Medicinos daktaras, DR odontologijos klinikos Palangoje įkūrėjas Regimantas Simuntis: „Didelė chirurgija yra maža chirurgija!“

Sutikite, kad kiekvienoje srityje yra naujų, „skaniai“ skambančių terminų naujadarų, o medicinoje – ir odontologijoje! – toks: minimaliai invazinė chirurgija. Vaizdžiai kalbant, tokiu būdu operacija daroma per skylutę, su keliais kraujo lašais, o ne visu kibiru. „Lietuvos pajūris“, laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partneris, paprašė medicinos daktaro, lektoriaus, burnos chirurgo ir DR odontologijos klinikos Palangoje įkūrėjo Regimanto Simunčio paaiškinti tai išsamiau. „Didelė chirurgija yra maža chirurgija!“ – jis šyptelėjo, skėstelėdamas rankomis, apibendrindamas pokalbio temą.

– Minimaliai invazyvi odontologija – kas tai?

– Visame pasaulyje paskutiniu metu stipriai pasikeitė požiūris į medicinines procedūras, pasikeitė gydymo filosofija minimalizmo link, kuomet tą pačią chirurginę intervenciją ar bet kokią procedūrą stengiamasi atlikti per mažesnį pjūvį, arba be jo, tausojant aplinkinius audinius, saugant nuo papildomo traumavimo, tam naudojamos specialios technikos, metodikos ir taip toliau. Viso to privalumai akivaizdūs – lengvesnis pooperacinis periodas, mažesnis tinimas, skausmas, mažesnė pooperacinių komplikacijų tikimybė, akivaizdžiai greitesnis gijimas, dėl ko žmonės daug greičiau gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Tas pats požiūris atsiranda ir odontologijoje, ypač dantų atstatyme implantais, kur yra labai daug „vietos“ intervencijų apimčiai ir netgi jų skaičiui sumažinti.

– Ar vienmomentė implantacija, kuomet per vieną apsilankymą burna parengiama danties ar dantų implantacijai, yra pažangiausias ir siektiniausias implantacijos būdas? Kuo ji ypatinga?

– Tai kol kas yra pats minimaliai invazyvus būdas atstatyti prarastą dantį, pasižymintis vien tik privalumais pacientui. Visų pirma, viskas atliekama per vieną vizitą (pašalinamas dantis, įdedamas implantas ir uždedama apsauginė gijimo galvutė, kuri iškart uždengia ištraukto danties vietą ir jau po 2,5 mėnesių galime gaminti galutinį dantį). Sena metodika – dantis ištraukiamas, tada laukiama 3-6 mėnesius. Tik tuomet atliekama kita intervencija – implantacija, daromas pjūvis, implantuojama ir vėl laukiama tris mėnesius. Tada taikoma trečia intervencija – vėl pjūvis ir prisukama gijimo galvutė. Tokiu būdu turime tris chirurgines intervencijas vietoje vienos, iš kurių kiekviena atskira yra skausmingesnė ir su nemalonesniu pooperaciniu laikotarpiu, palyginti su tuo, kai viskas atliekama vienu metu. 

Be to, tokiu atveju dantis atsiranda tik už 6-7 mėnesių po danties pašalinimo, o palyginimui – po vienmomentės implantacijos galime laikiną dantį saugiai pritvirtinti jau iškart po operacijos, o galutinį – greičiau nei per tris mėnesius, todėl visiškai nenukenčia estetinis vaizdas. 

Be to, pacientas patiria mažesnį kaulo ir dantenų patirpimą, kas itin svarbu tiek estetikai, tiek funkcijai atlikti. Šią metodiką aš sėkmingai taikau jau 11 metų ir galiu pasakyti, jog šiandien nėra nei vieno argumento pašalinus dantį laukti, kol jis sugis, ir tik tada atlikinėti implantaciją. Nebent specialisto kompetencijos stoka, kadangi tai yra techniškai daug sudėtingesnė procedūra, ir, atlikus ją neteisingai, galima patirti nesėkmę.

– Paaiškinkite, ką jums reiškia „minimaliai“? Kai kam dantų implantacija vis dar – kibiras kraujo, mėlynės ir nepakeliamas skausmas. Kas patikėjo savo burną jums, sakė, kad viską atliekate kitaip – su keliais kraujo lašais ir be skausmo bei tinimo. Ką konkrečiai darote kitaip?

– (Šypteli). Profesinė paslaptis. Sudėtinga apibrėžti tokį dalyką, kas yra minimalu. Vienam dviejų centimetrų pjūvis yra labai minimalus, kitam – labai didelis. Priklauso nuo gydytojo požiūrio. Tačiau negalime kalbėti apie minimaliai invazyvią odontologiją, jei mes nekalbame apie vienmomentę implantaciją, kadangi jos metu chirurginių intervencijų kiekį ir apimtį sumažiname 2-3 kartus bei turime tvaresnį galutinį rezultatą. Taip pat, žinoma, svarbu ir tokie nepamatuojami dalykai kaip darbo pobūdis – vieni specialistai dirba šiek tiek grubiau, kiti švelniau, tai taip pat turi įtakos gijimo greičiui ir pooperaciniam sklandumui. Geriausiai tą jaučia ir gali įvertinti patys pacientai. 

Minimaliai invazyvi chirurgija yra sudėtingesnė, nors iš pirmo žvilgsnio didelė ir plati operacija su daug kraujo atrodo „rimčiau” ir ją atliekantis chirurgas yra „kietesnis“. Tačiau yra priešingai. Didelė chirurgija yra maža chirurgija. 

– Esu ne kartą girdėjęs, jog jei implantas dedamas iškart po danties traukimo, tai labai rizikinga, be to, pacientas turi mažiausiai tris mėnesius valgyti per šiaudelį? Jau apie laikiną dantį ant jo negali būti nei kalbos…Tai – tiesa ar mitas?

– Be abejo, mitas. Dažniausiai juos kuria ir skleidžia tie, kurie neturi pakankamai informacijos, patirties, ar dėl kokių nors kitų priežasčių neatlieka tos procedūros, todėl tenka prikurti įvairių pasiteisinimų. 

Kita priežastis, kurią minėjau – kompetencijos stoka, kadangi tai yra techniškai daug sudėtingesnė procedūra pačiam specialistui ir, neteisingai atlikus tam tikrus etapus, patirsime nesėkmę. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad dėl to kalta metodika! Taip pat labai svarbu paties implanto dizainas – jis turi būti skirtas atlikti vienmomentę implantaciją. Toks produktas leidžia tvirtai įsriegti implantą, todėl galima saugiai tvirtinti laikiną dantį iškart ir gyventi įprastą gyvenimą. Tikrai nereikia valgyti kūdikių maisto pusę metų! (Juokiasi). 

– Esu smalsus. Kaip apskritai per paskutinius penkerius metus pasikeitė viskas – nuo chirurginių siūlų iki chirurginių mikroskopų? Ar jūs ir jūsų komanda spėja su odontoinovacijomis?

– Iš patirties galiu pasakyti štai ką: nebūtinai nauja technologija reiškia kažką geriau. Per paskutinį dešimtmetį odontologijoje buvo įvairių naujovių, kurios, kaip paaiškėjo vėliau, nepasitvirtino, todėl buvo atmestos ir buvo grįžta prie anksčiau taikytų priemonių ar metodikų. Kitoms prireikė dešimtmečių ištobulinti iki norimų rezultatų. O medicinoje nesėkmių ir netikslumų norisi turėti kuo mažiau, nes dirbame su brangiausiu žmogaus turtu – sveikata. 

Asmeniškai aš stengiuosi ne iškart nerti į kokią naujovę, o palaukti kurį laiką, pažiūrėti, ar ji pasiteisina iš tikrųjų, be to, technologijos yra tobulinamos nuolat, todėl tik po kurio laiko būna pašalinti pirminiai trūkumai ir taip toliau. Per paskutinius penkerius metus, turbūt kaip ir visose srityse, bandoma diegti dirbtinį intelektą (odontologinėje) diagnostikoje, gydymo planavime, tačiau tai dar yra tik pati pradžia, ir su tuo tikrai neskubame. Tam turime puikius specialistus! (Šypteli).

O kitose srityse kažkokios revoliucijos nėra – mikroskopai ir chirurginiai siūlai pasikeitę turbūt mažiausiai (šypteli). Viskas laipsniškai, bet be revoliucijų. Kas labiausiai pagreitino darbą pastaruoju metu, tai – burnos ir dantų skeneris. Jau nebereikia dėti „košės“ į burną, nuimant dantų atspaudą, prieš protezavimą – užtenka specialiu davikliu nuskenuoti ir duomenys perkeliami į kompiuterį ir nusiunčiami į laboratoriją akimirksniu, todėl gerokai pagreitėja darbas. Be to, nėra diskomforto pacientui, kaip kad atspaudų ėmimo atveju.

– Noriu užduoti delikatų klausimą! Kokie odontologo ar implantologo siūlymai ar sprendimai pacientui dėl, tarkime, gydymo ir/ar implantacijos eigos, trukmės ir kainos ar mokėjimo plano turėtų skambėti įtartinai? O jums,  medicinos daktarui, žinomam burnos chirurgui ir odontologijos klinikos įkūrėjui, atrodytų neracionalūs ar net nesąžiningi paciento atžvilgiu? 

– Sunku pasakyti, kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Tačiau tikrai faktas, kad odontologijoje Lietuvoje ir ypač dantų implantacijoje šiuo metu atliekama daug perteklinių procedūrų. Dažniausiai tai būna perteklinis kaulo ar dantenų priauginimas ir kitos, kurios iškelia procedūros kainą, prailgina ir pasunkina gijimo laikotarpį, padidina komplikacijų riziką ir esamoje situacijoje nieko nelemia. Todėl galėčiau patarti tik tiek, jog esant dideliam gydymo planui, derėtų pasikonsultuoti su keliais skirtingais specialistais ir neskubėti priimti sprendimo greituoju būdu. Neretai pasitaiko, jog didelį planą galima optimizuoti net daugiau nei 20-25 procentais.

– DR odontologijos klinikoje atliekamas ankstyvos karieso stadijos gydymas bei fluorozės dėmių šalinimas be gręžimo ir plombavimo „Icon“ sistema. Kuo ji iš esmės novatoriška?

– Šis metodas leidžia gydyti tam tikrus danties pažeidimus be gręžimo, o tai ypač aktualu tiems, kas labai bijo odontologinių procedūrų, tačiau nori turėti sveikus dantis. Procedūra yra greita, neskausminga, nereikalauja nuskausminimo. Užpildžius demineralizuotas emalio poras, pašalinamos fluorozės ir ankstyvojo karieso baltos dėmės, sustabdomas karieso progresavimas ir danties struktūra tampa vientisa, natūrali ir estetiška. Visi šie aspektai ICON metodą padaro moderniu, tvariu, efektyviu ir minimaliai invazyviu būdu tiek estetinėms, tiek terapinėms dantų problemoms spręsti.

– Ar vis dar dėstote būsimiems odontologams Lietuvos sveikatos mokslų universitete?

– Šiuo metu ne, tačiau edukacine veikla užsiimu toliau: vedu kursus gydytojams, kurie nori gilinti savo žinias dantų implantacijoje, taip pat atlieku kelis mokslinius tyrimus šioje srityje ir jau kitais metais tikiuosi rezultatus paskelbti tarptautiniame implantacijos žurnale.

– Pabūkite futurologu. Kaip atrodys odontologija 2075 metais? 

– Tikiuosi, kad gydymo procesus vis dar atliks žmonės (šypsosi).

– Ko linkite pajūrio gyventojams 2025-aisiais? Daugiau taikos burnoje ir pasaulyje, ar ne?

– Laimės, sveikatos, pozityvumo! Nepamiršti, kad gyvena nuostabiausioje Lietuvos vietoje –  pajūryje. Tegu neįsižeidžia kiti regionai! (Šypsosi). Geras oras, graži gamta, ramu, ne veltui visi čia taip veržiasi!