Ar apsaugosime Palangą nuo laukinio verslo invazijos?

Valstybės institucijos pusvelčiui parceliuoja Palangą – toks nevilties šauksmas praėjusią ir šią savaitę nuskardėjo šalies laikraščių puslapiais ir internetiniais naujienų portalais.
Šalia priekopės pušynų, netoli jūros esantį buvusio policijos komisariato pastatų kompleksą Turto bankas pardavė už 574 tūkst. eurų. Bala nematė tų sukežusių pastatų. Vis vien niekas jų nerekonstruotų, o verstų šalin su buldozeriais.
Visa jų vertė yra pastatams priskirtas beveik 1,8 hektaro ploto žemės sklypas, prie kurio privestos visos reikalingos komunikacijos: vandentiekis, nuotekų tinklai, elektra, dujotiekis. Nekilnojamojo turto ekspertų tvirtinimu, tokio dydžio sklypo kaina kelia juoką. Net įskaičiuojant ir pastatų vertę, vienas aras tesiekia apie 3,2 tūkst. eurų.
Pigiau grybo, sako ekspertai. Tačiau negali paaiškinti, kodėl už tokią menką kainą Palangoje parduodant tokį vertingą sklypą atsirado tik vienas pirkėjas? Dabar sklypą nupirkusio Vilniaus bendrovės „Stadt Property“ savininko Evgenijaus Khitererio teigimu, toks faktas leidžia manyti, kad objekto kaina buvusi net per didelė. Ir jis, reikia sutikti, yra teisus. Kitaip į šį objektą už 574 tūkst. eurų būtų pretendavęs ne jis vienas.
Kita vertus, už kiek savo turtą Palangoje pardavinėja valstybė, savivaldybei ir neturėtų rūpėti. Juo labiau, kad visi už šį objektą gauti pinigai atitenka kito valstybės turto – policijos komisariato Klaipėdoje statybai. Tai reiškia, kad Palanga negaus net pusės dalies už be pastatų vertės parduotą žemės sklypą.
Iš Palangos pozicijų vertinant, buvusio policijos komisariato pastatai galėjo būti parduoti net ir už vieną eurą. Tai vis geriau, nei teisingai ir brangiai įvertintas, bet metų metus dūlantys pastatai – vaiduokliai. Kas kad jie yra atokiau miesto centro, bet pravažiuodami pro šalį juos matytų visi.
Už buvusio policijos komisariato pardavimo kainą kurortui gerokai svarbiau turėtų būti, kaip greitai ir kokios paskirties objektas ten atsiras.
Policijos komisariato pastatų kompleksą iš penkto karto pardavęs Turto bankas iki šiol dejuoja, kad savivaldybė neleidusi tvirtinti detaliojo plano, kuris didelį sklypą numatė suskaidyti į tris, keičiant žemės paskirtį į rekreacinę. Tokia paskirtis čia leidžia statyti, pavyzdžiui, poilsio namus, kuriuos galima pardavinėti butais.
Visa pardavėjų bėda, kad jie nuo savivaldybės ir neslėpė tolesnių planų, kad šiuo sklypu besidomintis verslas šioje vietoje nori statyti daugiabučius namus. Kalbų nėra, kad tuomet pardavinėdamas tris atskirus objektus su galima daugiabučių statyba Turto bankas už juos gal būtų gavęs ir tris milijonus.
Palanga tokiems planams pasipriešino. Tiesa, teismai pasakė, kad savivaldybė privalo sutikti su žemės savininkų norais, jei tokius numato bendrasis planas ir įpareigojo Turto banko prašymą svarstyti iš naujo. Pardavėjai išrišimo nebelaukė ir objektą pardavė beveik du kartus sumažinę jo kainą.
Tačiau ta pati daugiabučių grėsmė išliko. E. Khitereris šiandien neatskleidžia, ką ruošiasi statyti nusipirktame sklype. Jis aptakiai kalba apie viešbutį su SPA, apartamentus ir žada dėl visų savo ketinimų geranoriškai tartis su savivaldybe. O jei nesusitars? Iš nekilnojamojo turto valdymo gyvenantis verslininkas šį sklypą nenusipirko ketindamas tenkinti miesto interesus. Jam svarbu yra jo nauda. Klausimas, kiek ji bus naudinga ir miestui?
Jei Palanga ir mėgins purkštauti prieš savininko sumanymus, R. Khitereris gali pasinaudoti tuo pačiu teismo sprendimu, kuris sako, kad savininkas žemės sklype gali planuoti viską, ko šioje vietoje nedraudžia bendrasis planas.
Iš tiesų, kurioje vietoje ir kokios paskirties pastatai gali atsirasti mieste, sprendžia ne žemės savininkai, o miesto valdžia. Tai realizuojama patvirtinus bendrąjį miesto planą, kuris rengiamas pritarus visuomenei.
Šiuo metu pagal bendrąjį planą buvusio policijos komisariato pastatų žemės sklypo paskirtis yra visuomeninė. Tai jo savininkui kiek suriša rankas, tačiau nedraudžia detaliuoju planu keisti žemės paskirties į rekreacinę ar komercinę. O tuomet jau laisvės verslininko fantazijai į valias.
O juk savivaldybė tokį scenarijų galėjo numatyti prieš keletą metų, kai policija dar tik kraustėsi į naują pastatą. Jei miestas tuomet šiame kvartale būtų atlikęs bendrojo plano korektūrą detalizuojant galimą sklypo paskirtį, tuomet investuotojas būtų priverstas čia statyti tai, ko pageidauja miestas, o ne verslas. Ir jokie teismai tuomet nepadėtų.
Tokia kvartalo bendrojo plano korektūra būtų išspręstas ir dar vieno kurortui strategiškai svarbaus netoli esančio vadinamo žiemos stadiono likimas. Jam priklausantis daugiau nei 2 hektarų ploto sklypas taip pat yra visuomeninės paskirties be gyvenamosios statybos. Ją taip pat detaliuoju planu leidžiama keisti į komercinę ar rekreacinę, o pasistačius poilsio namus, juos pardavinėti atskiromis patalpomis.
Šiame sklype savivaldybė yra parengusi detalųjį planą, kuriuo numatoma pramogų objekto – vandens pramogų parko statyba. Galima būtų pagirti savivaldybę, kad atsiradus investuotojui, jam nebereiktų gaišti laiko teritorijos planavimui. Vienintelis šaukštas deguto – pradėjus statybą šiame sklype bus reikalaujami brangiai kainuojantys archeologiniai tyrinėjimai.
Tačiau gal kada nors, kokiomis nors aplinkybėmis į privačias rankas šį sklypą perėmęs verslininkas tokį detalųjį planą galėtų keisti nauju, kuris jau tarnautų ne miesto, o greito pelno siekiantiems verslo interesams. Nuo tokio scenarijaus miestas būtų apsidraudęs, jei šią teritoriją saugotų griežtesni bendrojo plano sprendiniai.
Didesnių, valstybei ar savivaldybei priklausančių žemės sklypų Palangoje belikę tik vienas kitas. Jei jų toliaregiškai nesaugosime, ką po kelerių metų pasiūlysime į Lietuvos pajūrį dėmesį pagaliau atkreipusiems užsienio investuotojams?