Artėjančius rinkimus ženklina politinis tvaikas

Lietuvoje jau antrą mėnesį vyksta oficialiai paskelbta savivaldos rinkimų politinė kampanija, o Palangoje ramu, kaip užpečkyje.
Iki kurorto tarybos rinkimų liko vos pusketvirto mėnesio, bet palangiškiai dar nežino nei rinkimuose dalyvausiančių partijų kandidatų sąrašų, nei pretendentų tiesioginiuose mero rinkimuose. Vilniuje, Kaune jau verda politinės aistros, gyventojai supažindinami su rinkiminiais sąrašais, partijų kandidatai į būsimas tarybas ir merus tarpusavyje jau pliekiasi viešojoje erdvėje, diskutuoja aktualiais klausimais. Tokios viešos politikų diskusijos rinkėjams padeda geriau pažinti kandidatus ir leidžia atsirinkti, kurie labiausiai verti tarybos nario mandato ar miesto vadovo posto.
Palangos partijų atstovai tuo tarpu snaudžia įsirausę žiemos guolyje. Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų Palangoje, atrodo, nėra nė gyvos dvasios. Kitų, į šios kadencijos tarybą nepatekusių partijų mieste iš viso nėra. Tiesa, politinį aktyvumą rodo savo rinkiminį sąrašą jau sudarę konservatoriai, kažkada partijai dovanoto šaldytuvo tampymu užsiėmę socialdemokratai savo kandidatus žadėjo surikiuoti dar prieš gerą mėnesį, kažką užsidarę buria vidinėse intrigose paskendę liberalai, tačiau nė viena partija Palangos visuomenei iki šiol dar nedrįsta paskelbti bent savo sąrašo pirmojo dešimtuko.
Su būsimais tiesioginiais mero rinkimais iš viso graudus vaizdas. Kaip kandidatas į miesto vadovo postą oficialiai yra pasiskelbęs tik dabartinis miesto meras Š. Vaitkus ir socialdemokratų į priešakines linijas išstumta E. Kuznecova. Atrodytų, su konservatorių pagalba į politiką patekusiai ekonomistei pats laikas buvusios jos partijos lyderį kviestis atviriems debatams ir konstruktyviai, pasitelkus tvirtus argumentus įrodinėti, ką jos būsimasis varžovas yra padaręs negerai, kaip buvo įmanoma padaryti naudingiau miestui ir kuo ji būtų pranašesnė mero poste. Tačiau dabar žinomų bent šių dviejų pretendentų į merus tarpusavio diskusija net nekvepia.
Ką miesto gyventojams partijos siūlo per ateinančius ketverius metus, kodėl rinkėjai turėtų balsuoti už jų kandidatų sąrašą, ką naujo žadama padaryti miestui, ir, svarbiausia, ar šie pažadai yra realūs? Negi politikai nesupranta, kad lenktynėse dėl rinkėjų simpatijų gudresnis liks tas, kuris bus pirmesnis. Negi jie tikisi, kad visiems rinkimų dalyviams pasileidus agituoti likus kokiam mėnesiui iki pačių rinkimų, šiame bendrame chore palangiškiams bus įmanoma atskirti pragmatišką sveiko proto balsą? Juk klausant įvairiausių garsų kakofonijos, visada norisi tik vieno – kuo greičiau užsikišti ausis.
Kita vertus, negalima sakyti, kad miesto politiniame gyvenime nieko jau taip ir nevyksta. Tačiau po kilimu jau prasidėjusią politinę kovą lydi tam tikra Palangos specifika. Artėjantys rinkimai tarp kurorto politikų pastebimai kelia įtampą, kuri kai kam gerokai trenkė į galvą. Vien ko vertas opozicijos demaršas, likviduojant savivaldybės valdomą bendrovę „Palangos autobusų stotis“. Regis, racionalus ir grynai ūkinis sprendimas virto tokiu politizuotu klausimu, kad spalio 30 dienos tarybos posėdyje, norėdami sužlugdyti kvorumą, socialdemokratai su politiniu plevėsa E. Židanavičiumi šokinėjo iš savo vietų ir lakstė prie posėdžių salės durų neapsispręsdami ar jie iš viso dalyvauja posėdyje, ar ne.
Protestuodama prieš vienos bendrovės likvidavimą opozicija dorai taip ir nepaaiškino, kuo toks sprendimas yra blogas. Susidarė toks įspūdis, kad labiausiai šiuos politikus neramina tai, kad mieste sumažės ramių ir neblogai apmokamų įmonių vadovų vietų, į kurias ateityje galėtų pretenduoti jie patys, ar jų partiečiai.
O klausimas paprastas, kaip du centai. Pagal sutartį su naujosios autobusų stoties statytojais, šis, apie 2,5 mln. vertės sukurtas turtas atitenka bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, kuriai priklausančioje aikštelėje ir išaugo autobusų stoties ir prekybos centro kompleksas.
Pelno siekianti bendrovė šio turto panaudai atiduoti kitai įmonei negali. Naujosios stoties pastatą komunalininkai galėtų tik nuomoti, o pagal turto vertę nuomos mokestis metams būtų ne toks ir mažas – apie 235 tūkst. litų. Visiškai aišku, kad dabartinei bendrovei „Palangos autobusų stotis“ tai būtų nepakeliama finansinė našta.
Pasirinkus nuomos scenarijų atsiranda ir dar viena grėsmė. Autobusų stoties pastato nuomai „Palangos komunalinis ūkis“ turėtų skelbti konkursą. Kokia garantija, kad jo nelaimėtų, pavyzdžiui, finansiškai gerokai pajėgesnis Klaipėdos autobusų parkas? Tokiu atveju „Palangos autobusų stotį“ vis vien tektų likviduoti, nes ši bendrovė negalėtų vykdyti savo funkcijų, o kurorto stotyje dirbtų klaipėdiečiai.
Tokioje situacijoje vienintelis miestui racionalus sprendimas – autobusų stoties valdymą perduoti patiems pastato šeimininkams – Palangos komunalininkams. Tačiau vakar taryboje svarstant šį klausimą socialdemokratai iš viso nusišalino nuo balsavimo ir išėjo iš salės. Sprendimui likviduoti nebereikalingą bendrovę nepritarė ir E. Židanavičius. Ar galima tokiems politikams ir ateityje patikėti miesto valdymą, jei politinės ambicijos jiems svarbiau už Palangos ūkinius interesus?
Šio sprendimo priėmimo istorija atskleidė ir prieš rinkimus vis labiau ryškėjančią takoskyrą tarp šios kadencijos valdančiosios koalicijos partnerių: konservatorių ir liberalų. Sprendimą likviduoti „Palangos autobusų stoties“ įmonę iš liberalų palaikė vienintelis R. Kirstukas. Net vicemeras S. Simė pasekė socialdemokratų pavyzdžiu ir prieš svarstant šį klausimą nešė kudašių iš salės. Kaip po to liberalai rinkėjams įrodinės, kad jie tarnauja tik miesto interesams?
Nors, kita vertus, Palangos politiniame gyvenime ir per šiuos rinkimus nebus nieko naujo. Ketverius metus prasnaudusiems ir su neslepiama pagieža viską vertinusiems politikams svarbiau yra valdžios postai ir asmeninė nauda, nei miestas.