Išskirtinių Palangos pastatų paslaptys bus atskleistos visuomenei

Palangos tiltas, 2021-07-18
Peržiūrėta
2124
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Išskirtinių Palangos pastatų paslaptys bus atskleistos visuomenei

Visame pasaulyje populiari idėja šiemet pirmą kartą atkeliauja ir į Lietuvos pajūrį – Palangoje rengiamas atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“. Jo metu kiekvienas norintis galės patekti ten, kur įprastai durys užtvertos – į išskirtinius miesto statinius, išlandžioti slapčiausius jų užkaborius. Ne tik prisiliesti prie sienų, bet ir išgirsti unikalias jų istorijas. 

Palanga – tai miestas parke: taip kartais apibūdinamas kurortas, kuris, be kitų unikalių savybių, iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria ir savita architektūra.

Rugsėjo 11-12 dienomis suplanuoto renginio „Pastatai kalba. Palanga“ metu žmonėms durys bus atvertos į 15 kurorto pastatų, tarp kurių – Eglė apartamentai, viešbutis „Smilčių vilos“, gyvenamasis namas  „Geltonoji vila“, poilsio namai „9 bangos", „Kankorėžis“, Palangos Stasio Vainiūno meno mokykla, Palangos pradinė mokykla, vila „Šilelis“, garsioji vila „Auska“ ir kiti.

Vila Auska – vienas paslaptingiausių, išskirtiniausių vėlyvojo modernizmo kurortinės architektūros objektų, kurį tverdamas architektas Juozapas Šipalis turėjo absoliučią laisvę įgyvendinti savo idėjas: privilegiją nepaisyti projektavimo normų, didelę kūrybinę komandą ir neribotą biudžetą.

Vos keturių apartamentų poilsio namų interjero dailės objektus kūrė žymūs Lietuvos menininkai: vitražus – K. Šatūnas, skulptūrą Auska – V. Vildžiūnas, 34 originaliuosius vario šviestuvus – juvelyras K. Simanovas, keramikos darbus – N. Blaževičiūtė-Dovydėnienė ir kiti.

„Pastatai atrinkti iš skirtingų laikmečių, vieni labiau išsiskiria savo ilgus gyvavimo metus menančiomis istorijomis, kiti šiuolaikiškumu, konceptualumu savo architektūriniais, konstrukciniais sprendimais ir  interjerais. Net tarpusavyje lyginti šiuo pastatus yra labai sunku, tad  išskirti vieną favoritą tikrai negalime. Visi jie savaip unikalūs ir visus juos verta palankyti“, – sako vienas iš renginio organizatorių, architektas Laimonas Grauslys. 

Ekskursijose po juos lankytojus lydės savanoriai-gidai, kurie supažindins svečius su pastatų istorija, bendrine kalba paaiškins architektūrinius statinių sprendimus.

„Pagrindinis renginio tikslas – sukurti naujas galimybes visuomenei domėtis architektūra ir ją pažinti“, –  teigia projekto vadovė Vita Soltonaitė-Puslienė.

Anot organizatorių, visuomenei atveriamus pastatus Palangoje vienija tai, kad dauguma jų priskiriami šiuolaikinei architektūrai ir statyti po XX amžiaus vidurio, renkantis juos buvo vertinamas istorinis kontekstas, išskirtinumas, dermė aplinkoje, ženkliškumas mieste, atsižvelgta ir į tai, kiek jie prieinami visuomenei. 

„Pastatai, kuriuos bus galima aplankyti renginio metu, įprastai yra neprieinami ar tik iš dalies prieinami plačiajai visuomenei. Renginys orientuotas į miestiečius, kurie galbūt kiekvieną dieną, metai po metų, praeina pro pastatus, tačiau niekada neturėjo galimybės juose apsilankyti ir tikėtina, jog dažnas susimastę „O kas gi viduje“?  Būtent jiems ir norisi atskleisti pastatų užkulisius ir suteikti galimybę pažinti  savo miestą „iš vidaus“,   –  pasakoja viena iš renginio organizatorių, architektė Kristina Vitkauskaitė.

Tokio tipo renginiai populiarūs visame pasaulyje, nuo 2015-ųjų atviros architektūros savaitgalis - Open House Vilnius periodiškai vyksta Vilniuje, o pernai „Pastatai kalba“ pirmą atkeliavo į Panevėžį.

Visiems atvirą renginį organizuoja „Architektūros fondas“ ir strateginis partneris „Lietuvos kultūros taryba“. Visos ekskursijos bei renginiai yra nemokami. Prakalbinti mus supančias Palangos erdves „Pastatai kalba. Palanga“ šiemet kvies rugsėjo 11–12 dienomis. 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiandien, spalio 20 d., simbolinės kapsulės įkasimu, prasidėjo dviračių ir pėsčiųjų tako tarp Kretingos ir Vydmantų gyvenvietės rangos darbai.


Vairavimo mokyklos „Kretingos rida“ mokytojas Romanas Vizgaudas didžiausiu nesusipratimu vadina prieš kelerius metus įrengtą ženklą Žemaitės alėjoje, ties susikirtimu su Rožyno gatve. Tokio ženklo, jo teigimu, Kelių eismo taisyklėse išvis nėra. Kretingos mieste, kaip pastebėjo akylūs vairuotojai, įrengta kelio ženklų, kurie neatitinka realios eismo situacijos, o vieno jų išvis net nėra Kelių...


Palangoje visus metus intensyviai vyko miesto gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų remonto bei rekonstrukcijos darbai. Dalis šiais metais vykdytų darbų jau baigti, kai kurie jų bus baigti kitąmet, tad jau dabar arba netolimoje ateityje vairuotojai bei pėstieji eismo dalyviai galės džiaugtis pagražėjusia aplinka ir padidėjusiu eismo dalyvių saugumu.


Trečiadienį, lapkričio 17 d., Palangoje pėsčiųjų perėjoje partrenktas 16-metis paauglys.


Palangoje esanti Bangų g. stebina ne vieną pėsčiąjį ar dviratininką – čia stovi net trys skirtingi ženklai, žymintys pėsčiųjų ir dviračių eismą. 


Palanga vasarą tampa vagių rojumi – vieni jų vagia prabangius automobilius – praėjusį savaitgalį buvo pavogtas daugiau kaip 100 tūkstančių eurų kainuojantis automobilis „BMW“ – jų detales, kiti – dviračius. Kol policija vis dar ieško vagišių, nugvelbusių ne tik minėtąjį „BMW“, bet ir trijų automobilių „Porsche“ žibintus...


Itin populiarus dviračių bei pėsčiųjų takas, nusidriekęs palei Klaipėdos plentą nuo sankryžos su Malūno ir Sodų gatvėmis iki miesto ligoninės, tapo patogesnis bei saugesnis – čia įrengtas apšvietimas.


Itin populiariame dviračių bei pėsčiųjų take, nusidriekusiame nuo prekybos centro „Rimi“ iki miesto ligoninės, pluša darbininkai – prasidėjo maždaug dviejų kilometrų ilgio tako remonto parengiamieji darbai.


Palangoje baigti pėsčiųjų perėjų apšvietimo montavimo darbai – nuo šiol mieste tamsiu paros metu 24 perėjos bus ne tik geriau apšviestos, bet ir išryškintos baltesne, nei bendras gatvių apšvietimas, spalva. Dar vienas sprendimas, atkreipsiantis vairuotojų dėmesį į tai, kad artėjama prie pėsčiųjų perėjos – beveik prie visų šių...


Norintieji turiningai ir prasmingai praleisti pirmąjį balandžio šeštadienį, balandžio 6 d. kviečiami dalyvauti pėsčiųjų žygyje „Gintaro kelias Palanga – Šventoji 2013“. Šis renginys skirtas paminėti istorinį įvykį – 1921 m. kovo 30 d. įvykusį Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos. Šį pėsčiųjų žygį jau antrus metus...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius