M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms skirtus metus atvėrė KVMT koncertas „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tradiciniame metų pradžios koncerte, pažyminčiame Klaipėdos sukilimo kulminaciją – 1923 metų sausio 15-ąją įvykusį prancūzų prefektūros šturmą, šiemet įprasmino ir kitą ypatingą progą. Simfoninės muzikos koncertu „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“ teatras pradėjo išplėstinį, visus metus truksiantį projektą „Hommage à Čiurlionis“, skirtą dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) gimimo 150-osioms metinėms paminėti.
Prieš 150 metų gimė muzikas ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurį šiandien vadiname žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku, svarbiausia figūra lietuvių nacionalinės kultūros istorijoje. Jo įvairiapusė kūryba ir veikla padėjo pagrindus profesionaliajai lietuvių dailei ir muzikai, įkūnijo atgimstančios tautos siekius ir susiejo juos su aktualiausiomis to meto Europos meno tendencijomis
Šiai sukakčiai paminėti visus metus, visoje šalyje ir už jos ribų vyks daugybė įvairiausių renginių, bus mėginama keliauti piligriminiais maršrutais į jo gyventas ir lankytas vietas. Bus prisimintas Čiurlionio kūrybinis palikimas ir jo atspindžiai šiuolaikinių menininkų kūryboje, diskutuojama apie jo idėjų aktualumą nūdienos meno ir kultūros kontekstuose, apie galimybes plėsti jo kūrybos pažinimo horizontus tiek Lietuvoje, tiek svetur. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prisidės prie šio neeilinio jubiliejaus minėjimo visus metus truksiančiu projektu „Hommage à Čiurlionis“, kuris apims ne tik simfoninių, kamerinių koncertų, edukacinių renginių ciklus, bet ir tarpdisciplininius reginius viešose miesto erdvėse. Projektas buvo įtrauktas į bendrą LR Vyriausybės patvirtintą M. K. Čiurlionio gimimo metinių minėjimo nacionaliniu ir tarptautiniu mastu planą.
Pirmąją projekto programą klausytojai išgirdo sausio 15-ąją vykusiame simfoninės muzikos koncerte, kurio pavadinimui neatsitiktinai buvo pasirinkta Čiurlionio laiško mylimajai Sofijai parafrazė – „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“. Per vos daugiau nei dešimtmetį nuo kompozicijos studijų Varšuvos muzikos institute pradžios (1897 m.) iki apsisprendimo atsidėti tapybai Sankt Peterburge (1909 m.) Čiurlionis nesukūrė nė vienos simfonijos, tačiau paliko apie 300 daugiau ar mažiau užbaigtų kūrinių chorui, fortepijonui, vargonams, styginių kvartetui ir orkestrui. Jis buvo pirmasis lietuvių kompozitorius, kūręs ne vien dainas, giesmes ar lietuvių liaudies dainų išdailas, bet ir kamerinę, simfoninę muziką. Čiurlionį visada traukė galingas orkestro skambesys, jo spalvų įvairovė, plati išraiškos priemonių paletė. „Girios ir jūros, tai mūsų orkestrai“, kitame laiške bičiuliui rašė Čiurlionis, sukūręs pirmąsias ir iki šiol populiariausias lietuviškas simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“.
Būtent gamtos refleksijos muzikoje padiktavo temą šiai Čiurlionio metus Klaipėdoje atvėrusio koncerto programai, kurią sudarė KVMT simfoniniam orkestrui dirigavęs vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo simfoninė poema „Miške“, kurioje dirigentas teigia kaskart atrandantis kokią nors naują, anksčiau nepastebėtą smulkmeną, tampančią raktu vis naujoms, vis kitaip skambančioms interpretacijoms. Čiurlionio kūrybos atgarsių buvo kupina ir antroji koncerto kompozicija – kolektyvinės Variacijos M. K. Čiurlionio preliudo fortepijonui op. 7 Nr. 4 tema. Lygiai prieš trisdešimt metų, švenčiant 120-ąsias Čiurlionio gimimo metines, jas sukūrė penki klaipėdiečiai kompozitoriai – Remigijus Šileika, Jonas Domarkas, Antanas A. Budriūnas, Loreta Narvilaitė ir Alvidas Remesa. Variacijų premjerą 1995-aisiais Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetų salėje atliko KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas tuometinio teatro vyriausiojo dirigento Stanislavo Domarko. Tąkart jis pasiūlė kompozitoriams atspirties tašku pasirinkti Čiurlionio Preliudą fortepijonui F-dur / a-moll – vos dvylikos taktų pradedančio kompozitoriaus šedevriuką su viena daininga melodija tyliai vilnijančių arpeggio akordų fone. Abu pirmosios dalies kūrinius scenoje lydėjo Simono Margio sukurtos vaizdo projekcijos, kuriose panaudoti Čiurlionio paveikslai ir jų fragmentai. Paveikslų reprodukcijas specialiai šiam koncertui maloniai suteikė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Antroje koncerto dalyje gamtos temą pratęsė Ludwigo van Beethoveno Šeštoji „Pastoralinė“ simfonija – vienas anstyvųjų programinio simfonizmo pavyzdžių. Gyvendamas Europos didmiesčiuose – Varšuvoje, Leipcige, Sankt Peterburge – Čiurlionis neišvengiamai koncertuose girdėjo Beethoveno simfonijas. Ypač didelį įspūdį jam darė Devintoji, jos tolimų atgarsių galima išgirsti simfoninėje poemoje „Jūra“. Abu kompozitorius sieja ir tai, kad jiems simfoninėse partitūrose labiau rūpėjo atskleisti gamtos sukeltus jausmus, arba, kaip pasakytume šiandien, muzikoje perteikti vidinius emocinius peizažus, nei užsiimti „garsų tapyba“. Vizualinį kontrapunktą Beethoveno muzikos emociniam peizažui koncerte suteikė Simono Margio vaizdo projekcijos.
KVMT inf.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras tradiciniame metų pradžios koncerte, pažyminčiame Klaipėdos sukilimo kulminaciją – 1923 metų sausio 15-ąją įvykusį prancūzų prefektūros šturmą, šiemet įprasmino ir kitą ypatingą progą.
Dirigentas Tomas Ambrozaitis: M. K. Čiurlionio muzikoje atrandu Lietuvą
2025 01 02 | Rubrika: Miestas
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), kaip ir visa Lietuva, 2025-aisiais minės vieną reikšmingiausių šalies nacionalinei kultūrai sukakčių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines.
Rugpjūčio 28 d. Palangos kurorto muziejuje vyko svarbus Palangos kultūros ir turizmo darbuotojų susitikimas su Ministrės Pirmininkės patarėja dr. Gabriele Žaidyte.
Jei turite registruoto miško, žemės mokestis Jums gali būti perskaičiuotas
2023 11 14 | Rubrika: Miestas
Pastaruoju metu Valstybinė miškų tarnyba iš miško savininkų sulaukia nemažai klausimų dėl žemės mokesčio. Teiraujamasi, ar pagal tikslius duomenis žemės mokestis jiems apskaičiuotas.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms skiria milžiniško pasisekimo gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtą pagal poeto, prozininko ir dramaturgo romaną.
Lietuvos muziejų asociacijos kuruojamas M. K. Čiurlionio kultūros kelias tapo pirmuoju Lietuvoje sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu!
Palangos literatai paminėjo poeto Pauliaus Širvio šimtąsias gimimo metines
2020 10 10 | Rubrika: Jūros vaikai
Saulėtą savaitgalio rudens popietę Palangos literatų klubas ,,Takai per kopas“ (vadovas – V.Lukšas) Birutės parke, prie grafų Tiškevičių rūmų, surengė poezijos skaitymus poeto Pauliaus Širvio 100 -osioms gimimo metinėms paminėti.
Rugpjūčio 19-30 dienomis dešimt renginių po atviru dangumi grafų Tiškevičių rūmų terasoje, nuostabioje Palangos kurhauzo salėje, Tiškevičių parko tvenkinyje plaukiojančioje valtelėje. Užburianti, scenos meistrų bei kylančių žvaigždžių atliekama programa šiemet inspiruota gamtos stichijų ir kosminių idėjų. Tai nakties ir vėjo muzika, muzika ant vandens, ir...
Liberalų Sąjūdžio turnyras Nepriklausomybės atkūrimo metinėms paminėti 3
Palangos šachmatų mėgėjų klubo prezidentas Eimutis ŽIDANAVIČIUS, 2013 03 14 | Rubrika: Miestas
Palangos šachmatų mėgėjų klubas kartu su Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio Palangos m. skyriumi, organizavo šachmatų turnyrą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt trečiosioms metinėms paminėti.
Miesto politikai savo pinigines atvėrė visuomenei
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 05 | Rubrika: Miestas
Kartą metuose Lietuvos politikai leidžia pažvelgti į savo turimus turtus bei santaupas. Kiekvieno rudens viduryje paskelbiamos jų turto deklaracijos, patenkina visuomenės smalsumą bei leidžia palyginti kokį „derlių“ per metus užaugino valdantieji.