Šventojoje – IX-asis festivalis „Nepalikim su negalia vienų“

Palangos tiltas, 2018-09-20
Peržiūrėta
2109
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šventojoje – IX-asis festivalis „Nepalikim su negalia vienų“

Šventojoje jau devintą kartą sukviestas respublikinio lygio tradicinis festivalis „Nepalikim su negalia vienų“. Tai renginys, sklidinas muzikos, dainų, šokių, šypsenų ir neblėstančių linksmų nuotaikų. Festivalio dalyviai rinkosi Švenčiausiosios Mergelės Marijos Jūros žvaigždės bažnyčioje. Šia proga buvo aukojamos iškilmingos šventosios mišios, o po jų mėgėjų meno kolektyvai susijungė į iškilmingą eiseną. Spalvingų kolonų rikiuotėje žengė net septyniolika kolektyvų iš Vilniaus, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos, Kėdainių ir Palangos miesto keturi meno kolektyvai. Šventės dalyviai gana išradingai demonstravo Šventosios gyventojams ir poilsiautojams savo miestų ir kolektyvų atributiką. Maloniausia tai, kad puošniose kolonose netilo dainos, linksmi pokštai, bičiuliški pamojavimai.
Sveikatos centro „Energetikas“ erdviame kieme buvo šventinio žygio galutinis punktas. Čia išreikštos pagrindinės festivalio mintys ir palinkėjimai, išradingai pademonstruoti neįgaliųjų gebėjimai. Juk pagrindinis festivalio tikslas – suvienyti Lietuvos jaunus ir vyresnio amžiaus sveikus bei negalią turinčius, svarbiausia, muzikuojančius, šokančius ir kitus kūrybiškus žmones. Juk dainų ir šokių reikia mums visiems.
Koncerto vedančioji, žavioji Valdonė Juozapavičienė pristatė festivalio mecenatę, renginio ilgametę globėją Ritą Matulevičienę, kuri savo kalboje visiems priminė: „Negalime leisti lengvai užgesti renginio idėjų generatoriaus ir organizatoriaus Stanislovo Vaitkevičiaus kadaise įžiebtos saulės šviesai“.
Susirinkusiuosius taip pat nuoširdžiai pasveikino Palangos miesto vicemeras Rimantas Mikalkėnas. Šiemet Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, anot vicemero, daugybė renginių tampriai susietų su Lietuvos Respublikos 100-mečio jubiliejumi, tačiau šiandien visas miestas savitai, netgi su tarptautinio lygio ritmingu šokio motyvu, palydi karštojo kurortinio sezono įtampą. Darbo krūvis praktiškai nemažėja, tačiau intensyvios veiklos profilis visoms pagrindinėms miesto tarnyboms laikinai tampa gal šiek tiek kitoks ir jau susietas su pasirengimu kitų metų sezonui. Palangoje visi esate laukiami ir kitais metais.
Koncertą pradėjo Klaipėdos apskrities žmonių su fizine negalia Alternatyvaus meno centro vadovė Jolanta Starodubcevienė. Ji pademonstravo kaip žmogus, nugalėjęs savo negalios kompleksus, sugeba panaudoti technikos priemonių „plastikos“ žavesį. Pademonstravo kokių neįtikėtinų rezultatų realiai gali pasiekti žmogus, panaudodamas savo valią ir užsispyrimą. Jos atliekamo valso „žingsneliais“ žavėjosi visi festivalio dalyviai, ilgai netilo plojimai ir nuoširdūs palaikymo šūksniai. Jeigu kojas likimas padarė neįgalias – tai visiškai nereiškia, jog rankų pagalba neįmanoma priversti plastiškai judėti technikos. Deja, ne visi ir sveikas kojas turintys gali parodyti tokias romantikos ir tvirtos valios pastangas. Sėkmės Tau, miela Jolanta!
Dainų iniciatyva pirmiausia buvo suteikta mūsų miesto kolektyvams. Svečiams su itin pakilia nuotaika dainavo Palangos populiarusis kultūros ir jaunimo centro moterų vokalinis ansamblis „Guboja“, vyrų choras „Jūros šauliai“, neįgaliųjų bendrijos vokalinis ansamblis „Atgaiva“. Visiems trims meno kolektyvams vadovauja niekad nenuilstantis dirigentas ir dainų aranžuotojas Rimgaudas Juozapavičius. „Gubojos“ ansambliui ir Jūros šaulių chorui šauniai akompanuoja koncertmeisterė Virginija Ruzgienė. Juozo Tubino vadovaujamo „Eldijos“ vokalinio ansamblio kolektyvo atliktas kūrinys „Sudie vasara“ labai simboliškai atitiko renginio dvasią.
Įspūdingai pasirodė Vilniaus universiteto liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ (vad. B. Glovickis), Vilniaus kolegijos šokių ir dainų ansamblis „Voruta“ (vad. L. Skuodienė). Kauno technikos kolegijos tautinių šokių kolektyvai „Pušynėlis“ ir „Kaukas“ (vad. K. Pušinaitis), Garliavos neįgaliųjų draugijos ansamblis „Šarma“. Klaipėdos universiteto tautinio meno ansamblis „Vytinė“ (vad. V. Mačiulskis), Klaipėdos Žvejų kultūros rūmų tautinių šokių ansamblis „Vėtra“, Kėdainių liaudiškų šokių „Volungė“, pagyvenusių liaudiškų šokių grupė „Laukesa“ (vad. V. Čereškienė-Beviršė) ir dar daug kitų šaunių meno kolektyvų.
Gražu, kad bent mūsų tautinių ansamblių pavadinimų dar neužgožė užsienio svetimybėmis dvelkiantys pavadinimai. Lietuvoje prekybos įmonių, kavinių, „pop“ ansamblių arba gyventojams teikiamų paslaugų objektams liko tik angliški užrašai, nes, matyt, dabar nebemadinga patriotiškai mąstyti ir pasiūlyti kokių nors gražesnių žemaitiškų ar lietuviškų pavadinimų. Per carizmo ir sovietmečio 173 metus mūsų tautos dvasios nepalaužė nei rašto draudimai, nei kalbos slopinimai. Dabartinės globalizacijos tankumyne lietuvybę išsaugos tik lietuviški tautinės dainos ir muzikos kolektyvai.
Norisi padėkoti sveikatos centro „Energetikas“ šeimininkams Ritai ir Gintautui Matulevičiams už šiltą priėmimą.

Jūros šaulių vyrų choro dalyvis Donatas ŽUOLYS
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinei muziejų dienai skirtame koncerte Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai, pagrindinių vaidmenų atlikėjai – sopranas Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė ir tenoras Tadas Jakas.


Lietuvos muziejų asociacijos kuruojamas M. K. Čiurlionio kultūros kelias tapo pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu! 


Liepos 2 d. (penktadienis) 20 val. į Šventosios centrinę aikštę atkeliauja gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis". Čia pasirodys iš Krokuvos pakviesti svečiai „Teatr KTO“, kurie pristatys kaukių spektaklį „Peregrinus“ (režisierius Jerzy Zoń), rodytą Niujorke, Monrealyje, Londone, Seule, Sankt Peterburge.


Šis kelias vingiuos  liepos 2 d. 18 val. , o jį poezijos posmais nuties Palangos literatai: Nijolė Bagdonienė, Zita Pūkinienė, Vytautas Lukšas, Dalia Petkuvienė, Asta Brazaitienė, Janina Vambutienė, Nijolė Fultinavičienė, Alma Viskontienė, Stefanija Šaltienė, Jonas Brazdžionis, Nerijus Stasiulis, Adelė Daukantaitė, Eglė Baranauskaitė, Albinas Antanas Kazlauskas.


„Pigu.lt“ atkeliauja į Palangą – nuo šiol visi pajūrio gyventojai ar čia atostogaujantys poilsiautojai prekybos centre internete įsigytas prekes galės atsiimti naujai duris atvėrusioje parduotuvėje ir prekių atsiėmimo punkte. Šis žingsnis padės užtikrinti dar didesnį įmonės klientų patogumą ir leis išvengti atostogas apkartinančių situacijų.


Balandžio 5 dieną kviečiame į žygį „Gintaro kelias“ Palanga – Šventoji.


Nuo šių metų kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį gyventojai turi galimybę apsilankyti muziejuose nemokamai. Vasario 27 d. sekmadienis parodė, jog tokia galimybė neliko nepastebėta, – į muziejus užsuko ne vienas šimtas gyventojų. Pavyzdžiui, Palangos gintaro muziejų aplankė beveik 900 žmonių, kaip itin gausią vasaros dieną.


Į Palangą atvykęs svečias privalo padaryti bent du dalykus – pasigrožėti Baltijos jūra nuo tilto ir užsukti į Palangos gintaro muziejų. Apsilankyti muziejuje – ne pramoga, atšausite, bet Palangos gintaro muziejus – išskirtinis. Buvusioje grafų Tiškevičių rezidencijoje 1963 metų rugpjūčio 3 dieną įkurtas muziejus turi kuo nustebinti kiekvieną lankytoją....


Praėjusių metų pabaigoje Palangos kurorto muziejus įsikūrė istorinėje atnaujintoje viloje „Anapilis“. Toje pačioje, kuri apipinta įvairiomis legendomis, neapleidžiančiomis ir vis traukiančiomis praeivius iki šiol. Atrodo, tokioje aplinkoje tinka eksponuoti ir istoriją menančius daiktus, kurie taip pat tikėtina susiję su ne viena legenda. Apie muziejų, jo veiklą kalbėjomės su...


Kiekvieną vasarą Gintaro muziejų Palangoje praturtina klasikinės muzikos garsai – į grafų Tiškevičių didybę menančius rūmus sukviečia tarptautinis klasikinės muzikos festivalis „Klasikos balsai“.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius