Magiškas Mindaugo Skritulsko „24“ – tiek subūrė Seimo narių į Pajūrio bičiulių grupę, tiek buvo parengta įstatymų projektų

Linas JEGELEVIČIUS, 2022-01-27
Peržiūrėta
18966
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mindaugas Skritulskas
Mindaugas Skritulskas

Kai kas Mindaugą Skritulską, TS-LKD narį, išrinktą į Seimą Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje, į kurią įeina ne tik Palanga, bet ir dalis Kretingos bei Klaipėdos rajonų, vadina vienu produktyviausiu kada nors Palangai Seime atstovavusiu parlamentaru. Per 2021-uosius, vienas ar kartu su kitais kolegomis, jis pateikė 24 įstatymų projektus. 

„Be įstatymų leidybos kartu teko rūpintis ir apygardos ūkiniais klausimais: nuo Palangos oro uosto takų rekonstrukcijos, Slengių, Žaliojo slėnio, Palangos, Šventosios, Kretingos, susisiekimo, eismo saugumo problemų iki mėšlo saugojimo ypatumų laukuose“, – „Lietuvos pajūriui“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneriui, gruodį sakė M. Skritulskas.

– Įveikėte pirmuosius darbo Seime metus. Kas jus jame maloniai ir/ar nemaloniai nustebino? Kodėl?

– Metai nebuvo lengvi. Pandemija, migrantų krizė, įtampos užsienio politikoje – tai temos, kurios buvo aktualios ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo darbotvarkėje. Tad teko priimti būtinus, tačiau kartais ne visada vienareikšmiai vertinamus, poliarizuotus sprendimus. Kita vertus, džiugu, kad sykiu pavyko spręsti ir jautrius, pavyzdžiui, socialinius dalykus: buvo didinami atlyginimai gana plačiai visuomenės grupei: gydytojams, mokytojams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, didinamos pensijos bei minimalus atlyginimas.

Pavyko suburti net 24 Seimo narių Pajūrio bičiulių grupę, kuriai kolegos patikėjo man vadovauti. Ten sprendžiami ne tik Palangai, bet visam regionui aktualūs klausimai.

Tačiau kodėl Seimo nepasiekė Palangai itin svarbus balsavimas dėl Šventosios jūrų uosto molų statybų finansavimo?

– Uosto projektas yra parengtas prieš kone 10 metų. Linkstama koreguoti projekto dalį, sietiną su molais. Tikimasi, kad atlikus projekto korektūrą, pakeitus tam tikrus sprendinius, galima būtų sumažinti šių įrenginių statybos kainą iki 30 procentų. Premjerė dėl to yra pasiūliusi suburti specialistų grupę. Atlikus šiuos darbus, neprarandu vilties rasti šiam svarbiam objektui finansavimą.

Ar jus nustebino Vidaus reikalų ministerijos sprendimas poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ uždaryti ir atiduoti Turto bankui? Ar tai galima sustabdyti? (kalbėjomės iki sprendimo „Pušyną“ perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai – aut.)

– Neslėpsiu – nustebino. Aš iš esmės pritariu ministrės argumentams, kad sanatorijos valdymas nėra šios ministerijos funkcija, tačiau nepritariu, kad ją reikia likviduoti, žmones atleisti, o pastatus parduoti. Logiška būtų šios įstaigos steigėjo funkcijas perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai. Yra ne viena reabilitacijos įstaiga, kuri pavaldi būtent šiai ministerijai, taigi tokiu būdu būtų išsaugota sanatorija, žmonės turėtų galimybę gydytis, darbuotojai išsaugotų darbo vietas.  

Būkime atviri: TS-LKD prezidiumas siekė, kad būtent Agnė Bilotaitė, kuri dabar yra VRM ministrė, kandidatuotų Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje, kurioje, TS-LKD skyriui pasipriešinus partijos planui, jūs galop buvote iškeltas ir laimėjote. Ar tai irgi galėjo paskatinti ministrės Palangai nepalankų sprendimą?

– Man sunku komentuoti apie ministrės motyvus, tačiau būtų buvę geriau, jei ministrė prieš paskelbiant apie tai, būtų plačiau pakalbėjusi su savo bendrapartiečiais: Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi bei manimi, išrinktu Seimo nariu vienmandatėje apygardoje. 

Kai kalbamės gruodžio pradžioje, naujausia partijų populiarumo tyrimo apklausa rodo, kad TS-LKD su 11,5 procentų yra antra, o priekyje – Vilijos Blinkevičiūtės socialdemokratai su 16,3 procentais. Ar toks jūsų partijos palaikymas, turint omeny, kad tenka spręsti dvi dideles krizes – koronaviruso ir migrantų antplūdžio – nėra stebėtinai geras rezultatas? O kaip aiškinate „nieko nedarančių“ socialdemokratų populiarumą?

– Aukšti reitingai partijų, kurios „nieko nedaro“, gali reikšti tik viena – lūkesčius, siejamus su šia partija. Tačiau lūkesčiai netrunka amžinai. Jei nesulaukiama konkrečių rezultatų, paprastai lūkesčiai ima mažėti. Kartu ir reitingai. 

Buvusi valdžioje Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turėtų kramtyti nagus matydama, kad tuzinas jos Seimo narių ir žinomų žmonių regionuose perėjo į LVŽS Vyriausybės buvusio premjero Sauliaus Skvernelio kuriamą partiją „Vardan Lietuvos“. Kodėl, jūsų manymu, tai vyksta? Ar galite prognozuoti, kada pasibaigs „valstiečių kraujavimas“?

– Šis procesas buvo užprogramuotas būtent tada, kada Seimą paliko šios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Atsitraukimas iš Seimo susilpnino jo įtaką frakcijoje, kai tuo tarpu S. Skvernelio, su kuriuo buvo nesutariama gana senokai, priešingai, – sustiprino. Dabar, kada yra steigiama S. Skvernelio partija, LVŽS nutekėjimas vyks nuolat. Ypač prieš savivaldos rinkimus. Kas vyks toliau – labai priklausys nuo savivaldos rinkimų rezultatų.

O ar TS-LKD liberali teisėkūra Seime – palaikymas tos pačios lyties partnerysčių, lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo – gerai atsiliepia TS-LKD skyriuose provincijose? Ar nėra pavojaus, kad jūsų partiją, ypač nepavykus susidoroti su minėtomis krizėmis, o dabar – ir didele infliacija, taip pat ištiks „valstiečių“ likimas – „nukraujuosite“, nes krikščioniškąsias vertybes puoselėjantys vyresnės kartos skyrių pirmininkai prisijungs prie esančių ir naujų tautines ir krikščioniškas vertybes puoselėjančių partijų? Kaip to išvengti?

– TS-LKD yra labai didelė partija. Ji tokia tapo apsijungus krikdemams ir kitoms dešiniosioms jėgoms. Tad natūralu, kad politinių požiūrių spektrai yra labai platūs. Kita vertus, narius ne tik skiria skirtingi požiūriai šiais klausimais, bet vienija ir kitos vertybės, kurios cementuoja.

Ar susidūrėte Seime, ar už jo, su lobistais? Žinomais, registruotais ir ne? Ko jie jūsų prašė?

– Tai natūralus procesas. Labai dažnai lobistai dalyvauja komitetų posėdžiuose. Jie oficialiai registruojasi ir profesionaliai pristato tam tikrų interesų grupių pozicijas vienu ar kitu klausimu, svarstant įstatymų projektus. Tam tikra prasme, juos vertini kaip advokatus, atstovaujančius savo klientų interesams. 

Kokias teisėkūros iniciatyvas Seime planuojate naujaisiais metais?

– Matau nemažai nesuderinamumų, prieštaravimų statybos srityje dar iš patirties dirbant savivaldybės taryboje. Taip pat esu jau parengęs, bet dar nepateikęs įstatymo projekto, kuriuo būtų mažinamas mokestis keičiant žemės sklypo paskirtį bei vykdant statybas valstybinėje žemėje. Primintina, kad dabar Seimas neseniai tokį mokestį įvedė visiems objektams iki 75 procentų žemės sklypo vertės. Manau, kad šis mokestis turėtų būti taikomas ne visiems objektams. Jis turėtų būti mažinamas, jeigu būtų statomi gydymo, sporto, kultūros, švietimo objektai bei objektai regionuose, kurie skirti aukštųjų technologijų pramonei bei kuriuose būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos. Tai skatintų statyti tokius objektus regionuose.

Kokie nauji įstatymai ar/ir jų pataisos ypač reikalingos Palangai? Jūsų apygardos rinkėjams Klaipėdoje ir Kretingose rajonuose?

– Reikalingiausi mūsų regionui, kuriuos pateikiau: Kurortų ir kurortinių vietovių įstatymas, kuriame siūloma numatyti strateginę ilgalaikę kurortų vystymo programą, finansavimo priemones; Vietinių rinkliavų įstatymo pataisos, kurios leis surinkti savivaldybėms didesnes rinkliavas; įstatymų pataisos dėl išteklių gavybos, paprasčiau kalbant – siūloma nustatyti, kad mokesčių už naftos gavybą atitektų savivaldybėms ne 10 procentų, kaip yra dabar, bet visas 100 procentų, kas aktualu Palangos, Kretingos bei Klaipėdos rajonų savivaldybių biudžetams. Teko prisidėti prie įstatymo, kuris numatytų iki 30 procentų didensnį finansavimą savivaldybėms bei 2 procentų papildomą finansavimą kurortams ir 1 procentą žiedinėms savivaldybėms, t. y. Klaipėdos rajonui.

Ar skaičiavote, kiek kilometrų įveikėte važinėdamas iš Palangos į darbą Vilniuje, Seime?

– Daug. Važiuoju beveik kiekvieną savaitę, kartais net du kartus. Tai dešimtys tūkstančių kilometrų. 

– Kokio didžiausio priekaišto iš savo žmonos ir trijų sūnų esate sulaukęs šiais metais dėl to, kad jie dabar jus mato gerokai rečiau? O komplimento?

– Sako, kad labai pasiilgsta ir manęs trūksta. Tai girdėti – ir smagu, ir liūdna... Vilniuje nuosavo būsto neturiu, gyvenu Seimo bendrabutyje. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kai kas Mindaugą Skritulską, TS-LKD narį, išrinktą į Seimą Mėguvos vienmandatėje rinkimų apygardoje, į kurią įeina ne tik Palanga, bet ir dalis Kretingos bei Klaipėdos rajonų, vadina vienu produktyviausiu kada nors Palangai Seime atstovavusiu parlamentaru. Per 2021-uosius, vienas ar kartu su kitais kolegomis, jis pateikė 24 įstatymų projektus. 


Palangos miesto savivaldybės Taryba jau subūrė savo rinktinę rungtynėms su su Seimo narių rinktine šį penktadienį. Kaip „Palangos tiltui“ trečiadienį, spalio 6 dieną, sakė Saulius Simė, kurorto Tarybos narys, už Palangą sutiko žaisti Gediminas Gečas,  Andrius Bajoras, Bronius Vaitkus, Rokas Rojus, savivaldybės darbuotojas Vytautas Indreika. „Žaisiu ir aš pats,“ – sakė S. Simė, žinomas...


Šią savaitę paskelbta, kad du „Lietuvos pašto“ skyriai Palangoje po kelių dienų bus uždaryti, o vietoje jų bus atidarytas naujas viename prekybos centre. Tokia žinia itin papiktino ir palangiškius, ir miesto merą.


„Blogesni jau negali būti, tai aišku, kad bus geresni. Šimtu procentų“, – apie 2021-uosius laidoje „Jūs rimtai?“ kalbėjo Andrius Užkalnis, apžvelgdamas, kas 2020-aisiais įvyko ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Vis dėlto, karantinas turi ir gerų pusių, sakė jis delfi.lt. Viena jų – Palangos verslininkai dar rugpjūtį buvo pripažinę, kad uždirbo tiek...


Šiandien, pirmadienio popietę, įvyko Seimo laikinosios Lietuvos pajūrio bičiulių grupės posėdis. Nuotoliniame susitikime taip pat dalyvavo 6 pajūrio regiono merai: Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Klaipėdos, Kretingos Šilutės rajonų. Susitikimo tikslas - išklausyti ir aptarti Lietuvos pajūrio regiono savivaldybių merų informaciją apie savivaldybių ir šio...


Šiandien, antradienį, gruodžio 8 d., Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen pateiktas prašymas dėl laikinosios „Lietuvos pajūrio bičiulių“ grupės įregistravimo. Grupės pirmininku buvo išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Skritulskas, pavaduotoju – TS-LKD atstovas Arvydas Pocius....


Pirmadienį, balandžio 20-ąją, posėdžiavusi Savivaldybės darbo grupė Pasiūlymams dėl priemonių, susijusių su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo sukeltų ekonominių pasekmių mažinimu, rengti, numatė priemones, kurios padės kurorte sušvelninti karantino sukeltas neigiamas pasekmes Palangos gyventojams ir verslui. Darbo grupės siūlymus svarstys ir galutinius sprendimus kitą...


Šiandien Palanga didžiuojasi, kad šilumos kainą miestelėnams per kelis metus sumažino 25 procentais, karšto vandens kainą vos per metus su trupučiu – 15 procentų. Mieste šalto vandens kaina nesikeičia jau nuo 2009 metų, nors darbo užmokesčio, kuro kaštai gerokai išaugo. Šalto vandens kaina šiemet kurorte net sumažėjo 5 procentais....


Be maisto žmogus išgyventų savaites, be vandens – keletą dienų, tačiau be oro galėtume išbūti tik keletą minučių. Kvėpavimo sutrikimai, kamuojantys tiek vaikus, tiek suaugusius, turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Ir jeigu vaikai dažniausiai kenčia dėl padidėjusių adenoidų, kuriuos galima nesunkiai pašalinti, suaugusiesiems yra sunkiau. Kvėpavimo...


Lietuvos kredito unijoms pastaruoju metu dėmesio nestinga. Sparčiai joms augant, Lietuvos bankas priėmė kredito unijų priežiūros ir veiklos sugriežtinimo priemones. Tačiau į jas Palangos kredito unijos (PKU) valdybos pirmininkas Vytenis Tomkus linkęs žiūrėti optimistiškai: „Galima ir pasidžiaugti, kad eilę metų besikaupusios problemos pagaliau buvo pradėtos spręsti, kredito unija...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius