Atsigaunantis kurortas vis dar džiūgauja skurdžia švente

Kasmet vis labiau blėstančias gegužės viduryje Palangos skelbiamos vasaros sezono pradžios iškilmes slopina net pati gamta. Lietaus šį savaitgalį, regis, išvengsime, tačiau vos 10 laipsnių pasieksianti šiluma ir žvarbus vėjas iš anksto pasmerkia visus atvirose miesto erdvėse suplanuotus masinius renginius.
Kai ne vasaros pradžią, o labiau ankstyvą pavasarį primenančiu oru gatvėmis slampinėja į šiltas striukes susisupę negausūs kurorto svečiai, dirbtinai kuriamos šventinės nuotaikos nebelieka nė kvapo. Sprendžiant iš praėjusių tokių švenčių, jau šiandien galima garantuoti, kad Jūratės ir Kastyčio skvere numatytų liaudies kapelų klausysis ir, mėgindami sušilti, į taktą linguos vos kelios dešimtys senjorų, o kolektyvai gros labiau sau, nei pavieniams žiūrovams.
Pastaraisiais metais gegužės viduryje Palangos nelepinantis oras – tik viena medalio pusė. Net ir lašnojant lietui bet kurią šventę gali ištempti solidi jos programa, įdomūs ir unikalūs koncertai, garsūs šou kolektyvai, žinomi vardai, originalūs renginiai.
Tačiau kad nėra ir to. Kiekvienos šventės programa turėtų būti kabinama ant svarbiausio renginio, vadinamos šventės vinies. Dar geriau, kai į tris dienas mėginama ištempti šventė turi keletą tokių „vinių“.
Koks svarbiausias šių metų kurorto šventės renginys, kitaip tariant, programos vinis? Prieš fejerverką skvere vos gerą valandą vyksiantis grupės „Biplan“ koncertas? Nesu nusistatęs prieš šios grupės grojamą muziką. Jos galima klausyti važiuojant automobiliu, viena kita jų daina nepagadintų bendro popmuzikos koncerto. Tačiau tokio lygio kolektyvo pasirodymas, kaip pagrindinis renginys gal ir tiktų rajono centro gegužinei, bet ne didžiausio šalies kurorto pagrindinei metų šventei. Palangos, kuri pretenduoja į tarptautinio kurorto statusą.
Viktoras Uspaskichas savo žmonos jubiliejui privačiam koncertui sugeba pasikviesti garsiąją „Smokie“ grupe su legendiniu atlikėju Chrisu Normanu, o keliasdešimtmilijoninį biudžetą turintis didžiausias Lietuvos kurortas savo šventei įstengia įpirkti tik „Biplanus“, kurie miestui kainavo 2 tūkst. eurų.
Pataupėme ir nusprendėme neišlaidauti? Gal ir taip. Tačiau svarbiausia metų švente privalantis tapti renginys yra neatsiejama kurorto įvaizdžio dalis, o įvaizdžiui poilsiautojų populiarumo siekiančiam miestui taupyti nederėtų.
Kažkada buvome nusprendę atsisakyti jaunimui skirtų popmuzikos renginių, kurie iš aplinkui į Palangą pritraukia neprognozuojamo elgesio girtus chuliganus. Buvo pradėta oreantuotis į vidutinio amžiaus publiką, šeimas, kurių skoniui buvo pritaikomi ir kviestiniai intelektualūs koncertai. Pernai prie tokių dar buvo galima priskirti E. Sipavičiaus, vyrų a‘capellos vokalinio kolektyvo „Quorum“, žinomos grupės „Studija“ pasirodymus. Labiau į jaunimo publiką taikančius šiųmetinius „Biplanus“ reiktų suvokti, kaip žingsnį atgal.
Ką dar be „Biplan“ koncerto savo svečiams siūlo šių metų šventės programa? Miesto gatvę vienkartine turgaviete paverčiantį kermošių, kuris vyksta be idėjos ir žmones pritraukiančių reginių. Bespalvę ir nykią šventinę eiseną, kuri turėtų pakeisti kažkada tradiciniais buvusius karnavalus. Liaudiškų kolektyvų ir mažai kam žinomų jaunų atlikėjų koncertus.
Kiek įdomesnis gabios palangiškės atlikėjos Gintės Sičiūnaitės ir originalios muzikos grupės „Saulės kliošas“ pasirodymas, tačiau pagrindiniu vakaro renginiu galėjusiam tapti koncertui pavakare teskirtas vos pusvalandis.
Centrinėje aikštėje kasmet siūlomas tik patiems choristams svarbus koncertas „Su jūra dainuok“. O kas jiems belieka pustuštėje aikštėje. Tik su jūra ir dainuoti. Galėtų jie savo giesmes traukti paplūdimyje – bent kažkas naujo būtų.
Programos negelbsti ir vakarop skvere numatomi nuolatinių, todėl ir išsisėmusių Palangos švenčių dalyvių „Jazzmaitija“ ir „Ąžuolyno“ pučiamųjų orkestro koncertai. Visa šventė baigiasi tradiciniu fejerverku nuo jūros tilto, bet jei jo nebūtų, nebeliktų dėl ko šeštadienį vakare į Palangą suvažiuoti aplinkinių kaimų gyventojams.
Į šventę įtraukto sekmadienio renginiai iš viso yra kažkoks nesusipratimas. Ankstesniai metais žmones tą dieną sudomindavo bent įspūdingos žirgų lenktynės paplūdimyje. Šiemet nebeliko ir to. Šalia klaipėdiečių organizuojamos Jūros šventės su daugiau nei 100 įvairiausių renginių, su tokia savo miesto šventės programa atrodome kaip darželinukai tėveliams skirtame koncerte.
Kita vertus, o kokios šventės galima tikėtis vos už 26 tūkst. eurų – 90 tūkst. litų. Tai šiek tiek daugiau nei pernai panaudoti 80 tūkst. litų, tačiau tokia suma visvien tėra katino ašaros. Negi solidžias viršplanines pajamas gaunantis kurortas vasaros sezono atidarymo šventei (beje, šiuo skambiu vardu pagrindinio metų renginio vadinti jau nebedrįstame) nepajėgia skirti bent 50 tūkst. eurų, už kuriuos galima padaryti kažką įdomiau?
Kodėl didžiausia kurorto šventė nesugeba surasti rėmėjų? Kodėl niekas nebandė (o jei bandė, tai nevykusiai) pagrindinio šalies kurorto renginio finansavimu sudominti viešbučius, pramonės įmones, garsius pramogų centrus. Nebūtinai Palangos. Gal net ir iš užsienio?
Kodėl apie vasaros sezono atidarymo šventę geriausiu atveju pradedama galvoti prieš mėnesį, o ne ką tik jai pasibaigus? Jei kasmet vis skurdesnę šventės programą tesugebantį pasiūlyti Kultūros centrą pakeistume vien tik miesto švenčių organizavimu besirūpinančia jaunų, iniciatyvių, nestandartiškai mąstančių ir talentingų jaunuolių grupe, gal kažkas ir pasikeistų.
O kol kas po niekam nereikalingos ir neįdomios šventės vėl regėsime tuščias kurorto gatves ir lauksime tikrosios vasaros pradžios.