Liga, kurios labai gėdijamasi: net keli lašeliai yra ženklas susimąstyti

Palangos tiltas, 2014-09-25
Peržiūrėta
4318
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Liga, kurios labai gėdijamasi: net keli lašeliai yra ženklas susimąstyti

Visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog su šlapimo nelaikymo problema susiduria tik senyvo amžiaus žmonės ir kad keli lašeliai neturėtų kelti nerimo, teigia gydytoja, „Inkocentro“ vadovė Jurga Misevičienė.

Ji sako pastebinti, kad moterys, ypač tos, kurios pagimdė ne vieną kūdikį, galvoja, jog šlapimo nelaikymas yra normalu: „Mielos moterys, nieko panašaus!“

Pasak jos, net keli lašeliai yra ženklas susimąstyti, kad taip neturi būti. Šlapimo nelaikymas yra liga, kuri kankina daug žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje serga apie 400 mln. gyventojų, tuo metu Lietuvoje su šia problema susiduria apie 300 tūkst. žmonių. Tai yra maždaug tiek, kiek gyvena Kaune.

„Šlapimo nelaikymas nėra žmogaus sveikatai grėsminga būklė, nuo to tikrai nemirštama, tačiau tai – didelė problema, kuri sukelia izoliaciją, sutrikdo psichologinius santykius, žmogus negali normaliai dirbti ir poilsiauti. Todėl reikia kreiptis į gydytoją“, – ragina Vilniaus universiteto Santariškių klinikų gydytoja docentė Aušra Černiauskienė.

 

Nebūtina griebtis vaistų

Žmonės galvoja, kad šlapimo nelaikymas gali atsirasti tiesiog, pavyzdžiui, dėl peršalimo, tačiau J. Misevičienė sako, kad yra nebūtinai taip. „Infekcijos atveju ūmus šlapimo nelaikymas gali būti. Tačiau išgydžius uždegimą, jis turėtų išnykti be jokių pasekmių. O lėtinis šlapimo nelaikymas išsivysto sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, išsėtine skleroze, Parkinsono liga, po insulto, po galvos ar nugaros smegenų traumos. Taip pat esant ginekologinei patologijai ar po natūralaus gimdymo ir pan.“, – sakė specialistė.

Tačiau, anot jos, yra ir kitų priežasčių. Pavyzdžiui, įtampos šlapimo nelaikymas ir dirgli pūslė. Pirmasis atsiranda kosint, juokiantis, čiaudint, keičiant kūno padėtį ir t.t.

„Savo praktikos metu pastebiu, kad moterys, ypač tos, kurios pagimdė ne vieną kūdikį, galvoja, kad šlapimo nelaikymas yra normalu. Mielos moterys, nieko panašaus!“ – tikina J. Misevičienė. Pasak jos, tokiu atveju gali padėti labai paprastas dalykas, kuris nieko nekainuoja – reikia mankštinti tarpvietės raumenis.

„Be vaistų galima apsieiti net turint dirglią pūslę. Ši būklė yra tada, kai šlapintis užsinorima čia ir dabar, ir jokiomis valios pastangomis neįmanoma susilaikyti“, – apibūdina specialistė. Šiems žmonėms, medikės žodžiais, yra labai apsunkinamas socialinis gyvenimas: žmogus bijo išeiti į gatvę, teatrą, koncertą, atsiranda problemų darbe. „Šiuo atveju reikia treniruoti pūslę – eiti šlapintis kas dvi valandas: nesvarbu, norima ar nenorima. Taip šlapimo pūslė išmoksta į smegenis nesiųsti klaidingo signalo. Po kurio laiko intervalas turi būti vis pailginamas 15 minučių, kol bus pasiektos trys sausos valandos. Taip reikia padirbėti apie pusę metų“, – vieną iš būdų, kurį galima derinti ir su medikamentiniu gydymu, nusako J. Misevičienė. Tačiau ji pabrėžia, kad šlapimo nelaikymo išgydyti arbatomis nėra galimybės. Pavyzdžiui, spanguolių nuovirai gali padėti išvengti infekcijos, tačiau ne šlapimo nelaikymo.

 

Amžiaus cenzo nėra

Pasak gydytojos, visuomenėje gajus mitas, kad su šlapimo nelaikymo problema susiduria tik vyresnio amžiaus žmonės. „Ši bėda užpuola bet kurio amžiaus žmones. Taip, tarp senyvo amžiaus žmonių ši liga yra dažnesnė, nes dar prisideda lėtinės ligos. Tačiau tiek vaikai nuo 5 metų amžiaus, tiek paaugliai (ypač paauglės), jaunos ir menopauzę išgyvenančios moterys skundžiasi šlapimo nelaikymu“, – patikslina „Inkocentro“ vadovė.

Ji taip pat užsimena, kad šlapimo nelaikymas vyrams, kuriems per 50 metų, gali signalizuoti apie prostatos problemas. „Tai gali būti ir šlapimo srovės susilpnėjimas, lašėjimas į apatinį trikotažą. Todėl pirmiausia reikia tikrinti prostatą. Tai gali būti vienas prostatos vėžio simptomų“, – pažymi medikė.

 

Išgelbėti gali ir operacija

A. Černiauskienė sako, kad šiuolaikinė medicina suteikia galimybę nuo šlapimo nelaikymo išsigelbėti atlikus nedidelę operaciją. Tačiau docentė pažymi, kad ši procedūra gali būti taikoma jau išbandžius medikamentinį gydymą, terapiją ir mankštas. „Implantuojame pošlaplinius raiščius. Darome labai mažą pjūvį, po šios operacijos hospitalizacijos laikas labai trumpas. Vyrams yra ir dar vienas būdas – dirbtiniai sinkteriai. Šie gydymo būdai yra labai geri, tik gaila, kad jie nėra kompensuojami“, – pripažįsta A. Černiauskienė.

Pošlaplinių raiščių operacijos metu yra implantuojama speciali juostelė, kuri lieka organizme ir sutvirtina tarpvietę bei pagerina šlapimo sulaikymą.

Santariškių klinikų gydytoja teigia moterims atlikusi jau bene 400 operacijų, tuo metu vyrams – tik 20. „Moterims atliekama dažniau, nes pošlaplinius raiščius joms perka ligoninė (kaina – maždaug 1 tūkst. litų), o vyrai perka patys (kaina – daugiau nei 5 tūkst. litų). Bandome kovoti, kreipėmės į ligonių kasas, Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau atsakymai buvo neigiami“, – pasakoja A. Černiauskienė.

Moterys po operacijos ligoninėje praleidžia beveik dvi paras, vyrai – 3-4, žiūrint, kokia operacija buvo daryta. Skausmo pacientai nejaučia, dažniausiai yra taikoma dalinė narkozė, tačiau operaciją galima atlikti ir tik su vietine nejautra.

 

Lrt.lt

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kai netekties skausmą išgyvena tavo draugas, tai priimi kaip savo asmeninę netektį ir ieškai žodžių užjausti, padėti, paguosti... „Šiandien vienas iš pačių didžiausių ir ištikimiausių Palangos draugų Larsas Tomas Larssonas man parašė, jog neteko savo mylimos sutuoktinės Gunillos – pasiglemžė liga, kurios medicinos pasaulis dar neišmoko iki galo pažaboti,“ – savo Facebook paskyroje šeštadienį...


Nuo pirmadienio, sausio 17 d., žmonės, kuriems bus nustatyta besimptomė COVID-19 liga, galės izoliuotis trumpiau – nebe 10 dienų, o 7 dienas.


Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje trečiadienį patvirtinti 552 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 10 žmonių. Šiuo metu Palangoje COVID-19 serga 10 palangiškių, trims liga diagnozuota trečiadienį. Iš viso šia liga yra persirgę 586 palangiškiai. Dešimties palangiškių pagrindinė mirties priežastis buvo koronavirusas.


Minint Vietos savivaldos dieną penktadienį, spalio 9 d., Vilniuje vykusioje penkioliktojoje „Auksinių krivūlių“ apdovanojimų ceremonijoje įvertintos labiausiai įvairiose srityse nusipelniusios savivaldybės. Palanga taip pat sulaukė puikios žinios: „Auksinės krivūlės“ riterio ženklas atiteko ir Palangos miesto vicemerui Rimantui Antanui Mikalkėnui.


„Palangos tiltas“ domisi savo herojų likimais. Apie 17-metę palangiškę Anželiką Dekontaitę, susigrūmusią su vėžiu, III stadijos Hodžkino limfoma, jau rašėme nekart. 2016 metų gruodį diagnozavus ligą, po sėkmingo gydymo chemoterapija ji pasitraukė, bet atsinaujino 2018 metų balandį... Anželikos laukė antra operacija, chemoterapija, spindulinė terapija, ją lydėjo plaukų...


Legendomis apipintą Palangos Naglio kalną, kuris yra vienas iš Palangos simbolių, papuošė naujas informacinis ženklas – žinomų kurorto tautodailininkų Alberto ir Lino Žulkų sukurtas ąžuolinis dirbinys. Naujasis ženklas tapo ir vienu iš netrukus prasidėsiančių Europos paveldo dienų Palangoje akcentu.


Visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog su šlapimo nelaikymo problema susiduria tik senyvo amžiaus žmonės ir kad keli lašeliai neturėtų kelti nerimo, teigia gydytoja, „Inkocentro“ vadovė Jurga Misevičienė.


Popiežius Benediktas XVI 2012 m. spalio 11 dieną visoje Bažnyčioje paskelbė Tikėjimo metus, kurie baigsis 2013 lapkričio 24 dieną. Popiežiaus paskelbtieji tikėjimo metai sutampa su dviem svarbiais įvykiais visai Bažnyčiai – 50-osiomis Vatikano II Susirinkimo pradžios ir 20-osios didžiojo Bažnyčios Katekizmo išleidimo metinėmis. Tai du svarbūs Bažnyčios dokumentai, kuriuose...


Iš palangiškės Rasos Idzelienės galima daug ko pasimokyti, pirmiausia – į gyvenimą žvelgti taip, jog niekuomet neliktų nuoskaudos, jame pamatyti tik gerus dalykus. Nors, kaip pati papasakojo, serga cukriniu diabetu jau beveik 30 metų, jos ši liga neįveikė. „Susitaikiau su ja, ji yra mano gyvenimo dalis, todėl neatskiriama, turiu ja rūpintis“, - nusišypsojo miestelėnė.


Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius