Nauja šluota gerai šluoja: „Palangos vandenyse“ nuostolius pakeitė pelnas

Linas JEGELEVIČIUS, 2014-12-15
UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis

UAB „Palangos vandenys“ direktorius Virgilijus Beržanskis

Nauja šluota gerai šluoja. Turbūt taip būtų galima trumpai apibendrinti naujojo UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus Virgilijaus Beržanskio pirmus metus su trupučiu prie kurorto vandens įmonės vairo. Bendrovė gerokai daugiau šiemet gavo pajamų iš vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimo bei montavimo darbų, bendrovės technikos nuomos. Bet direktorius kol kas negali tvirtai atsakyti, ar miestelėnams artimiausiu metu nebrangs vandens ir nuotekų tvarkymo kainos. „Artimiausiu metu turi būti patvirtinta nauja vandens kainos skaičiavimo metodika. Bet kadangi mes šiuos metus baigsime pelningai, net ir pagal ją kaina turėtų nežymiai kilti. Žinoma, galutinį žodį tars savivaldybės Taryba“, – sakė V. Beržanskis, vadovaujantis „Palangos vandenims“ nuo 2013-ųjų spalio.
– Kokie buvo jūsų pirmieji metai prie UAB „Palangos vandenys“ vairo?
– Galiu pajuokauti, kad, ko gero, tik po pirmųjų darbo metų pradedu perprasti, kaip čia viskas vyksta. Kalbant apie ekonominius rodiklius, šiuos metus baigsime optimistine gaida. Žinia, 2012-aisiais įmonė patyrė 288 tūkst. litų nuostolių, 2013-aisiais – 391 tūkst. litų, o šiuos metus baigsime pelningai. Kol kas sunku pasakyti, kiek jis sieks, bet gali būti apie 200-300 tūkst. litų.
Svarbiausia gyventojams, kad pelningumas pasiektas nedidinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų.
Pelną nulėmė trys priežastys. Pirma, įvykdėme įmonės reorganizaciją, atsisakėme ūkio skyriaus, penkių valytojų paslaugų, kitų perteklinių etatų. Pasamdėme valymo firmą, iš esmės kalbant, dabar viena valytoja sėkmingai dirba. Jai šiek tiek sumažinome valymo apimtis.
Po reorganizacijos bendrovę paliko aštuoni žmonės. Man pradėjus vadovauti bendrovei, joje buvo 101 darbuotojas, dabar – 97, tarp jų 4 nauji darbuotojai statybos poskyryje. Naujasis statybų poskyris atlieka komercines paslaugas. Būtent dėl šio poskyrio geros veiklos bendrovei pavyko pakeisti ekonominius rodiklius.
Pavyzdžiui, pernai iš kitos veiklos – nuomos, techninių paslaugų, – „Palangos vandenys“ gavo 200 tūkst. litų pajamų, tai šiemet iš tokios komercinės veiklos įmonė gavo virš 600 tūkst. litų įplaukų. Metų pabaigoje, tikiu, pasieksime ir 700 tūkst. litų ribą.
Statybų poskyryje dirba keturių žmonių brigada, kurie daro komercinius užsakymus – atlieka vandens ir nuotekų tinklų projektavimo bei montavimo darbus. Džiugu, kad vykdomi ir didesni užsakymai, generuojantys daugiau pajamų. Taip pat atliekame ir drenažo, statybos darbus, susijusius su vandens ir nuotekų tinklais.
– Esate ne vieninteliai Palangoje teikiantys tokias paslaugas. Tai, kad gaunate užsakymų, byloja jūsų konkurencingas ir klientų pasitikėjimas.
– Atvirai pasakius, pradžioje net buvo nuogąstavimų, ar mūsų siūlomoms komercinėms paslaugoms atsiras užsakovų. Arba, kad bus užsakomi darbai, kurie nėra mūsų jėgoms. Tokios abejonės buvo nepagrįstos. Pasirodo, darbų yra pakankamai. Jiems imponuoja, kad mes esame pagrindinė miesto vandens bendrovė. Štai neseniai, po skelbimo jūsų laikraštyje, sulaukėme naujų skambučių iš potencialių klientų.
Paminėsiu, kad vandentiekio ir kanalizacijos darbus šiemet atlikome Miško take, Pavasario gatvėje, abiem atvejais darbų vertė viršijo 100 tūkst. litų. Turėjome ir nemažai smulkesnių darbų, kurių sąmata siekė 30-40 tūkst. litų.
Tai džiugina, juolab, kad tokius komercinius darbus iš esmės pradėjome vykdyti tik nuo vasaros. Žinoma, gautas iš tokios komercinės veiklos pajamas investuojame į bendrovės veiklą.
– Ėmėtės tvarkyti ir bendrovės nenaudojamą nekilnojamąjį turtą – bandysite dalį jo parduoti. Bet toks jūsų pirmasis bandymas Taryboje sulaukė kai kurių politikų įtarimų, girdi, kodėl tuo turi užsiimti „Palangos vandenys“, o ne savivaldybė...
– Tarybos leidimo parduoti savo turtą prašymas – būtinas, nes esame savivaldybės įmonė. Kėlę abejones mūsų ketinimu Tarybos nariai nebuvo visiškai teisūs, nes mes, nors ir formaliai parduodame pastatą valstybiniame sklype, bet be galimybės nuomoti sklypą to pastato vertė būtų lygi nuliui. Žinia, Taryba kitame posėdyje priėmė sprendimą leisti mums tai daryti. Pastatas bus parduodamas aukciono būdu, netrukus jį skelbsime. Neabejoju, kad aukcionas įvyks – bene trys ar keturi potencialūs pirkėjai jau domėjosi parduoti numatytu objektu. Priminsiu, kad kalbame apie mūsų buvusį vandens gręžinį Klaipėdos plente 7A.
Kaip sakiau, papildomos pajamos investuojamos į bendrovės veiklą, ypač turimos technikos atnaujinimą. Ji – sena, nudėvėta, pavyzdžiui, įsigysime naują hidrodinaminę mašiną artimiausiu metu.
Atvirai pasakius, labai smagu, kad bendrovės veikloje yra gerų ženklų. Net pats nustebau, kad be didelių investicijų galima sėkmingai siekti geresnių rezultatų.
– Vandens kaina Palangoje nesikeičia nuo 2008-ųjų. Ar ji išliks tokia pati ir kitais metais?
– Situacija nėra vienareikšmiška. Nuo lapkričio 1-osios yra patvirtintas naujas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Jame pasikeitę daug dalykų, taip pat ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo kainų sudarymo metodika. Bet principas lieka tas pats – savivaldybė tvirtina kainas, tačiau pagal įstatymą, turi būti patvirtinta kainų skaičiavimo metodika, kuri ne vienam vandens įmonės vadovui kelia tam tikrų neaiškumų.
Ji – visiškai nauja, ir ji baigiama rengti. Esmė ta, kad ją priėmus, vandens kainą reikės apskaičiuoti pagal ją. Sunku pasakyti, ar pagal ją turėtų didėti kaina. Ją perskaičiuojant, turėtumėme vadovautis mūsų 2014-ųjų metų veiklos rezultatais, kurie yra pakankami geri, todėl, pagal ją, kaina turėtų didėti labai nežymiai. Bet jeigu kaina būtų perskaičiuojama pagal senąją metodiką – pagal nuostolingus įmonei 2013-uosius, kainos kilimas būtų buvęs ženklus. Nauja yra tai, kad bazinė vandens kaina bus tvirtinama trims metams, bet perskaičiuojama kiekvienais metais. Kaip minėjau, galutinį tašką padės Taryba.
– Prieš metus interviu sakėte, kad mieste yra nemažai remontuotinų vandentiekio tinklų bei nuotekų mazgų. Kiek iš papildomų lėšų buvo investuota į jų atnaujinimą?
– Šiemet didesnį dėmesį skyrėme bendrovės technikos atnaujinimui. Turime nupirkę naują hidrodinaminę mašiną, kuri mums kainavo virš 400 tūkst. litų. Jau yra pasibaigusios pirkimo procedūros frontaliniam krautuvui įsigyti, jis kainavo virš 200 tūkst. litų. Dar iki man ateinant į bendrovę, buvo pradėtas Monciškių nuotekų siurblinės remontas – darbų sąmata siekia apie 1 milijoną litų. Žinoma, smulkesni remontai vyksta praktiškai kiekvieną dieną.
Mūsų laukia didelis iššūkis – nuspręsti, į kiek europinių lėšų mes galime pretenduoti atlikti reikšmingiems vandentvarkos ūkio renovacijos darbams. Lietuvai tam yra skirta virš 1 milijardo litų 2014–2018 metams. ES lėšos tam tikslui neseniai buvo regionams paskirstytos. Klaipėdos regionui teko šiek tiek mažiau nei 100 milijonų litų. Kaip skirstyti šiuo pinigus, spręs Klaipėdos regiono plėtros taryba. Pagal pirminį skaičiavimą, Palanga galėtų pretenduoti į 5-7 milijonus litų.
– Tam bus reikalingas „Palangos vandenų“ įsipareigojimas dėl kofinansavimo – prisidėti 50 procentų, tiesa?
– Išties taip. Ir tai kelia nemažų problemų, nes anksčiau užteko prisidėti 20 procentų savo lėšų. Kai kuriems projektams įgyvendinti bendrovei tektų skirti net 80 procentų savo lėšų. Klausimas, ar mes galėsime visas Palangai skirtas lėšas panaudoti? Kitaip tariant, ar galėsime prisidėti savo lėšomis finansuojant darbus?
Tarkime, sukaupti kofinansavimui 5 milijonus litų „Palangos vandenims“ yra gan sudėtinga. Be paskolos iš banko, manau, bus neįmanoma prisiimti tokius įsipareigojimus.
Bendrovė jau yra numačiusi vandens ir nuotekų sistemos objektus, kuriuos reikėtų sutvarkyti. Kadangi visus projektus teks derinti su savivaldybe, jai teks pasisakyti dėl pozicijos šiais klausimais.
Pavyzdžiui, esame numatę sutvarkyti nuotekų siurblinę šalia „Auskos“ teritorijos, būtų pats laikas tvarkyti vandens liniją Vytauto gatvėje. Joje nuolat įvyksta vandens sistemos avarijos, tenka kasinėti gatvę po keliskart per metus. Laikas galvoti apie nuotekos tinklų nutiesimą Nemirsetoje, darbus Rytų kvartale, slėginės nuotekų tinklų linijos iki Būtingės valymo įrengimų renovaciją.
– Ar jau nusprendėte, kokį finansavimo modelį pasirinksite? Kokiuose Europos Sąjungos finansuojamuose vandentvarkos projektuose dalyvausite?
– Mano supratimu, reikėtų pirmiausia aiškiai apibrėžti europinių pinigų paskirstymo kriterijus. Regiono plėtros taryboms lėšos yra paskirstytos pagal faktinį gyvenamųjų būstų skaičių. Mano nuomone, regiono plėtros taryba turėtų nuspręsti pinigus skirti konkrečių projektų, būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai gerinti finansavimui. Nepakanka atiduoti juos tiksliai nežinant, kaip jie bus panaudoti, net jeigu yra prisidedama savo lėšomis.
– Ar pavyks tokią poziciją apginti regiono plėtros taryboje?
– Kol kas nebuvau nė viename jos pasitarime, bet esu prašęs, kad, kai bus svarstomas klausimas dėl europinių lėšų skirstymo vandentvarkai, būčiau į jį pakviestas ir galėčiau įrodyti savo pozicijos tikslingumą. Svarbiausia, kad pinigai būtų panaudoti efektyviai. Žinoma, įsipareigojimas prie projektų prisidėti puse visų tam numatytų lėšų, taip pat skatins siekti kuo didesnio jų panaudojimo efektyvumo.
– Ne paslaptis, kad kai kurie gyventojai yra nesąžiningi – esama nelegaliai prisijungusių prie vandens tiekimo tinklo. Kaip su tokiais vandens vartotojais kovojate?
– Taip, tokių atvejų yra. Mes ketiname su savo įranga patikrinti visą miestą ir pasižiūrėti, kas ir kaip naudojasi vandens tinklais. Kai kurias gatves ir teritorijas jau esame patikrinę. Šiai dienai esame nustatę beveik 40 atvejų, kai gyventojai buvo nelegaliai prisijungę prie mūsų nuotekų tinklų. Didžioji jų dalis sudarė sutartis, pagal kurias moka už lietaus vandens nuotekų tvarkymą. Kai kurie asmenys po mūsų patikrinimų atsijungė nuo mūsų tinklų. Tai nėra labai dideli pinigai, bet bendrovėje taip mes neskaičiuojame – visos įplaukos yra labai svarbios.
– Kiek iš viso Palangoje yra vandens vartotojų? Ar jų daugėja?
– Šiai dienai turime 11 625 vartotojus ir abonentus. Palyginti su 2013-aisiais, tai yra 553 daugiau. Palanga yra vienas iš šalies miestų (neskaitant didmiesčių), kur vandens suvartojimas nuolat didėja. Pavyzdžiui, per šių metų 11 mėnesių vandens suvartojimas mieste išaugo beveik 4,5 procento. Bet, kas būdinga Palangai, gyventojų skaičius mieste neauga – nauji vandens vartotojai yra nevietiniai gyventojai. Čia – Palangos paradoksas. Vien iš išaugusio šiemet vandens suvartojimo „Palangos vandenys“ gavo beveik 300 tūkst. litų papildomų pajamų.
Sąnaudų mažėjimas, komerciniai statybos darbai ir vandens suvartojimo augimas nulėmė pakankamai gerus šių metų veiklos rezultatus.
 

Jūsų komentaras:

Apmulkinimas!.. 2014-12-18 13:53 (. / IP: 86.100.63.40)
Tarybos dauguma šiandien priėmė šantažuotą įstatymą, - PRIVATININKAI ,įsivedę savo lėšomis vandens tiekimą ir kanalizaciją, - privalės PERDUOTI "Palangos vandenims" - už 1 (vieną )Lt; Kaip ir buvo su "Lesto" ir kt... Vos keli Tarybos nariai tam priešinosi (žr. sesijos įrašą);

Taip pat skaitykite

Palangos koncertų salė – kurorto pasididžiavimas, tačiau jos užpildymas ir išlaikymas kelia nemažą galvos skausmą jos koncesininkui ir investuotojui, UAB „Pajūrio infrastuktūra.“ „Galime pasidžiaugti, kad visus sutarty numatytus įsipareigojimus mes vykdome, tačiau mūsų bene pagrindinis iššūkis – įvykdyti finansinius tikslus ir įsipareigojimus....


Praėjusį ketvirtadienį miesto savivaldybės Tarybos posėdis prasidėjo mero Šarūno Vaitkaus informacija, kad Vyriausioji rinkimų komisija patenkino Prano Žeimio ir Akvilės Kilijonienės prašymus atsistatydinti iš miesto Tarybos narių. Juos Taryboje pakeitė pagal konservatorių (TS-LKD) sąrašą „pasislinkę“ Vaidas Šimaitis ir Vladas Žulkus. Pastarasis...


Pirmadienį Palangoje veiklą pradeda nauja klinika „AveMedica“, kurioje dirbs du gydytojai odontologai Lolita Juodakė ir Kęstutis Grabliauskas bei burnos higienistė Skirmantė Pažėrienė, pasirengę įgyti palangiškių pasitikėjimą. Ateityje klinikoje, įsikūrusioje adresu Sodų g. 6-1, dirbs ir daugiau specialistų, galėsiančių padėti gyventojams pagerinti jų sveikatą.  


Ilgą laiką miesto centrinėje dalyje esančios Bartų ir Suvalkiečių gatvės pagaliau pakeitė savo veidą. Daugelį metų buvusios žvyruotos, šios dvi gatvės tapo modernios – su asfalto danga, šaligatviais, naujais buitinių ir lietaus nuotekų tinklais bei apšvietimu.


Palangoje nauja erdvė – šiuolaikinis skulptūrų parkas

"Palangos tilto" informacija, 2016 07 28 | Rubrika: Miestas

Jau kitą šeštadienį, rugpjūčio 6 d., palangiškius ir miesto svečius pakvies nauja rekreacinė erdvė – šalia meno ir pramogų klubo „Kupeta“ esančiame pušyne, užimančiame kone du hektarus, įkurtas skulptūrų parkas. Tikimasi, labiausiai jį turėtų pamėgti šeimos su vaikais.


Nauja šluota gerai šluoja. Turbūt taip būtų galima trumpai apibendrinti naujojo UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus Virgilijaus Beržanskio pirmus metus su trupučiu prie kurorto vandens įmonės vairo. Bendrovė gerokai daugiau šiemet gavo pajamų iš vandentiekio ir nuotekų tinklų projektavimo bei montavimo darbų, bendrovės technikos nuomos. Bet...


Klaipėdos apygardos teismas atmetė kaip nepagrįstą „Litesko“ reikalavimą įpareigoti Palangos miesto savivaldybę kompensuoti jai patirtus nuostolius už šilumos punktų priežiūrą. Žinoma, tai padaryti būtų buvę galima vieninteliu būdu: didinant miestelėnams šilumos kainą. „Litesko“ dar gali apskųsti sprendimą aukštesnės instancijos teismui.


    UAB „Topara“ įmonės vadovai Tomas Grikšas ir Paulius Aleksandravičius kompiuterių srityje dirba jau penkerius metus. „Mes orientuojamės ne į pelno siekimą, bet į kokybę“, – tikino pašnekovai.


„Mokant dailės mažuosius atsakomybės lyg ir mažiau, nei dirbant su vyresniais – juk jų nereikia egzaminui ruošti. Bet juk labai svarbu – ir sunku – padaryti taip, kad jis gerai jaustųsi piešdamas, kad gerai jaustųsi kurdamas ir neprarastų noro tai daryti“, – įsitikinusi Šventosios pagrindinės mokyklos dailės ir technologijų vyresnioji...


Pernai prasidėjusi ir kitąmet rudenį turinti pasibaigti ilgai lauktoji Žvejų gatvės rekonstrukcija sulaukia įvairių vertinimų. Vieningai sutariama tik dėl vieno: kad gatvę sutvarkys – labai gerai. Tačiau jos gyventojai turi priekaištų tiek kelininkams, tiek rekonstrukcijos projektui.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius
spaudos-radio-remimo-fondas