MYLIM VASARĄ IR POEZIJĄ

Palangos tiltas, 2025-07-04
Peržiūrėta
144
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

MYLIM VASARĄ IR POEZIJĄ

Prieš metus į paskutinę kelionę palydėjome Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ narį, septynių poezijos knygų autorių ir poros almanachų bendraautorį, pedagogą Joną Brazdžionį. Tai buvo nepaprastai aukštos kultūros inteligentas, tolerantiška asmenybė, visada gerbianti kitokią nuomonę ar rašymo stilių...  Mes, literatų klubo nariai, šį literatūrinį puslapį skiriame šviesios atminties poetui Jonui Brazdžioniui atminti. 

PRAMINTI TAKELIAI

                                     Gimtinės pakrašty, tarp upių,                    
                                    Žemaičių žemė ir likimai
                                     To krašto ateitis man rūpi -
                                     Ten buvo žingsniai pirmutiniai.

                                     Vilties man teikė jaunos širdys -
                                    Tikėjo žodžiais pasakytais.
                                     O jų darbai mintis man šildė
                                    Kiekvieną dieną nuo pat ryto.

                                     Menu, kada miestelio gatvės
                                    Paskęsdavo kada žieduos rugsėjo.
                                    Biržely džiaugsmo spalvos keitės,
                                     O mes linkėjom: gero vėjo!

                                     Pasiilgstu pramintų takelių 
                                     Ir degančių langų mokyklos.
                                    Džiaugiuos, kad neprarado kelio -
                                     Svajonės mano ten paliktos.

Jonas Brazdžionis

rūkas apgaubė Palangą
                                            vasaros kaitroj
                                            branda miražai
                                            į šaltus gniaužtus
                                            atsigaivinti
                                          .................................
                                           Palangos miestelis
                                           matė daug žvejų
                                           kol mintis šoko
                                           ant smėlio kruopelyčių

                                                   Eglė Baranauskaitė
                                           .............................................


                                SAULĖS JUOKAS 

 

                    Saulės juokas duoną dalina,

                    saulės juokas vyšnioje sėdi

                    ir šermukšnį spalvom apkabina,

                    ir jurginą žiedais aprėdo...

 

                    Braukia prakaitrą vasaros rankos –

                    jos rasom į žemę pabyra,

                    šoka vėjas smilgose tango –

                    kartais debesys lietų išlyja... 

 

                    Saulės juokas – vasaros taurėj,

                    geria žemė jį iki dugno

                    ir ramunė savojoj palaukėj 

                    pabučiuoja žiedlapių lūpom... 

 

                    Iš saulėgrįžos grįžę paparčiai

                    seka pasakas vasaros juokui –

                    neužmigs, dar medunešio karščiui

                    liepų suknios žiedais jau papuoštos... 

 

                    Saulės juokas išeina į kelią –

                    parsineš jūros bangą sūroką...

                    Gandro lizdas... Jis diemedžiu kvepia,

                    paukščių giesmės po vasaros stogu!..

                         Adelė Daukantaitė
......................................................................

                                     JŪRA

                     O jūra, jūra, - tavo bangos
                     Man audrina širdį!                  
                     O baltosios tavo bangos
                     Dūžta kaip mano
                     Svajonių laivai...
                     Tik vieną mažytį laivelį
                     Kaip gražiausią svajonę jame
                     Tu nelieski, nelieski
                     Savo šaltąja banga!
                     Kaip gera man prie jūros –

                     Toks vienišas, didelis pasaulis...
                     O aš prie krašto jo guliu
                     Ir saulę delnais ridenu.
                     Vėjelis šnara man švelniai:
                     Myliu, myliu tave karštai!
                     Nuslydo saulė iš delnų,
                     Ir aš su vėju nueinu.

                                  Irena Eitavičienė
                    ................................................

 

                                           PIEVŲ GĖLĖS

                                       Myliu gėlių lankas 
                                       Ir jų margumą,
                                       Šešėliai klaidžioja
                                       Po juos žalsvi.
                                       Čia daugiaspalvė
                                       Lauko gėlių pieva,
                                       Kur jonvabaliai naktimis 
                                       Dar šviečia vis...
                                       Kodėl, kai pievose
                                       Žiedai pasklinda,
                                       Juos skinam,  brisdami laukais,
                                       Kodėl gėlės nupjovė -
                                       Šienu virto, iš ko 
                                       Vainikus pinsim vakarais?
                                       Palikime gėles, 
                                       Lai jos šalvena.
                                       Čia angelai priglaudę lūpas.
                                       Iš jų nektarą geria naktimis.
                                       Dangaus žiedai,
                                       Žydrom akim vilioja,
                                       Širdis sušyla
                                       Ir mintys virsta eilėmis.
                                       ...................................... 
                                       Lai žydi gėlės, vasara atėjo.

                                                     Nijolė Fultinavičienė
                                    ......................................................

 

                                                        BALTA
                                         Pražydo sodai baltai,
                                          Ačiū saulei už tai,

                                          Ačiū vyšniai baltai!

                                          Balta ramunė plaukuos,
                                         Baltos ramunės laukuos...
                                         Aš baltą svają vejuos.

                                         Baltais patalais užklos
                                         Snaigės žemę laukus...
                                         Žemė ramiai miegos,
                                         Kol vėl sužydės baltais
                                         Vyšnių, ramunių žiedai.

                                                   Marytė Jurgaitytė Žiūraitienė
                                           .......................................................

                                            AŠ GYVENU

                             Aš neskraidau visatos glūdumoj,
                             Neperprantu materijų, jų sudėties.
                             Aš gyvenu žemelėj mylimoj,
                             Pilna svajonių, meilės ir vilties.

                             Aš gyvenu, džiaugiuos – jau žydi pievos,
                             Bitutės dūzgia tarp gėlių.
                             Tarytum saulė pabary purienos
                             Man šypsosi tarp smilgų, ajerų.

                             Man šalis, kur tik pažvelgsi,
                             Ją puošia upės, ežerai...
                             Kur dėsi pėdą, žingsnį žengsi,
                             Čia mano bėdos ir džiaugsmai.

                             Aš gyvenu ir aš dar gyvensiu,
                             Kursiu eiles, tapysiu drobėje
                             Idėjų ir minčių daug pasisemsiu
                             Gamtos motulės glėbyje...

                                       Laima Kasperavičienė
                          ........................................................

                                   MEDALIS UŽ MEILĘ

 
                                Gavau sidabrinį medalį
                                „Už nuopelnus Lietuvai!“ – Rašė,
                                Kad darbu puošiau gimtą šalį
                                Ir gėrio esu daug atnešęs.
                                Žinau – karštai žmoną mylėjau,
                                Buvau jai gyvenime ramstis...
                                Per vėtras ir negandas ėjom,
                                Sunkumams kely nesilankstėm.
                                Skubėjom per laiko verdenę
                                Su židiniu, su meile krūtinėj
                                Auginime atžalas žemėj
                                Ir nešėme santarvės žinią.
                                O atžalos sodais pavirto
                                Ir savo vaisius jau brandina...
                                Jų šaknys – daug žadančios, tvirtos
                                Stipriai laikos dirvoj gimtinės.
                                Šis – man dovanotas medalis -
                                Yra už vertybes ir triūsą,
                                Už nueitą su meile kelią,
                                Su mylima žmona ir mūza... 

                                              Albinas Antanas Kazlauskas
                              ..........................................................

 

                                                     PĖDOS


                                    Buvo daug pėdų, smėly įmintų
                                    Eita ne vieno – širdžių dviejų...
                                   Šiandiena pėdos visai ištrintos,
                                    Visos užpiltos laiko smėliu.

                                    Vėl naujas pėdas žemėj įminsiu,
                                    Tegu primins man metus praeities,
                                    Ką padaryti jaunystėj suspėjau...
                                    Bet netikėjau, kad metai greit skries...

                                    Daug žiedų savo draugams pažadėjau
                                    Padovanoti kelionėj savoj,
                                   Tačiau užbarstė takus laiko vėjas...
                                   Praeities žingsniai liko galvoj.


                                                              Vytautas Lukšas
                               ....................................................................

                                           PENSININKŲ DIENOS

                                  Lyg prie upės nusvirusios ievos,
                                  Žydėti nori pagal metų svorį.
                                  Kabinasi senoliai į krantą uoliai,
                                  Darbų galybę nuveikia,
                                  Gyvenimo nekeikia.
                                  O kam jį keikti, jei yra kam viską peikti.
                                  Dažnas greitas net savo dalią prakeikti,
                                  Jei musė koją numynė,
                                  Ar voras tinklą nupynė
                                  Iš siūlų ploniausių – tokių
                                  Net mugėje negausi.
                                  Juk ne litų pintinę, o metų birbynę
                                  Buchalterė gegutė visiems dovanoja
                                  Skaičiuoja raiboji metų pavojų,
                                  O sinjorai tik šypsos,
                                  Nes jų dienos - tai gipsas,
                                  Jų metai - nusvirusios ievos,
                                  Darbuose užgrūdintas plienas.

                                                Anelė Emilija Mažeivaitė
                                   ...........................................................

                                                PALANGAI

                        Prie Baltijos, kur bangos glosto krantą,
                        Kur pušys šnabžda praeities sapnus,
                        Palanga stovi – lyg šviesa gyventų,
                        Lyg gintaras tarp vėjų ir dangaus.

                        Smetonai iškilus paminklas stovi -
                        Didingas ženklas Tėviškės laisvos.
                        Jos žvilgsnyje – istorija, gerovė,
                        Pasauliui skleidžia garbę Lietuvos.

                        O Baltija – ne tik vanduo ir tiltas.
                        Ji - atgaiva ryte ir vakare...
                        Kiekvieną čia aplanko šviesios viltys,
                        Čia mūs namai ir meilė jai tikra...

                               Janina Narvilienė
                      ............................................................ 

                                               AŠ ESU PALANGA

                                             Vėjo, saulės dukra,

                                             Kaip vaivorykštė jūroj

                                             Įvairiausiom spalvom mirguliuoju...

                                             Aš svetinga, gyva

                                             Aš, kaip paukštė laisva,

                                             Atvažiuoti prie jūros vilioju.

 

                                             Aš dosni ir gera

                                             Aš šilta, kaip mama

                                             Tau sveikatą kasdien dovanoju

                                             Dovanų su kaupu ir romantikos daug

                                             Malonumų tikrai nestokoju.

 

                                             Aš vis augu, keičiuos,

                                             Naują rūbą renkuos.

                                             Ir kas metai, kas dieną gražėju

                                             Pušys ošė ir oš, mano dainą dainuos

                                             Tie, kurie dar ateiti nespėjo.

                                             Tu ateik pas mane,

                                             Aš priglausiu tave (aš pasupsiu tave),

                                             Tartum gintarą jūra priglaudžia (sūpuoja)

 

                                             Atvažiuokit visi

                                             Ir seni ir jauni

                                             Pasisemsit ramybės ir meilės....

                                             Čia draugystė tikra ir vienatvė šilta-

                                             Jūra, kopos suteiks Jums palaimą.

                                             Palangiškiai mieli – šeimininkai geri

                                             Savo miestą ir svečią prižiūri

                                             Jus apsups šiluma, nesvarbu ar žiema

                                             Ar ruduo, ar pavasaris saujoj.....

                                             ..........................................................

                                             Aš einu į tave
                                            Tu eini pas mane
                                             Tūkstantinė minia suvažiuoja
                                            Pasisemti šviesos, prisiliest prie gamtos
                                            Dievas davė TIK MUMS tokią LAIMĘ

                                                           Alma Panebažytė - Viskontienė
                                             ...............................................................


 



                                                           VASAROS SOSTINĖ

                                                 Už lango skaisčiai prašvito saulė
                                                 Prie jūros traukė būriai jaunimo.
                                                  Ant gelsvo smėlio mažas berniukas
                                                 Stato tvirtovės, bokštus sargybos.

                                                 O jūra, jūra - žmogaus svajone,
                                                  Čia jis suranda poilsį savo.
                                                 Čia mus tu gundai ir mus vilioji
                                                 Tavo žydrume palydėt saulę.

                                                  Šimtai siluetų gelsvoj pakrantėj,
                                                 Nesuskaitysiu nuogų figūrų...
                                                 Kiekvienas vietą čia savo randa
                                                 Vasaros sostinėj – prie Baltijos jūros.

                                                              Jonas Pivoros
                                                   ..........................................................
                                                  
                                                                         BIRŽELIS

                                                           Birželis dvidešimt penktųjų:

Lietuvoj vasara žengia,

Karas tęsias Ukrainoj,

O Iraną bombos trenkia.

 

                                                           Naktimis ten plaukia dronai,

Sprogmenis jie tiekia,

Kaip gyvi, viską matuoja,

Oi skaudžias žaizdas pasiekia.

 

Didelių šalių valdovai

Tartum paukščiai skraido,

Bendrą foto pasidaro,

Bet sprendimus rasti vengia.

 

Visi godžiai kritikuoja

JAV ir jųjų Trampą,

Apsisukę meilei prašo,-

,,Na padėki, be Tavęs pasaulis genda“.


                                                                  Eduardas Povilaitis
                                                            .............................................................


                                      VASAROS ŽAVESYS

 

                       Vaikystės metas – pavasaris džiaugsmingas.

                       Jaunystė – vasaros žiedai, gražiai pražydę.

                       Sulaukiame rudens – derliaus meto.

                       Ateis žiema – plaukus baltai nudažys.

 

                       Dabar prieš akis

                       Vasara žavi.

                       Ji veda mus

                       Takais jaunystės.

 

                       Ji primena jausmus gražiausius

                       Ir šaukia eiti ten

                       Gėlių laukais,

                       Drugeliais atplasnoti.

 

                       Saulė pripildo širdį

                       Spindulių šilčiausių

                       Ir primena

                       Jausmus gražiausius...

 

                           Nijolė Prušinskaitė-Bagdonienė
                      .....................................................

                                       TAI TIK VASARA

                       Tai tik vasara virš pajūrio miestelio
                       Tik vasara...
                       Saulė tiltu į gyvenimus teka

                      Tai tik smėlis auksinis po kojom
                       Tik smėlis
                       Tavo kelias pro pirštus išbyrėjęs 

                       Tai tik bangos,
                        Tos Baltijos bangos
                        Jos kaip mintys nakty - vis rangos ir rangos

                       Tu - tai vasara, saulė ir vėjas 
                        Atėjai, pabuvai, 
                        jau išėjęs...

                       Lieka meilė tikra - 
                        Amžinoji -
                        jūra, dangūs melsvi, kopų smėlis

                                 Zita Pukinienė
                      ...................................................


                                PRAEITIS PRAEINA
                          Žali stogai vėl liejasi į dangų,
                          abejone paskendę debesys pilki.
                          Ta pilkuma nudažė vandenis,
                          šventyklų kryžiai kalbas vieniši.

                          Tylos balsai neskamba - tyli.
                          Gelsvumo daug langų tyloj.
                          Tokia keista diena įsidienojo,
                          o laiko srautas dar pradžioj. 

                          Tik traukiniai skubėdami vis juda

                          sekundžių tikslumu sava kryptim.

                          Žmogus vis bando nesustoti, suspėti, sužinoti

                          ir pabūt savim. 

 

                          Paskui, kai vandenys nutyla

                          ir švyti vakaro tamsoj langai,

                          praeina praeitis,lyg ir nebūta:

                          kas buvo šiandien,jau nebus rytoj.
                                                    Stefanija Šaltienė
                           .........................................................

                                                 VASARA
                                         Nužydėjo pienės,
                                         Draikos baltas pūkas,
                                         Takas mėnesienoj
                                         It pražilęs rūkas.
                                         Tu eini palauke,
                                         Prausia kojas rasos,
                                         Lyg rugiai išplaukę
                                         Plaikstos gelsvos kasos.
                                         Saulė taką tiesia
                                         Iš auksinių gijų,
                                          Dar pabūkim dviese
                                         Tarp baltų lelijų.
                                         Neskubėk palaukim,
                                         Sese vasarėle,
                                          Mes tavęs taip laukėm -
                                         Jau sužydo gėlės
                                         Neišeik, pabūki,
                                         Spinduliais paglostyk,
                                          Išsklaidyki rūką,
                                         Ašaras nušluostyk!

                                                               Janina Vambutienė
                                         ............................................................                                         

 

                                             IŠĖJAU

 

                     Atėjo laikas jau, kad viską apmasčiau, išeiti išėjau. 

                     Ten, kur buvau -negrįšiu. Nebijau-neliksiu vienas, 

                     Neramu palikt jumis, kaip yra tuose žodžiuose  pasakytuose, 

                     Atsakymą turim rast  kiekvienas.

                     Šventam rašte rašyta,-visi mes esam svarbūs,

                     Surasti avį reikia, jei  yra pasiklydus,

                     Ateinam į pasaulį iš tėčio, iš mamos

                     Suprast kas yr' po saule, išein' ne visados .

                     Išeisime visi, ten, kur visi išeina, 

                     Kurie mumis pakeis, po mūsų jie ateina.
 
                                                            Petras Vitkus
                    ....................................................................

                                                    Palangos literatų „Takai per kopas“ kūrėjai

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Kurorto gimnazistai, vykdydami metinius darbus, atlieka ir visai miesto bendruomenei aktualių tyrimų. Štai ką tik, prieš savaitę, trys trečiokės gimnazistės nustatė, kur Palangoje labiausiai užterštas oras ir kur – mažiausiai. 


Antradienį Seimas priėmė konservatoriaus Mindaugo Skritulsko pateiktas pataisas ir leis savivaldybėms be konkurso perimti baseinų, koncertų salių ir kitų visuomeninės paskirties objektų valdymą.


Liepos 7 d. 15.00 val. ir 16.30 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia mažuosius smalsuolius į archeologinių kasinėjimų simuliaciją-edukaciją ,,Archeologas vienai dienai”. 


Palangoje esančiame Kunigiškių paplūdimyje praėjusį antradienį, balandžio 13 d., pastebėtas bebras. Portalo lrytas.lt skaitytoja dalijasi kadrais, teigdama, kad gyvūnas negali išplaukti. Kol kas nėra aišku, kaip bebras atsidūrė jūroje, tikėtina, kad į platesnius vandenis jis pateko per Šventosios upę.



Šis savaitgalis neabejotinai taps vienu iš įsimintiniausiu per visas vasaros atostogas daugiau nei 500 „Vaikai, nepykite, kad aš negaliu su jumis maudytis – man neleidžia,“- sakė prezidentė, kuri kartu su Palangos meru Š. Vaitkumi, jo šeima ir daugiau kaip puse tūkstančio vaikų iš visos Lietuvos sušoko Palangos vasaros...


Kai aš, Palangos „dvaro raštvedys“, smalsaudamas vasarėjimo ženklų ir akcentų pajūrio pusmiestyje, Virbališkės take galvojau, kurioje vietoje gegužės rytą girdisi muzika ir jaunų balsai, netoli „Luizos“ susitikau kuklų, santūrų, velniškai darbštų, žemaitiškai atkaklų, originalų, idėjomis verdantį menininką Vytautą Kusą...


Televizijoje skambės ir naujas 1000 km lenktynių himnas

Viešųjų ryšių agentūra „Visus Bonus“, 2013 07 01 | Rubrika: Miestas

„...tie, kas greičiausi, jums tūkstančiai naujų vilčių šiltai priglausim, laikysim  už pečių!..“


„Valdovės“ pristatytos miestelėnams

„Palangos tilto“ informacija, 2011 04 25 | Rubrika: Miestas

Grafikė Ramunė Grikštaitė praėjusį ketvirtadienį Palangos miesto viešojoje bibliotekoje pristatė savo parodą „Valdovės“. Itin originali paroda suviliojo meno mylėtojus, kurie negailėjo gerų žodžių ir sveikinimų.


Štai jau beveik mėnuo, kai Antakalnio kalvų smėlis priglaudė lietuvių tautos dainių Justiną Marcinkevičių. Vasario 25-ąją, nepaisant „sibirinių – arktinių“ žvarbanų su ištikimąja keturkoja „simpatija“ Lita nusibeldėme į pačią Palangos parko, kurį, kalbama, irgi ketinama įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašus, širdį. Pamėtę pagaliuką ant užšalusio tvenkinio, kur vasarą kryžiuojasi gulbių ir...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius