23-oji Europos regionų ir miestų savaitė spalio 13-15 dienomis – su 6 500 dalyvių, 220 sesijų ir 300 pranešėjų – dar kartą patvirtino savo, kaip matomiausio ES regioninės politikos renginio, statusą. Atidarymo metu spalio 13 d. Regionų komiteto (RK) pirmininkė Kata Tüttő pristatė šeštąją metinę ataskaitą apie regionų ir miestų būklę, perspėdama, kad sanglaudos politika susiduria su beprecedenčiu spaudimu.
„Regionų ir vietos lyderiai telkiasi, kad pasipriešintų bet kokiai ES investicijų nacionalizacijai ir išvengtų situacijos, kai regionai bei ūkininkai būtų priversti varžytis dėl išteklių tarsi ‘Bado žaidynėse’,“ – sakė Tüttő pridurdama: „Naujas biudžeto pasiūlymas grasina jį nacionalizuoti, sumažinti finansavimą ir atskirti nuo Briuselio, priversdamas regionus ir ūkininkus kovoti dėl išteklių tarsi ‘Bado žaidynėse’. Štai kodėl mes visi mobilizuojamės dėl sanglaudos ateities.“
Ataskaitoje pabrėžiama, kad regioninės programos įgyvendina 70 procentų ES politikos ir valdo du trečdalius viešųjų išlaidų, tačiau perspėjama, jog valdžios sutelkimas nacionalinėse sostinėse panaikintų dešimtmečiais kurtą subalansuoto augimo modelį. Vienodas požiūris, teigiama, negali veiksmingai vadovauti žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ar atgaivinti silpnesnių regionų.
Aplinkosaugos rizikos klausimas itin svarbus – vienas iš penkių europiečių susiduria su keliais gamtiniais pavojais, o 2024 m. potvyniai sukėlė 18 mlrd. eurų nuostolių. RK baiminasi, kad siūlomas 2028–2034 m. biudžetas galėtų mažinti gamta grįstus projektus, nutraukti LIFE programą ir silpninti klimato atsparumą. Energinis skurdas jau paveikia 47 mln. gyventojų, todėl būtinos nuoseklios investicijos į efektyvumą, atsinaujinančią energiją ir socialinę apsaugą.
Kibernetinės atakos ir dezinformacija vis labiau kelia grėsmę vietos saugumui – todėl raginama stiprinti pasirengimą ir plėtoti gynybos pramonės klasterius. Būsto trūkumas – 2,3 mln. būstų per metus ir 270 mlrd. eurų neįgyvendintų investicijų – bei demografinis nuosmukis dviejuose trečdaliuose regionų iki 2050 m. dar labiau apsunkina padėtį. Kaimo vietovės vis dar susiduria su ribotu paslaugų prieinamumu, o 36 procentų gyventojų tai laiko didžiausiu rūpesčiu. Lyčių disbalansas išlieka – 2025 m. moterys sudarė daugumą tik 26 iš 286 regioninių asamblėjų.
RK piešia Europą, kupiną vietinių iniciatyvų, tačiau perspėja, kad lėšų recentralizavimas silpnintų sanglaudą. Ji ragina Sąjungą išsaugoti decentralizuotą solidarumo modelį – tokį, kuris suteiktų regionams ir miestams daugiau galių skatinti klestėjimą ir įtrauktį.
Spalio 14 d. priimta rezoliucija ragina ženkliai plėsti švarios energijos gamybą ir tiekimą, kad būtų užtikrintas konkurencingumas, socialinis teisingumas ir klimato tikslai. Daugelis vietos institucijų, kaip pažymi RK, vis dar neturi „lėšų, patirties ir reguliavimo suderinamumo, kad galėtų veikti“.
RK siūlo ES veiksmų planą vietos energetikos agentūroms ir „vieno langelio“ centrams, „Fit for 55“ vietos įgyvendinimo forumą bei vietos įgyvendinimo stebėsenos lentelę, stebinčią atsinaujinančius išteklius, renovaciją ir energetinį skurdą.
Sesijoje „Inovatyvūs miestai: tvari ir atspari ateitis mūsų piliečiams“ dalyviai aptarė, kaip miestai diegia žaliąjį būstą, švariąją judumo politiką, atsinaujinančią energiją ir skaitmenines inovacijas. Kadangi 75 procentai europiečių jau gyvena miestuose – o iki 2050 m. tikimasi, kad šis skaičius pasieks 80 procentų – tokios vietinės pastangos itin svarbios mažinant emisijas ir stiprinant atsparumą būsimiems iššūkiams.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.