Dabar „pašiurpęs“ buvęs meras savo sutartį pamiršo

Nuo sutarties pasirašymo su naują autobusų stotį statančiais investuotojais praėjo vos daugiau nei mėnuo, o savivaldybės sprendimo kritikai ima baubti vis garsiau.
„Sutartis su korupcijos tvaiku, įtartini investuotojų pažadai“, – tokie kaltinimai žeriami ant šį projektą palaiminusių miesto vadovų ir tarybos narių galvų. Taryboje tvirtinamą sutartį į miltus malė energingiausias opozicionierius Aleksandras Jokūbauskas. Iš anksto pasirašęs tekstą vos ne kiekvienam sutarties punktui priekaištų turėjo buvęs meras Vytautas Stalmokas. Prieš Naujuosius metus vietos spaudoje miestą būsimomis grėsmėmis gąsdino verslininkas Vaidas Šimaitis.
Lyg ir išsikvėpusi kritikos lavina naują impulsą gavo iš kažkur išpešus žinią, kad Skuodo ir Klaipėdos autobusų stotis statęs ne būsimas Palangos autobusų stoties statybos investuotojas, o kita įmonė. „Verslininkai pašiurpo išgirdę, kad naujieji statytojai kurorto politikus vežiojo po svetimus objektus, juos pristatydami kaip savo“, – rėkte rėkia šiai temai pirmą puslapį skyręs vienas regiono dienraštis.
Kaip abi įmonės dalinosi darbais statydami autobusų stotis, kas iš jų buvo rangovas, kas subrangovas, kas iš ko nugvelbė jungtinės veiklos sutarčių idėją – tesiaiškina jos tarpusavyje. Faktas tas, kad Skuodo rajono meras Palangos politikams kaip Skuodo autobusų stoties ir prekybos centro statytojus pristatė būtent Olandijos ir Kanados kapitalo bendrovių „Homburg valda“ ir „Capital City Group“ atstovus.
Palangai labiau turėtų rūpėti, ką šių įmonių įsteigta bendrovė „Palanga Properties“ įsipareigoja padaryti mūsų mieste: jau kitą rudenį miestui pastatyti keletos milijonų litų vertės naują autobusų stotį ir visiems palangiškiams tarnausiantį modernų prekybos centrą su laisvalaikio užimtumo pramogomis. Visa tai atsiras apie 2 hektarų ploto prieš tai praktiškai nenaudojamoje aikštėje, už kurią komunalinis ūkis per 15 metų yra sumokėjęs per 800 tūkst. litų mokesčių.
„Kraupstantys“ Palangos verslininkai klausia, kodėl teisė statyti prekybos centrą investuotojui suteikta be konkurso. Tačiau prieš tai jie turėtų atsakyti, kiek laiko būtų užtrukęs konkursas, kurio nugalėtojas kažkada būtų padaręs tą patį – miestui pastatęs stotį, o sau – prekybos centrą.
Sutarties kritikai visus gąsdina, kas miesto laukia, jei investuotojai neįgyvendins savo įsipareigojimų. Galima įsivaizduoti, kaip jie dabar trokšta, kad taip ir atsitiktų. Kad galėtų išdidžiai išpūsti krūtinę ir rėžti: „Ar mes nesakėme“. A. Jokūbauskas griebiasi net atviro melo, teigdamas, kad 150 tūkst. litų už nutrauktą nuomos sutartį su kartingų aikštele turės sumokėti miestas. Tuo tarpu, kaip ir buvo numatyta sutartyje, už nutrauktą nuomos sutartį kompensaciją kartingų aikštelei jau sumokėjo investuotojas.
Kol kritikai ošia, per mėnesį nuo sutarties pasirašymo jau yra parengta būsimų pastatų architektūrinė dalis, sparčiai vyksta techninis projektavimas, o investuotojai jau balandžio mėnesį norėtų pradėti statybos darbus.
Tačiau keisčiausiai šiame kritikų chore nuskambėjo dar visai neseniai „miesto vartų“ projektą stūmusio V. Stalmoko balsas. Dabar jis piktinasi atsirasiančiu prekybos centru, nors prieš dvejus metus pats aktyviai protegavo vos už kelių šimtų metrų prie pradinės mokyklos planuotą statyti „Iki“ prekybos centrą.
„Čia turėtų būti planuojamas pramogų kompleksas, kad žmonės atvyktų į kurortą ir žiemos metu“, – apie šią vietą dabar kalba V. Stalmokas. O kokią šios aikštės ateitį buvęs miesto meras piešė 2010 metų pabaigoje?
Komunalinio ūkio bendrovės stebėtojų tarybos pirmininku buvęs V. Stalmoko parankinis Valerijus Kuznecovas visiems laužė rankas, mėgindamas prastumti aikštelės nuomos sutartį su būsimo „Iki“ centro statytojais – bendrove „Inwex Baltic Trading“.
Beveik pusantro hektaro ploto aikštelę buvo nuspręsta 10 metų išnuomoti šiai įmonei už 48 tūkst. litų per metus. Lygiai tiek, kiek komunalinis ūkis sumoka žemės nuomos ir turto mokesčių. Vadinasi, aikštelė „Inwex Baltic Trading“ būtų atitekusi nemokamai. Maža to, miesto vadovų palaimintoje sutartyje buvo numatyta, kad nuomininkui bus leidžiama pačiam sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tai yra žemės sklypas praktiškai būtų atitekęs į šios įmonės rankas.
Nuomininkui buvo leista čia pastatyti dviejų lygių mašinų stovėjimo aikštelę, taip pat statyti naujus statinius ir be automobilio parkavimo paslaugų vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Buvo kalbama tik apie 120 automobilių vietų stovėjimo aikštelę, kuri būtų užėmusi ne daugiau kaip pusę hektaro. Kas būtų atsiradę hektaro dydžio likusioje sklypo dalyje? Juo labiau, kad sutartyje nuomininkui leidžiama statyti naujus statinius ir juos nuomoti kitiems.
Miestas bendrovei net turėjo užtikrinti mašinų stovėjimo aikštelės užimtumą ir sutartyje buvo įsipareigojęs uždrausti įvažiavimą į miesto dalį nuo Baltijos jūros iki Klaipėdos plento, čia apmokestinti įvažiavimą arba mašinų stovėjimą šioje centrinėje Palangos dalyje.
Sutartis buvo parengta taip, kad norėdamas ją nutraukti komunalinis ūkis būtų turėjęs kompensuoti visas bendrovės investicijų išlaidas. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, ji būtų pratęsiama su ankstesniu nuomininku, o miestui sumanius aikštelę parduoti, bendrovė būtų turėjusi pirmenybės teise ją nupirkti.
Štai tokia sutartis buvo paruošta V. Stalmoko vadovaujamoje savivaldybėje ir jos administracijos direktoriaus V. Kuznecovo agresyviai stumiama komunalinio ūkio bendrovės stebėtojų taryboje. Kodėl tada tokią nusikalstamą nuomos sutartį palaiminęs V. Stalmokas neįžvelgė jokių grėsmių miestui?