Lietuvos oro uostų patirtis: kokybės kartelę kelia kokybiškos partnerystės

Komentaro autorius Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų generalinis direktorius

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų pernai naudojosi internetu apsipirkdami. Panaši dalis žmonių nurodo, kad per 12 mėnesių yra skridę iš Lietuvos oro uostų. Taigi, šiandien skraidyti mums yra taip pat patogu ir įprasta, kaip ir apsipirkti internetu. Pažangios technologijos gyvenimą daro paprastesnį, dėl jų ir procedūros oro uostuose vyksta taip pat sklandžiai, kaip ir bilieto įsigijimas internetu. Tačiau susisiekimo kokybė – tai ne vien greita patikra ar skani kava oro uoste. Pirmiausia tai – tvarios partnerystės su oro bendrovėmis, kurios nutiesia naujus maršrutus ir stiprina esamas kryptis.

Metų pradžia – dviženklio augimo klube

Į svarbius Europos ekonominius centrus ir aviacijos mazgus orlaiviai iš Lietuvos šią vasarą skraido dažniau negu pernykštę. Ilgalaikę per kelerius pastaruosius metus pasiektą pažangą atspindi neseniai atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. Vertindami tik Lietuvos oro uostų darbą ir paslaugas, 9 iš 10 gyventojų (88 proc.) nurodė, kad Lietuvos susisiekimo oru kokybė per paskutinius metus pagerėjo. Iššūkis išlaikyti ir gerinti kokybę yra vienas reikšmingiausių, kai veiklos apimtys sparčiai auga – pernai Lietuvos oro uostai aptarnavo 10 proc. daugiau keleivių negu 2023 metais ir pasiekė rekordą. Įspūdingas tempas išlaikomas ir šiemet: Lietuva yra tarp penkių Europos Sąjungos šalių, kurios pirmą 2025 metų ketvirtį pasiekė dviženklį (13 proc.) keleivių srauto augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. 

Mūsų vizijoje rekordai turi kilti aukštyn kartu su keleivių patirtimi. Paprastai tariant, svarbi ne tik kiekybė, bet ir kokybė. Kaip jos siekiame?

Pirma, stipriname partnerystes su tradicinėmis oro bendrovėmis, nacionaliniais vežėjais. Šią vasarą Lietuvos oro uostų tinkle lieka visos oro bendrovės ir ateina naujų. Antra, esamos partnerės augina pasiūlą – keičia orlaivius į didesnius modelius, siūlo daugiau vietų keleiviams ir didina skrydžių dažnius. Kopenhaga, Frankfurtas, Amsterdamas ir kiti aviacijos mazgai Europoje tampa geriau pasiekiami. Trečia, rezultatas – iš viso šią vasarą pasiūlą keleiviams didina net 11 Lietuvoje reguliarius skrydžius siūlančių bendrovių, viso šiais metais LTOU tinkle veikia arba metų eigoje pradės veiklą 16 oro bendrovių.

Kas yra mūsų partnerių partneriai?

Greičiausiai pokyčius pastebėjo žmonės, planuojantys keliones į Šiaurės Ameriką ar Aziją. Pavyzdžiui, paskelbus apie antrą kasdienį skrydį tarp Vilniaus ir Amsterdamo, Šipolio oro uostas mums tapo pilnaverčiu aviacijos mazgu, ypač planuojant keliones per Atlantą. Dabar prieinami jungiamieji skrydžiai iš JAV vakarų pakrantės oro uostų, kurie anksčiau nebuvo suderinami su rytiniu skrydžiu iš Amsterdamo į Vilnių. Šią galimybę atveria tai, kad skrydžiai tarp Lietuvos ir Nyderlandų vykdomi bendrai su tradicine oro bendrove KLM.

Strateginė partnerystė su kitu oro linijų milžinu „Lufthansa“ grupe stiprina Lietuvos susisiekimą su Šveicarija (auga „Swiss“ skrydžių į Ciurichą dažnis). Tradicija tampa trečias vakarinis „Lufthansa“ skrydis į Frankfurtą kiekvieną darbo dieną bei papildoma „Austrian Airlines“ vasaros rotacija į Vieną. Verta paminėti, kad gausėja ir „Brussels Airlines“ skrydžių į Briuselį – orlaiviai iš Vilniaus kils 5 kartus per savaitę.

Mūsų partnerė Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS pirmą kartą pristato ketvirtą kasdienį skrydį tarp Vilniaus ir Kopenhagos. O keliauti į pasakiško grožio šalį vėl kviečia Islandijos aviakompanija „PLAY airlines“ – praėjusių metų naujokė, sujungianti Vilnių ir Reikjaviką du kartus per savaitę.

Kokybiškas susisiekimas – sveikos ekonomikos rodiklis

Optimistiškai nuteikia ir rizikos pasidalijimo modelio praktika. Tiek verslo, tiek laisvalaikio tikslais keliaujantys asmenys šio mechanizmo dėka iš Lietuvos pasiekia Hamburgą, Diuseldorfą, Londono Sitį, Lisaboną. 2023 metais pradėtas taikyti skrydžių skatinimo modelis, veikiantis rizikos pasidalinimo principu, leidžia vykdyti ilgalaikius bendrus verslo planus kartu su bendrovėmis „LOT Polish Airlines“ ir „airBaltic“. Taip sukuriamos tiesioginės nepertraukiamos jungtys su finansų ir verslo centrais, strategine NATO partnere Vokietija ir tolimesnių maršrutų galimybes, mat į Lisaboną skraidinanti „airBaltic“ yra oro bendrovės „TAP Air Portugal“ jungiamųjų skrydžių partnerė. Savo ruožtu nacionalinė Portugalijos vežėja siūlo skristi į tolimesnius regionus už Europos ribų, įskaitant susisiekimą su Afrika ir Pietų Amerikos šalimis.

Tad artimiausios ateities planai, pagrįsti sutartimis su oro bendrovėmis, ir toliau leidžia tikėtis, kad keleivių srautai toliau augs sparčiau negu šalies ekonomika. Kaip žinia, Europos šalių patirtis rodo aiškų ryšį tarp ekonomikos ir aviacijos plėtros – ši koreliacija atskleidžia aviacijos sektoriaus kaip vieno iš ekonomikos variklių vaidmenį – tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Ypač aiškiai poveikis pastebimas vertinant tarptautinės prekybos apimtis, turizmo statistiką, verslo investicijas. 

Ekonomikos augimas yra strategiškai svarbi mūsų valstybės raidos sąlyga. Augant ekonomikai, didėja ir oro transporto paklausa, tad ją patenkinti turime būti pasirengę iš anksto – tvariai ir kokybiškai.