Pauliukaičio pokalbis „Istorijos apie kūną, išvaizdos madas ir poilsio kultą: nuo Europos paplūdimių iki lietuviškos vasaros ritualų“.

Parengta pagal pranešimą spaudai